Žolių nuovirais galima ir tręšti, ir naikinti kenkėjus
Nuovirais bei ištraukomis galima gerinti augimą, tręšti ar baidyti kenkėjus -
tai priklauso nuo žolių, iš kurių jie gaminami. Dalis veikliųjų jų medžiagų
greitai išgaruoja, todėl augimo metu juos reikėtų vartoti dažniau.
4» Dilgėlių ištrauka turi dvejopą poveikį. Joje daug azoto bei geležies,
todėl šis nuoviras tręšia augalus. Drauge jis nubaido daugelį kenkėjų, pavyzdžiui,
amarą.
4- Taukių ištraukoje itin daug azoto, todėl ją galima naudoti kaip trąšas.
4- Česnakų ir svogūnų ištrauka stiprina augalų, ypač bulvių bei braškių,
apsaugines galias, tačiau dėl nemalonaus kvapo jos neturėtų patekti ant
nokstančių uogų.
4- Asiūklių nuovire daug silicio, todėl juo galima gydyti augalų ligas, taip
pat naikinti erkes. Be to, juo nupurkšti augalai sparčiau auga.
4» Paprastųjų bitkrėslių nuovire daug kalio; jo nemėgsta daugelis augalų
kenkėjų. Tačiau šis nuoviras gali turėti neigiamą poveikį ir dirvos gyviams,
todėl turi būti purškiamas tik nedideliais kiekiais.
4- Kelminių paparčių nuoviras gelbsti nuo erkių bei rudojo puvinio, be to,
jame daug kalio.
Nuovirai bei ištraukos gaminami skirtingai. Dešimčiai litrų lietaus vandens
imamas apytikriai vienas kilogramas šviežios (ar 150 gramų džiovintos)
augalų masės.
4- Nuovirui susmulkinti augalai užpilami vandeniu ir laikomi vieną dieną,
po to viskas užvirinama; atvėsęs skystis perkošiamas. Skiedžiamas santykiu
1:10; juo purškiamas visas augalas, geriausia anksti rytą.
4- Ištraukai, atvirkščiai, vaistingieji augalai mirkomi tik šaltame vandenyje;
dažnai maišant laikoma vieną dvi savaites. Jei kvapas tampa pernelyg
stiprus, galima įberti saują molio miltų. Pagaminta ištrauka skiedžiama
santykiu 1:20; ja dažniausiai laistomos ar purškiamos augalo šaknys.
apie trasas
gaminamas kompleksines trąšas.
Organinės trąšos
Bet kurioje organinėje medžiagoje yra visų naujam augalui reikalingų maisto elementų. Patekusios i dirvą, organinės medžiagos skaidosi j paprastesnius junginius, kurie savo ruožtu toliau keičiasi ir virsta mineralinėmis druskomis svarbiausiu kiekvieno augalo iš dirvos paimamu maistu.
Organinės medžiagos netirpius mineralinius dirvožemio fosforo bei kalcio junginius paverčia tirpiais, augalams prieinamais, be to, atlaisvina ir pakeičia tuos fosforo junginius, kurie būna susiję su dirvožemio koloidais. Organinės medžiagos skatina mikroorganizmų veiklą.
Mėšlas seniausia ir daugiausiai visose šalyse naudojama organinė trąša. Su mėšlu į dirvą patenka visos augalams reikalingos maisto medžiagos. Be azoto, fosforo ir kalio, jame randama gana daug kalcio, magnio, geležies, sieros, taip pat visų augalams reikalingų mikroelementų (7 lentelė).
Gėlynus reikia tręšti tik perpuvusiu mėšlu, nes dauguma gėlių jo šviežio nepakenčia, dažnai suserga ir sunyksta. Tinka inspektuose vieną sezoną pabuvęs arba ilgesnį laiką mėšladėžėje palaikytas. Gėlynai tręšiami rudeni arba pavasarį, mėšlas negiliai užariamas arba apkaupiamas kastuvu. Šviežias kompostuojamas su durpėmis į 1,0-1,5 m aukščio ir 1,5-2,0 m pločio krūvas. Kompostams geriausiai tinka žemapelkės tipo susiskaidžiusios durpės, kurių drėgmė 65%. Kai durpių drėgmė yra 75%, mikrobiologiniai procesai komposte lėtėja, o nitratų kaupiasi mažiau. Durpės ne tokios efektyvios ir kai per sausos. Tuomet kompostai laistomi srutomis. Durpės su mėšlu maišomos santykiu 3:1.
Jei dirva gerinama iš esmės, m2 reikia 20-30 kg perpuvusio mėšlo (prieš sodinant, gėles).
Srutos greitai veikianti skysta organinė trąša, ypač ja tinka gėles tręšti papildomai. Jose yra 0,25% azoto, 0,01% fosforo, 0,5% kalio.
Srutos 10-12 dienų rauginamos induose. Prieš tręšimą jas būtina 4-5 kartus praskiesti vandeniu. Gėles laistykite ūkanotomis dienomis arba lietui lyjant, kad mažiau išgaruotų amoniakinio azoto. Kadangi fosforo beveik nėra, tai prieš laistymą srutose patariama ištirpinti dar apie 2% superfosfato. Jomis gali būti laistomi ir kompostai.
Paukščių išmatos vertinga ir greitai veikianti trąša. Iš vienos vištos sukaupiama vidutiniškai 5-6 kg išmatų, iš anties 8-9 kg, iš žąsies 10-11 kg per metus.
Vištų išmatose yra 0,7-2,5% azoto, 1,5-2% fosforo ir 0,8-1,0% kalio.
Paukščių išmatomis galima tręšti prieš dirvos Įdirbimą (1 ha/2-4 t) ir tiesiai į duobutes (1 ha/2-5 cnt).
10-12 dienų paraugintos ir atskiestos vandeniu santykiu 1:10 paukščių išmatos yra puiki trąša tiek lauko, tiek šiltnamio gėlėms, o sudžiovintos ir susmulkintos naudojamos kaip kompostinis priedas ruošiant substratus šiltnaminėms ir kambarinėms gėlėms.
