[quote=Lillita,2014 03 24, 10:40]
ar jums neteko susidurti su tokiomis nuomonėmis?
Zinoma, kad teko ir dar kiek
Vieni kritikuoja uz pastangu kieki i dalykus, kurie nuo taves nepriklauso ir naturaliai nesigauna. Kiti smerkia uz vidine kancia. Treti guzcioja peciais, kad nesusitaikai su "likimu", karma ar dar kuo nors. Ketvirti siaip atstumia, nes gi neturi vaiku, tai nieko nesupranti. Dar kiti masto, kad esi nenormali, nes nemoki dziaugtis tuo, ka turi ir t.t.
O as viena tik suprantu: tuscia vieta, kuri tavyje skirta vaikams, negali buti uzimta kitais dalykais: darbu, kelionemis, hobiu, draugais, vyru, ar dar kuo nors (tikrai daug ka bandziau/bandau/veikiu gyvenime ir suprantu, kad ne, deja, ne; niekas to nekompensuos). Tai nera tokia situacija: "ai, gerai, nera parduotuveje duonos "Rugelis", tai nusipirksiu "Bociu", koks skirtumas, vis tiek uzvalgius jausiuos soti". Kas nepraeina sio kelio, vargu, ar supras ir neturi to tiketis is aplinkos, kad ir kaip noretusi to supratimo.
Tiesiog kiekviena is musu, manau, sau turi ta vidini atsakyma.
Man jis toks: po daug metu (net jei ir nesigaus), noriu atsigrezti atgal ir ramiai sau pripazinti - taip, kad tureciau vaiku, padariau viska, kas buvo mano galiose. Tikrai padariau viska...