vaziavau su mikriuku namo,dushnumas pacios zinot koks shiom dienom,tai kiek moterishkiu sedejo,tai nei viena neuzleido.visos taip ziuri,lyg ko ar tai pavydedamos,ar siaip,zodziu zvilgsniai buvo ziaurus

o sedejo gale toks senukas su lazdele,tas tik strykt,sako ponia seskit,man netoli liko vaziuoti.kadangi spaudimas pas mane labai nukrites,tai jau ne tik kad atsisedau,bet shleptelejau i ta laisva vieta davolna.o jis vargshas vaziavo iki pat galo,kur ir as.gaila man jo buvo,bet man jau makaule kai svaigo,tai ir sutikau mielai

dabar jei matau,kad mirkiukas pilnas,tai stacia net nelipu,kad veztu.o geriausia tai su mashiniuku vaziuoti,niekam nei aciu nereikia sakyti

pagaliau vazinejimas vieshu transportu man jau nebegresia
Niekada neabejok savo išvaizda. Svarstyklės - visada meluoja, žmonės - pavydi, o veidrodis...jis tiesiog kreivas.