Fekalijos - tai labai stipriai ir greitai veikianti trąša. Fekalijose paprastai yra 1,5 karto daugiau azoto negu mėšle, fosforo ir kalio maždaug tiek pat. Norint sumažinti azoto nuostolius, susidarančius laikymo ir dirvos tręšimo metu, skystas fekalijas reikia kompostuoti su durpėmis.
Pagrindinio tręšimo atveju ha skiriama 10-13 t fekalinių kompostų, laistant raugintos fekalijos 6 kartus atskiedžiamos vandeniu.
Kraujamilčiai (skerdyklų pramonės atliekos) azotinė, ilgai veikianti trąša. Juose yra 11-13% azoto, 0,1-1,0% fosforo. Kraujamilčiai naudojami šiltnaminėms ir kambarinėms gėlėms tręšti. Vienam m3 žemių paruošti reikia 1,3-1,4 kg kraujamilčių. Žemių mišiniai paruošiami iš anksto.
Lauke auginamoms gėlėms dirva tręšiama prieš sodinant daigus. Viename m2 išberiama 25-30 g kraujamilčių.
Ištirpintais vandenyje kraujamilčiais augalai tręšiami papildomai. O. Skeivienė nurodo, kad 100-ui litrų šilto vandens jų reikia 300 g. Didesnės koncentracijos krauįamilčius būtina 1-2 savaites parauginti.
Kaulamilčiai - daug fosforo turinti trąša. Juose yra 20-24% fosforo ir 3-5% azoto. Kauiamilčiai mažina dirvos rūgštingumą, nes juose yra kalcio ir magnio. Į m3 substrato dedama 2-4 kg kaulamilčių, o m2 išberiama 50-70 g. Kauiamilčiai yra ilgai veikianti organinė trąša.
Svarbu!
- žemių, durpių, organinių trąšų kiekis kibire (10 l):
sausos žemutinio tipo durpės -5 kg
durpinė žemė -8 kg
velėninė žemė: sunki -15 kg
lengva -12 kg
lapinė žemė - 5-8 kg
mėšlinė žemė - 7-9 kg
kompostinė žemė - 6-8 kg
mėšlo pūdinys -8 kg
srutos -12 kg
paukščių mėšlas -5 kg
šviežias karvių mėšlas -9 kg
šviežias arklių mėšlas -8 kg
Gėlių trąšos ir tręšimas
Prieš pradedant nagrinėti gėlių tręšimą, pirmiausia reikia aptarti įvairių cheminių elementų reikšmę augalams. Pagal svarbą ir jų poreikį cheminiai elementai skirstomi į:
makroelementus;
mikroelementus;
submikroelementus (ultramikroelementus). Makroelementai azotas (N), fosforas (P), kalis (K), kalcis (Ca), geležis (Fe), siera (S). Jų augalo sausojoje medžiagoje randama daugiau kaip 0,2%.
Azotas. Be azoto, kuris jeina į chlorofilo, augalų baltymų, daugelio fermentų, ląstelių branduolių ir citoplazmos sudėtį, nėra gyvybės. Ląstelių dalijimasis, augalų augimas, naujų šaknų, lapų, vaisių ir kitų organų formavimasis glaudžiai susijęs su baltymų gamyba iš azoto ir į cukrus panašių medžiagų. Nors atmosferoje virš kiekvieno hektaro yra 80 000 t azoto, daugeliui augalų jo nuolat trūksta, mat jie pasisavina ne gryną azotą, o amoniakinę ir nitratinę jo formas.
Kai trūksta azoto, pradeda džiūti augalo lapai, augalai auga lėtai. Jauni lapai būna šviesesni (išblyškę), gali nukristi žiedpumpuriai ir dalis žiedų.
Azotą augalai sunkiai pasisavina esant šaltam ir šlapiam substratui, dirvai, kai augalų labai mažas pH (2,6-3,6). Kai azoto per daug, augalų lapai atrodo suvytę, nusvirę žemyn. Augalai mažiau būna atsparūs ligoms. Be to, azotas trukdo augalams pasisavinti kalcį.
Fosforas. Jo reikšmė dar nėra galutinai išaiškinta, tačiau yra žinoma, kad su fosforu susijusi cukrų, krakmolo, riebalų sintezė, augalų kvėpavimas, paveldimumas. Visi augalai labai jautrus fosforo trūkumui ankstyvųjų augimo fazių metu. Jeigu fosforo yra pakankamai, greičiau auga nauji lapai, atsiranda naujos šaknys, augalai pradeda anksčiau žydėti, bręsti. Fosforas teigiamai veikia dirvožemio mikroorganizmus.
Kai fosforo trūksta, augalai skursta, apatiniai lapai ne geltonuoja, o lieka žali ir tiktai esant labai dideliam šio elemento trūkumui tampa violetiniai, sudžiūvę žaliai rudi. Stiebas būna trumpas ir plonas. Šaknys rusvos arba rudos.
Kai fosforo per daug, augalai pirma laiko pasensta, jų lapai persišviečia, greitai apmiršta, būna pelenų spalvos. Blogai pasisavinami mikroelementai. Fosforas dirvoje (substrate) susikaupia, jei gausiai naudojamos fosforo trąšos ir mažai laistoma, fosforas iš dirvos sunkiai išplaunamas.
Kalis. Dažniausiai neįeina j organinę augalo medžiagų sudėtį, jo yra vandenyje tirpstančiuose mineraliniuose junginiuose. Patekęs į augalo plazmą, kalis padidina jo brinkimą, dėl to augalas sugeria daugiau vandens ir mažiau jo išgarina. Tuomet augalai pasidaro atsparesni sausroms ir šalčiams.
Kad augalams trūksta kalio, maryti iš apatinių augalo lapų jų pakraščiai apmiršta, atrodo kaip apdeginti, riečiasi į apačią, vėliau gali ir nubyrėti. Augalai blogai pasisavina kalį tada, kai būna sausas substratas, aukšta temperatūra, didelis kiekis kalcio ir magnio.
Kalis lengvai išplaunamas, todėl labai retai jo būna per daug. Bet kai tai atsitinka, ant apatinių lapų atsiranda įvairios formos nekrozinių dėmių, šaknys ruduoja, stiebas pasidaro šiek tiek kreivas, trumpas, kietas ir kampuotas. Augalai blogiau pasisavina kalcį ir magnį. Tokiu atveju augalus reikia keletą kartų palaistyti vandeniu ir patręšti amonio salietros ar karbamido tirpalu.
