QUOTE(mylimuke @ 2007 01 22, 20:07)
Siandien prastovejau gal 15 stoteliu. Visi kaip susitare kazka pro langa labai idomaus stebejo

O man taip kojas skaudejo, bet kas jiems...
Dievulėliau, taigi reikia save saugoti... Čia seniai atrastas dėsnis - kai trulikan užeina nėštukė, ji pasidaro nematoma. Man buvo taip: prieš kelias dienas bevažiuojant truliku, paskambino MB. Na, ir ta pati situacija - žmonių pilna, sėdi mergiotės po paskaitų, vaikai po mokyklų, ant galinės sėdinės už stiklo bomžas miega ir arčiausiai manęs - pagyvenusi skrybelėta ponia ciklamenų spalva padažytom lūpom, amfiteatro arkų formos antakiais su sage... žodžiu, visu gražumu... ir aš stoviu, pilvas ojojoj kaip matosi... ale gi už lango kokie vaizdai... kokie kamščiai... žiūri ponia... o telefonas mano tai skamba. šiaip ne taip išsitraukiau, vos nenugriuvau ir pradėjau piktai kalbėt maždaug "gal galėtumei greičiau kalbėti, labai sudėtinga čia pusiausvyrą laikyt, niekas gi atsisėsti neužleidžia... " MB klausia:"Tai pasakyk kad tu nėščia". Sakau :"Aj, žmonės ir didesnių problemų turi - štai prieš mane ponia sėdi kiaulės akis įsidėjusi, žinai, kaip sunku žmogui, kai nieko aplink nemato..." Na ir toliau kalbu, tik žiūriu, ponia vis pro langą kažką įdomaus seka, o veido spalva tai kečiasi akyse iš kreidos baltumo į tą pačią ciklameninę... Visiems gerai.
Manau, kad mandagiai paprašius, bet kas užleistų nėštukei vietą, tik tiek kad prašyti velniškai nesinori. Ir atvirkščiai. Šiandien pakeliui į darbą man mergina pasisiūlė užleisti vietą, bet kad ir kaip jausčiausi, už tokį gražų poelgį nesmagu žmogų priverst stovėti...

niekas nesibaigia. viskas turi tęsinį.