Kalcis. Kalcio daugiausiai yra lapuose ir po nedaug sėklose bei gumbuose. Todėl labiausiai jo reikia augalų daigams. Esant pakankamai kalcio, išsivysto stipresnė šaknų sistema, augalas pasidaro atsparesnis dirvožemio rūgštims, dirvožemyje susidaro aukštesnės vertės humusas, kuris būtinas pastoviai grumstelinei struktūrai susiformuoti, skatina mikroorganizmų veiklą, neleidžia atsirasti augalams kenksmingoms rūgštims.
Kai kalcio trūksta, jauni ūgliai, vėliau visi augalai būna deformuoti, šviesiais pakraščiais. Lapai lieka žali, tačiau susisuka į apačią. Ant viršutinių lapų iš pradžių atsiranda šviesių taškelių, kurie vėliau susilieja. Šaknys nusilpsta, pajuosta, jų galai apmiršta, o žiedpumpuriai pradeda kristi. Kalciui patekti į augalą trukdo dideli kalio, magnio ir ypač amoniakinio azoto kiekiai.
Kai dirvoje kalcio per daug, augalai greitai sensta, jų lapai gelsta.
Magnis. Kažkiek magnio (2,7%) įeina į chlorofilo sudėtį. Šis elementas kaupiasi sėklose. Jo reikia riebalams susidaryti ir augalo vandens apytakai. Daugumai mūsų šalies dirvožemių magnio pakanka, tačiau kartais jo trūksta šiltnamiuose (substratuose).
Kai trūksta magnio, ant augalų apatinių lapų atsiranda dėmių, o vėliau dėmėtos pasidaro ir augalų viršūnės. Pagal lapų gyslas lapalakštis lieka žalias. Lapai vysta, džiūsta ir nukrinta. Magnio trūksta, kai substratas būna per sausas, labai mažas pH (2,6-3,6), kai jo pasisavinti neleidžia kalcis, kalis, amoniakinis azotas ir natris. Kalcio ir magnio santykis turi būti 5-8:1.
Geležis. Šis elementas būtinas chlorofilui susidaryti. Kai dirvoje jo trūksta, augalai suserga lapų chloroze. Dažniau serga karbonatiniuose dirvožemiuose augantys augalai. Pirmuosius ligos požymius galima pamatyti ant jaunų lapų, vėliau užsikrečia ir senesni. Stiebas būna trumpas, plonas, o šaknys rudos. Augalai blogai pasisavina geležį, kai jie laistomi šaltu vandeniu, kai būna aukšta šiltnamio temperatūra, substrate per daug organinių medžiagų bei kalcio, fosforo, mangano, cinko, vario, kobalto, kai trūksta kalio ir kai substratas būna šarminis, be struktūros, supuolęs, nuolat drėgnas.
Siera. Siera yra sudėtinė aminorūgščių (ristino ir metionino) dalis, todėl ji priklauso prie augalams būtinų elementų. Dirvožemyje sieros yra mažai (0,01-0,8%). Ji patenka į dirvą su paprastu ir granuliuotu superfosfatu, kuriame sieros yra 9%.
Prie mikroelementų priskiriamas boras (cool.gif, manganas (Mn), varis (Cu), cinkas (Zn), kobaltas (Co). Jų augalams reikia nedaug (apie 0,001%). Mikroelementus augalai pasisavina iš dirvožemio ir daugumai augalų jų pakanka, o trūkumas išryškėja tik retais atvejais. Mikroelementų dažniau trūksta neseniai kalkintuose dirvožemiuose ir durpynuose, rečiau neutraliuose arba silpnai rūgščiuose mineraliniuose dirvožemiuose.
Boras būtinas mikroelementams pasisavinti. Pagrindinė boro trąša boro rūgštis. Kai trūksta boro, jauni lapai iš pradžių būna tamsiai žali, o vėliau tampa dėmėti, sustabarėja. Tarpubambliai trumpi. Augalo viršūnė gali apmirti ir susidaryti daug viršūnėlių.
Trūkstant mangano, vidurinės augalo dalies lapai suserga chloroze, kuri prasideda nuo lapo pakraščio. Lapai vysta. Augalai mangano nepasisavina, kai rūgštus substratas ir jame būna per mažai kalcio, kai rudenį ir žiemą žema šiltnamio temperatūra ir drėgnas substratas.
Kai trūksta vario, augalai blogai auga, ūgliai būna maži, lapai smulkūs, melsvo atspalvio, jaunų lapų galiukai balti, kai kurių augalų jie sukasi išilgai vidurinės gyslos. Lapai vysta, krinta. Per didelis vario kiekis apnuodija šaknis, ant jaunų lapų pastebimi chlorozės požymiai.
Trūkstant molibdeno, augale kaupiasi nitratai. Kerų ir vidutinio senumo lapų gysla pailgėja, lapai susiraukšlėja, jų pakraščiai riečiasi į viršų. Smulkios gyslos tampa gelsvos, tarp jų atsiranda ryškių geltonų dėmių.
Prie ultramikroelementų priskiriami tie elementai, kurių augalams rei¬kia visai mažai mažiau kaip 0,000001% sausosios medžiagos. Čia pri¬klauso rubidis, cezis, selenas, sidabras, kadmis, gyvsidabris ir kt. Specialiai ultramikroelementais netręšiama juos augalai gauna iš dirvos.
Kalkių normos durpėms neutralizuoti
Durpių rūgštingumas (pH) Vienai tonai durpių reikia kalkių (kg)
absoliučiai sausos durpės 65% drėgnumo durpės
6,3-5,8 5-10 1,8-3,5
5,8-4,8 10-30 3,5-10,5
4,8-3,6 30-60 10,5-21,0
Individualiame ūkyje gėles galima tręšti pelenais, susikaupusiais kūrenant krosnis. Geriausi malkų pelenai: beržinių malkų pelenuose yra 10-12% kalio, 4-6% fosforo ir 35-40% kalcio.
Akmens anglies pelenai netinka, nes turi augalams kenksmingų medžiagų.
Pelenuose yra ir kitų augalams reikalingų maistmedžiagių: sieros, molibdeno, magnio, boro, mangano, geležies ir 1.1. Be to, pelenai pagerina dirvos fizines savybes, mažina jos rūgštingumą. Pelenų norma įvairioms gėlėms yra skirtinga, tačiau vidutiniškai beriama po 100-150 g/m2. Smulkios dirvos tręšiamos iš rudens, o lengvos -pavasarį. Jie išberiami ant žemės paviršiaus ir kasant įterpiami į dirvą. Tolygiau pelenai pasiskirsto sumaišyti su kompostine žeme arba durpėmis santykiu 1:3.
Svarbu!
nemaišykite pelenų su organinėmis trąšomis (mėšlu, srutomis, fekalijomis), nes iš dirvos pašalinsite azotą,
nemaišykite pelenų su fosforo trąšomis: pelenuose esantis kalcis blokuoja fosforo pasisavinimą;
per žiemą kaupiamus pelenus laikykite sandariai uždarytus, kad vanduo iš jų neišplautų greitai tirpstančių maisto medžiagų. Pastaruoju metu gėlių augintojai plačiai naudoja įvairias užsienio firmų gaminamas kompleksines trąšas.
APIE MĖNULIO ĮTAKĄ AUGALAMS
Specialistų teigimu, arčiausiai Žemės esantis dangaus kūnas - Mėnulis daro didžiulę įtaką augalams.
Jaunatis
Jaunatis - tai diena prieš jaunaties dienos pradžią, jaunaties diena ir antra jaunaties diena.
Šiuo laiku visas biolauko aktyvumas yra sutelktas augalų šaknyse. Šiuo laikotarpiu augalų geriau neliesti; jų nepersodinti, neskiepyti, nepurenti žemės apie augalus, kad nepažeisti jų šaknų. Šiuo laikotarpiu patariama naikinti piktžoles ir augalų kenkėjus, nupjauti ligų pažeistas ir nudžiūvusias šakeles, nugnybti daržovių stiebų ir ūglių viršūnėles. Šiuos darbus geriausiai dirbti ne per pačią jaunatį, o diena prieš arba po jaunaties pradžios.
Priešpilnis
Priešpilnio Mėnulio laikotarpis trunka 11-12 dienų. Šiuo laikotarpiu augalų biolauko aktyvumas kyla nuo šaknų į viršų, link stiebų ir lapų, todėl padidėja spaudimas antžeminėse augalo dalyse. Šiuo laikotarpiu augalų šaknys ne taip skausmingai reaguoja į įvairiausius pažeidimus. Jei šiuo laikotarpiu persodinsite ar apipjaustysite augalus, jie ims sparčiau auginti naujus ūglius. Laikotarpiu nuo jaunaties iki pilnaties augalams reikia daugiau vandens ir maistinių medžiagų.
Pilnatis
Astrologų teigimu, augalams didžiausią įtaką daro 3 pilnaties dienos. Šiuo laikotarpiu visas biolauko aktyvumas yra sutelktas šakelėse, lapuose, žieduose.
Šiuo laikotarpiu nepatariama apipjaustyti vaismedžių ir vaiskrūmių, nugnybti daržovių viršūnėlių ir šoninių ūglių, skiepyti vaismedžių.
Šiuo laikotarpiu patariama retinti augalų daigus, rauti piktžoles, purenti žemę šalia augalų ir mulčiuoti dirvožemį.
Delčia
Delčios laikotarpis trunka 11-12 dienų. Šiuo laikotarpiu padidėja spaudimas augalų šaknyse, kurios šiuo metu yra labiausiai pažeidžiamos.
Šiuo metu augalų antžeminės dalys ne taip jautriai reaguoja į pažeidimus.
Šiuo laikotarpiu patariama sėti visų rūšių augalų sėklas, šakniavaisius, sodinti augalų svogūnėlius, bulves, retinti daigus, naikinti piktžoles, kovoti su augalų kenkėjais, lieti ir tręšti augalus organinėmis trąšomis, apipjaustyti augalus, pašalinti braškių ūsus, skinti gėles ir rinkti derlių.
DARBAI PAGAL MĖNULIO KALENDORIŲ: DRAUDŽIAMOS DIENOS
Daržininkams, sodininkams ir gėlininkams verta atminti, kad yra taip vadinamos draudžiamos" dienos, kai jokių augalų sėti ir sodinti negalima.
Draudžiamos" dienos - tai jaunatis ir kai Mėnulis būna Vandenio bei Dvynių (bevaisiai Oro ženklai), Mergelės (bevaisis Žemės ženklas), Liūto (bevaisis Ugnies ženklas) ženkluose.
Augalus geriausia sodinti per Mėnulio pilnatį, kai augalai įgauna daugiausia gyvybinės energijos.
* Per pilnėjantį Mėnulį patariama sodinti ir sėti tuos augalus, kurie tai, kas vertingiausia, augina virš žemės: pomidorus, agurkus, žaliąsias daržoves ir kt.
* Per dylantį Mėnulį patariama sėti ir sodinti tuos augalus, kurie visa tai, kas vertingiausia, augina žemėje: bulves, šakniavaisius ir kt.
* Jei ilgai norite išlaikyti nuskintas ar iškastas daržoves ir vaisius, derlių nuimkite tuomet, kai Mėnulis dyla ir kai jis būna bevaisiame" Zodiako ženkle.
KADA SUDYGSTA AUGALŲ SĖKLOS?
Pasėjus daržovių sėklas, daržininkams verta žinoti, kada jos turi sudygti:
* agurkų - po 3 - 7 dienų;
* patisonų, aguročių ir moliūgų - po 3 - 10 dienų;
* salotų - po 4 - 10 dienų;
* kalafiorų - po 3 - 8 dienų;
* baltagūžių kopūstų - po 3 - 10 dienų;
* pomidorų - po 6 - 10 dienų;
* pipirų - po 7 - 15 dienų; .
* baklažanų - po 5 - 10 dienų;
* svogūnų - po 5 - 12 dienų;
* salierų, rabarbarų - po 7-14 dienų.
TRUMPI PATARIMAI
* Neišmeskite panaudotų kavos tirščių, o jais paliekite kambarinius augalus.
Kavos tirščiai ne tik praturtina kambarinius augalus maistinėmis medžiagomis, nes juose gausu kalio, bet ir sustiprina augalus, veiksmingai juos apsaugo nuo ligų ir kenkėjų.
Nieko blogo, jei kavos tirščiai pasaldinti, nes cukrus pagerina dirvožemio struktūrą.
* Susmulkintus svogūnus ir česnakus užpilkite vandeniu taip, kad jis apsemtų daržoves, palikite nusistovėti 6-24 valandoms, nukoškite ir šiuo nekoštu antpilu kambarinius augalus gausiai nupurkškite 2-3 kartus per savaitę.
Šiuo antpilu patariama naikinti amarus ir voratinklines erkutes.
* Atminkite, kad virintas vanduo kambariniams augalams yra naudingesnis nei nevirintas vandentiekio vanduo, nes jis yra kur kas minkštesnis.
Nusistovėjusiame vandenyje, kuriame virėte bulves, yra augalams reikalingo krakmolo ir įvairių rūšių mikroelementų.
Verta žinoti, kad krakmolas aktyvina naudingųjų dirvos mikroorganizmų veiklą.
ŽEMDIRBYSTĖS ASTROLOGIJA
Per Mėnulio pilnatį patariama:
sėti žolę ir žaliąsias daržoves, jei Mėnulis šiuo laikotarpiu yra Vėžio, Skorpiono ar Žuvų ženkle.
Kai dyla Mėnulis (laikotarpis tarp pilnaties ir jaunaties), patariama:
* sėti šakniavaisius: morkas, burokėlius, griežčius, ridikus, juoduosius ridikus, o taip pat ir vaistinius smidrus bei žiemkenčius. Bulves patariama sodinti kelios dienos po pirmos pilnaties dienos.
* Rinkti ilgai augusių daržovių derlių. Šias daržoves patariama kasti prieš pat jaunatį, nes tada nukastos daržovės geriau laikosi.
Prieš Mėnulio jaunatį patariama:
* sodinti bulves sėklai;
* genėti vaismedžius ir vynuoges.
ASTROLOGŲ PATARIMAI, KAIP REIKIA LIETI AUGALUS
Prižiūrėdami sodo augalus kartais persistengiame, pernelyg gausiai ir neretai ne laiku juos liedami.
Neretai daržininkai klysta manydami, jog kuo dažniau laistys augalus, tuo jiems bus geriau.
Kai žemę laistome reguliariai, nekreipdami dėmesio nei įjos būklę, nei įtinkamai parinktą laiką, augalai tampa neaktyvūs ir aptingsta", jų šaknys auga lygiagrečiai žemės paviršiui, todėl užauga skurdesnis derlius.
Be to, taip laistomus augalus dažniau pažeidžia įvairios ligos ir kenkėjai, nes augalai būna nusilpę.
Atminkite, kad trumpalaikis lietus, gilios šaknys ir nakties rasa augalams suteikia tiek drėgmės, kad šie gana lengvai gali pragyventi vieną sausros savaitę.
Kada reikia lieti augalus:
* augalus patariama lieti pirmosiomis 2-3 dienomis po to, kai juos pasodinote;
* augalus būtina palieti po ilgalaikės sausros, kai Mėnulis yra Vandens ženkluose (Vėžys, Skorpionas ir Žuvys);
* augalų negalima lieti, kai Mėnulis yra Dvynių, Svarstyklių ar Vandenio ženkluose.
KIEK LAIKO PRIEŠ SĖJĄ REIKIA MIRKYTI SĖKLAS?
Įvairių augalų sėklas, kad jos greičiau sudygtų, prieš sėją reikia mirkyti skirtingą laiką.
Morkų, pomidorų, svogūnų, petražolių, pastar¬nokų, salierų ir burokėlių sėklas prieš sėją patariama mirkyti 2 paras, aguročių, kopūstų, salotų, ridikų, ridikėlių ir arbūzų - 8 - 12 valandų, o žirnių ir pupelių - vos 2 valandas.
Jei išmirkytas sėklas norite sudaiginti, jas plonu sluoksniu suberkite ant medžiagos ar popieriaus lapo, pridenkite drėgna medžiaga, kelias valandas palaikykite 16-24 "C šilumoje.
Svarbu, kad laikymo metu šios sėklos neperdžiūtų.
Moliūgų ir patisonų sėklų daiginti negalima, nes supus sudaigintų daržovių šaknys.
Moliūgų ir patisonų sėklas prieš sėją patariama 12 - 24 valandas pamirkyti praskiestose alijošiaus sultyse: 1 litru vandens praskieskite 2 valgomuosius šaukštus alijošiaus sulčių.
Prieš sėją moliūgų ir patisonų sėklas taip pat galima pamirkyti ir sodos tirpale: 1 litre vandens ištirpinkite 5 g geriamosios sodos.
Šiuose tirpaluose prieš sėją taip pat patariama pamirkyti burokėlių, svogūnų, ridikų ir ridikėlių sėklas.
AUGALAI IR DIRVOS RŪGŠTINGUMAS
Įvairių rūšių daržovėms, vaismedžiams ir vaiskrūmiams reikalingas nevienodo rūgštingumo dirvožemis. Pagal dirvos rūgštingumo įtaką augalams juos galima suskirstyti į 3 grupes.
Pirmoji grupė
Pirmoji grupė - tai augalai, kurie yra ypač jautrūs padidėjusiam dirvos rūgštingumui.
Šie augalai gerai auga, vystosi ir gausiai dera neutralaus rūgštingumo dirvožemyje. Neutralioje, patręštoje kalkėmis dirvoje gerai auga burokėliai, baltagūžiai kopūstai, česnakai, salierai, špinatai, serbentai, vyšnios ir slyvos.
Antroji grupė
Antrajai grupei priklauso augalai, kurie geriausiai auga parūgštintame dirvožemyje. Šiek tiek parūgštintame dirvožemyje gerai auga kalafiorai, salotos, agurkai, pupelės, žirniai ir obelys.
Trečioji grupė
Trečiajai grupei priklauso augalai, kurie gerai auga kalkėmis netręštoje dirvoje.
Šioje dirvoje gerai auga bulvės, morkos, petražolės, ropės, ridikai, aguročiai, pomidorai, rabarbarai, avietės, braškės, kriaušės ir agrastai.
ORGANINĖS TRĄŠOS
Mėšlas
Mėšlas - vertingiausia organinė trąša. Įvairių gyvulių ir paukščių mėšle vidutiniškai yra: 75 proc. vandens, 21 proc. organinės medžiagos; 0,5 proc. azoto, 0,25 proc. augalų gerai įsisavinamo fosforo, 0,6 proc. kalio oksido. Mėšlo kokybė priklauso nuo gyvūno rūšies pašaro, kuriuo jie buvo šerti ar lesinti, kraiko ir laikymo būdo. Pavyzdžiui, šeriant kiaules, vartojama daug koncentratų, todėl jų mėšle gausu azoto, o raguočių gyvulių mėšle yra daugiau kalio, nes juos šeria šienu ir žole.
* Geriausias kraikas mėšlui - viršutinių sluoksnių silpnai suirusios durpės, tačiau ūkininkai dažniausiai kraikui vartoja šiaudus arba medžio pjuvenas.
* Arklių mėšlu, paruoštu su šiaudų kraiku, patariama tręšti šaltą molio dirvožemį.
Arklių mėšlu, šiltinant dirvožemį, patariama tręšti šiltnamius. Raguočių mėšlas įšyla prasčiau nei arklių. Be to, raguočių mėšle yra daugiau vandens, todėl šiuo mėšlu patariama tręšti lengvus smėlio ir priesmėlio dirvožemius.
* Kiaulių mėšlas yra rūgštus, todėl juo tręšiant dirvožemį patariama vartoti kalkes.
* Triušių mėšle yra visos augalams reikalingos medžiagos.
Triušių mėšlas tampa vertingesnis, jei sumaišomas su kitų gyvulių ir paukščių mėšlu.
* Nutrijų mėšlas savo chemine sudėtimi ir fizinėmis savybėmis iš esmės skiriasi nuo kitų gyvūnų mėšlo, todėl jį galima vartoti tik perrūgusį arba dar geriau, krauti į komposto krūvas.
Komposto krūvas galima reguliariai lieti tirštu nutrijų mėšlo tirpalu.
Kad šiame komposte nesumažėtų azoto, į 100 kg komposto patariama suberti 1,5 - 2 kg superfosfato. Kitų metų pavasarį taip paruoštu kompostu patariama tręšti dirvožemį.
4 mėšlo irimo stadijos
Specialistai įvardina 4 mėšlo irimo stadijas.
* Šviežias (tik pradėjęs irti) mėšlas yra beveik nepakitusios spalvos. Šiame mėšle yra beveik nepakitęs ir šiaudų kraikas.
Praplovus tokį mėšlą, vanduo parausta arba pažaliuoja.
* Pradėjusio irti mėšlo šiaudai nusidažo tamsiai ruda spalva, suminkštėja ir juos lengva sutraukyti.
Praplovus šį mėšlą, vanduo patamsėja.
Šios stadijos mėšlas netenka 30 proc. pirmykštės masės.
* beveik perpuvęs mėšlas yra juodas ir teplus. Šiame mėšle šiaudų kraikas būna visiškai suiręs,
o mėšlas netenka 50 proc. pirmykštės masės.
* perpuvęs mėšlas - rupi žemės masė.
Šios stadijos mėšlas būna netekęs 75 proc. pirmykštės masės.
***
Mėšlu, kuris yra mažiau suiręs, dirvožemį patariama tręšti rudenį, o kuris yra labiau suiręs - pavasarį.
Šviežiu mėšlu dirvožemio tręšti nepatariama.
Jei mėšlo turite mažai, jo patariama berti į augalų sodinimo duobes.
* Šaltame dirvožemyje mėšlą patariama perkasti 10 - 15 cm gylyje, kad j į pridengtų žemių sluoksnis.
Šiltame, greitai džiūvančiame dirvožemyje mėšlą patariama perkasti žemių kasimo gylyje.
KAIP APSISAUGOTI NUO KURMIŲ?
Pagrindinis kurmių maistas - sliekai, lervos, vabzdžių lėliukės, o taip pat - varlės ir pelės, kurios patenka į kurmių landas.
Jei norite naikinti augalų kenkėjus, kurmiai bus naudingi. Be to, jie puikiai purena dirvą ir gerina jos derlingumą.
Visgi geriau, kad darže ar sodyboje kurmių nebūtų, nes jie, ieškodami maisto, pažeidžia augalų šaknis.
Augalai, kurių šaknis pažeidžia kurmiai, ima vysti, o nusilpusių augalų šakniavaisius sugraužia pelės ir pelėnai, kurie naudojasi kurmių landomis.
Nuo kurmių galima pabandyti apsisaugoti specialiais spąstais arba triukšmu.
Specialistų teigimu, kurmiai ypač nemėgsta triukšmingų vėjo malūnėlių.
AUGALAI IR SAPNAI
Sapnuose pamatytos daržovės, vaisiai ir uogos taip pat turi savo magiškąją reikšmę.
* Jei sapne moteris valgo abrikosą, jos laukia džiaugsmas ir ramybė.
* Jei sapne pamatysite apelsiną, tikėkitės siurprizo.
* Sapne pamatytas arbūzas žada netikėtą išvyką.
* Kopūstus sapne virti - galimos apkalbos, o jei sapne kopūstų valgysite - gausite dovanų.
* Kriaušės pranašauja netektį, o citrinos - liūdesį.
* Jei sapne valysite svogūnus, Jusų laukia sėkmė darbe.
* Sapne pamatyti agurkai žada naują meilę, o agurkai sniege - apkalbas ir sutuoktinio neištikimybę.
* Sapne pamatyti pipirai perspėja apie gresiančią nelaimę.
* Pomidorai žada slaptus meilės ryšius, o ridikai -apgaulę.
* Sapne pamatyti obuoliai perspėja apie ligą.
Jei sapne valgysite obuolių - netrukus nusivilsite draugais.
Jei obuolius rinksite, sulauksite nemalonumų namuose.
BALTAGUŽIAI, RAUDONGŪŽIAI IR SAVOJOS KOPŪSTAI
Jei auginsite ankstyvuosius baltagūžius, raudongūžius ir Savojos kopūstus, tai juos sodinkite dirvožemyje, kuriame praėjusiais metais augo agurkai ir žirniai. Jei auginsite vidutinio ankstyvumo baltagūžius, raudongūžius ir Savojos kopūstus, tai juos sodinkite dirvožemyje, kuriame praėjusiais metais augo agurkai, svogūnai, žirniai, pomidorai ir burokėliai. Jei auginsite vėlyvuosius kopūstus, tai juos sodinkite dirvožemyje, kuriame praėjusiais metais augo vienmetės ir daugiametės gėlės, agurkai, burokėliai, svogūnai ir morkos.
Kada sodinti?
* Ankstyvuosius kopūstinius augalus patariama sodinti nuo balandžio vidurio iki antrojo gegužės dešimtadienio.
* Vidutinio ankstyvumo ir vėlyvuosius kopūsti¬nius augalus patariama sodinti antrajame ir trečiajame gegužės dešimtadienyje, tačiau ne vėliau kaip birželio 5 dieną.
Kaip sodinti?
* Ankstyvųjų kopūstinių augalų daigus patariama sodinti 70 cm x (35 - 50) cm atstumais.
* Vidutinio ankstyvumo kopūstinius augalus patariama sodinti 70 cm x (40 - 60) cm atstumais.
* Vėlyvuosius kopūstinius augalus patariama sodinti 70 cm x (60 - 70) cm atstumais.
KALAFIORŲ SODINIMAS
Kalafiorus patariama auginti dirvožemyje, kuriame praėjusiais metais augo ankstyvieji agurkai, ankštinės kultūros, svogūnai, šakniavaisiai, ankstyvosios bulvės, vienmetės, dvimetės ir daugiametės žolės.
Kada sodinti?
* Ankstyvuosius kalafiorus patariama sodinti nuo balandžio vidurio iki antrojo gegužės dešimtadienio.
* Vidutinio ankstyvumo kalafiorus patariama sodinti antrąjį ir trečiąjį gegužės dešimtadienį, bet ne vėliau kaip birželio 5 dieną.
Kaip sodinti?
* Ankstyvuosius kalafiorus patariama sodinti 70 cm x (25 - 27) cm atstumu.
* Vidutinio ankstyvumo kalafiorus patariama so¬dinti 70 cm x ( 30 - 35) cm atstumu.
BULVĖS
Bulvės ima dygti 5 "C šilumoje.
Ypač greitai bulvės sudygsta 18-25 "C-šilumoje. Šiose sąlygose bulvės sudygsta per 12-14 dienų po jų sodinimo.
Bulvės yra ypač reiklios šviesai. Jei bulvėms truks šviesos, jų augimas sulėtės, o derlius užaugs kur kas menkesnis.
Bulvės geriausiai auga 60 - 80 proc. drėgnumo dirvožemyje. Gausus bulvių derlius užauga, kai per jų vegetacijos periodą iškrenta 200 - 250 ml kritulių.
Jei norite, kad bulvės gerai augtų, dirvožemį reguliariai drėkinkite.
Bulvės ypač reiklios ir dirvožemiui. Jos gerai auga tik derlingame dirvožemyje, kuriame gausu humuso.
Didžiąja dalimi trąšų dirvožemį patręškite prieš sodindami bulves.
Gausiausio bulvių derliaus galite tikėtis, jei jas laiku ir atitinkamais santykiais patręšite organinėmis ir mineralinėmis trąšomis.
Jei bulves patręšite ne laiku arba netinkamais organinių ir mineralinių trąšų kiekiais, jos užaugins neskanius gumbus, kurie prastai laikysis.
BULVIŲ AUGINIMAS
Bulvės geriausiai auga dirvožemyje, kuriame praėjusiais metais augo daugiametės žolės, kopūstai ar šakniavaisiai.
Nepatariama bulvių sodinti dirvožemyje, kuriame praėjusiais metais augo pomidorai, o taip pat ir šalia pomidorų, nes šiuos augalus pažeidžia tie patys kenkėjai ir ligos.
Geriausia trąša bulvėms - mėšlas.
1 m2 dirvožemio, kuriame auginsite bulves, patręškite 4 - 6 kg mėšlo. Smėlio ir nederlingą dirvožemį mėšlu reikia patręšti dar gausiau: 1 m2 dirvos 8 -10 kg mėšlo.
Prieš perkasdami dirvožemį į 1 m2 dirvos suberkite 15 - 20 g superfosfato, 20 - 25 g kalio sulfato ar kalio druskos, 15 - 20 g amonio salietros arba karbamido.
Prieš bulvių sodinimą dirvožemis 10 cm gylyje turi įšilti iki 7 - 8 °C šilumos.
Kad dirvožemis greičiau sušiltų, jį perkaskite arba suarkite.
Bulves vagose sodinkite kas 20 - 30 cm, tarp vagų paliekant 60 cm tarpus.
AGURKŲ SODINIMAS
Agurkus patariama auginti dirvožemyje, kuriame praėjusiais metais augo vienmetės ir daugiametės žolės, kopūstai, pomidorai, bulvės, žaliosios daržovės, svogūnai, morkos, pipirai ar baklažanai.
Kada sodinti?
Agurkų daigus lauke patariama sodinti, kai nusistovi 10 - 12 "C šilumos orai ir kai nebelieka vėlyvųjų pavasario šalnų pavojaus.
Kaip sodinti?
Agurkus galima sodinti eilėmis,70-90cm x 15 -30cm atstumu.
MOLIŪGŲ SODINIMAS
Moliūgus patariama sodinti dirvožemyje, kuriame praėjusiais metais augo daugiametės žolės, žiemkenčiai, kukurūzai, ankštinės kultūros, svogūnai, kopūstai ar šakniavaisiai.
Kada sodinti?
Moliūgų daigus lauke patariama sodinti, kai nusistovi 10 - 12" C šilumos orai ir kai nebelieka vėlyvųjų pavasario šalnų pavojaus.
BUROKĖLIŲ SĖJA
Burokėlius patariama auginti dirvožemyje, kuriame praėjusiais metais augo ankstyvosios bulvės, agurkai, vienmetės žolės, morkos ar kopūstai.
Burokėlius patariama sėti, kai dirvožemis įšyla iki 8 10 °C šilumos, iki gegužės 10-15 dienos.
Kokio amžiaus daržovių daigus patariama sodinti lauke
Lauke daržovių daigus patariama sodinti tada, kai jie buvo paauginti:
* aguročių, patisonų, agurkų, moliūgų - 30 40 dienų;
* gūžinių salotų - 30 - 45 dienas;
* kalafiorų - 40 - 45 dienas;
* ankstyvųjų ir vėlyvųjų kopūstų - 45 dienų;
* pomidorų ir pipirų - 60 - 70 dienų;
* baklažanų - 60 - 70 dienų;
* salierų - 60 - 80 dienų;
* rabarbarų - 90 dienų.
ŽIRNIŲ SĖJA
Žirnius patariama auginti dirvožemyje, kuriame praėjusiais metais augo agurkai, pomidorai, kopūstai, bulvės ar žiemkenčiai. Žirnius patariama sėti kuo anksčiau pavasarį, kai dirvožemis įšyla iki 6 - 8 °C šilumos, 5 - 6 cm gylyje.
MORKŲ IR PETRAŽOLIŲ SĖJA
Morkas ir petražoles patariama auginti dirvožemyje, kuriame praėjusiais metais augo ankstyvieji kopūstai, bulvės, agurkai, vienmetės žolės ar burokėliai. Morkas ir petražoles patariama sėti anksti pavasarį: balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje 1,5 - 3 cm gylyje.
RIDIKĖLIŲ SĖJA
Ridikėlius patariama auginti dirvožemyje, kuriame augo bet kurios rūšies (išskyrus kopūstinius) daržovės, patręštos organinėmis trąšomis.
Ridikėlius patariama įvairiu laikotarpiu sėti kelis kartus.
Pirmąjį kartą ridikėlius pasėkite anksti pavasarį, o vėliau ridikėlius sėkite tada, kai anksčiau pasėti augalai išleidžia pirmuosius lapelius.
Jei ridikėlių norite vartoti rudenį, juos pasėkite liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje.
SVOGŪNŲ SODINIMAS
Svogūnus patariama sodinti dirvožemyje, kuriame praėjusiais metais augo žolės ir sidaratai, žiemkenčiai, ankstyvieji kopūstai, kalafiorai, agurkai, pomidorai ar ankstyvosios bulvės.
Svogūnus patariama pasėti ir pasodinti iki Stasinių (gegužės 7 dienos), nes teigiama, jog vėliau pasodinti svogūnai sukirmys.
PRADEDANČIŲJŲ SODININKŲ KLAIDOS
* Kai kurie sodininkai sodinimo duobes ruošia tik prieš pat sodinukų sodinimą. Tai klaida, nes paruoštoje sodinimo duobėje turi įvykti tam tikri biologiniai procesai, kuriems pasibaigus, dirvožemis būna pasiruošęs priimti" sodinukus.
* Kai kurie pradedantys sodininkai pernelyg giliai į žemę įkasą sodinukų šaknų kaklelį. Todėl taip pasodintų sodinukų žievė ima susti, o sodinukas po 3 - 4 metų gali žūti.
Atminkite, kad obelų, kriaušių, slyvų, vyšnių ir aviečių sodinukų šaknų kaklelis turi būti dirvožemio paviršiaus lygyje.
* Žinokite, kad ypač pavojinga pervežti lapelius užauginusius sodinukus su plikomis šaknimis.
Pervežamų sodinukų lapus nuskinkite, o plikas šaknis būtinai uždenkite drėgna medžiaga.
Jei sodinukų šaknys apdžiūvo, jas 1-2 paras pamirkykite vandenyje, kad prieš sodinimą sodinukų šaknys prisigertų vandens.
* Jei pasodinsite 3-5 metų sodinukus, jie sunkiai prigis, ilgai sirgs, o gal vėliau ir nederės.
Pasak patyrusių sodininkų, geriausiai sodinti vienmečius arba dvimečius sodinukus.
KOKIAME DIRVOŽEMYJE UŽAUGA GAUSESNIS DARŽOVIŲ DERLIUS
Baklažanai
Baklažanai gausesnį derlių užaugina, kai auga juodžemio dirvožemyje.
Aguročiai
Aguročiai gausesnį derlių užaugina, kai auga derlingame priemolio dirvožemyje.
Baltagūžiai kopūstai
Baltagūžiai kopūstai gausesnį ir stambių gūžių derlių užaugina, kai auga derlingame priemolio dirvožemyje.
Svogūnų roputės
Svogūnai gausesnį stambių ropučių derlių užaugina, kai auga derlingame priemolio, priesmėlio ir juodžemio dirvožemyje.
Morkos
Morkos gausesnį stambių šakniavaisių derlių užaugina, kai auga nedidelio rūgštingumo, puriame durpių dirvožemyje.
Agurkai
Agurkai gausesnį vaisių derlių užaugina, kai auga derlingame priemolio ir priesmėlio dirvožemyje.
Pipirai
Ankstyvieji pipirai gausesnį ankščių derlių užaugina, augdami derlingame priesmėlio, o vėlyvieji -priemolio dirvožemyje, patręštame organinėmis trąšomis.
Rabarbarai, ridikai, ridikėliai, ropės
Rabarbarai gausiausią stiebų, o ridikai, ridikėliai ir ropės - šakniavaisių derlių užaugina, kai auga nedidelio rūgštingumo, derlingame priemolio dirvožemyje.
Burokėliai
Burokėliai gausiausią stambių šakniavaisių derlių užaugina neutralaus rūgštingumo priemolio ir juodžemio dirvožemyje.
Pomidorai ir moliūgai
Pomidorai ir moliūgai gausiausią stambių vaisių derlių užaugina, kai auga nedidelio rūgštingumo priemolio dirvožemyje.
Česnakai
Česnakai gausiausią stambių galvučių derlių užaugina, kai auga gerai drenuotame juodžemio dirvožemyje.
Bulvės
Bulvės gausiausią stambių gumbų derlių užaugina, kai auga organinėmis trąšomis patręštame priesmėlio ir priemolio dirvožemyje.
labas rytas
