Sveikos,
štai mes jau ir sugrįžome iš Kretos, puikiai pailsėję ir su nuostabiais įspūdžiais.
Vykom per Go Planet, tai buvo ir streso ir nuotykių,

bet iš salos tik geri įspūdžiai. Keliavom keturiese aš, vyras, sūnus ir mano mama. Gyvenome prie Chanijos esančiame Agios Marinos miestelyje, Galini beach 3* viešbutyje. Viešbutis tikrai geras, ant jūros kranto, gera kambarių tarnyba, skanus maistas, švari aplinka, paslaugios ir malonios administrotorės, geras baras.

Gultai paplūdimyje nemokami, kondicionierius irgi nemokamas.. Jei kam reikės detalesnių atsiliepimų apie viešbutį, klauskit.
Kretoje praleidom savaitę, trim dienom buvome išsinuomavę mašiną (nuomojomės iš mūsų kelionių agentūros, parai 40 eur; Fiat Panda, atrodė, smulki, silpnoka, bet jos pajėgumų pakilti į visus numatytus objektus pilnai pakako ir aplamai tiem keliam tokio automobiliuko visai pakanka), vyras su sūnum ėjo per Samarijos tarpeklį (ekskursija taip pat iš agentūros asmeniui 40+15 eur).
Vietos, kurias aplankėm: Balos lagūna labiausiai patikusi vieta.

Važiavoe iki jos su mašina ir nė kiek nepasigailėjom, nors daug kas gąsdino, kad pravažiavimo ten nėra, o sudėtingu kalnų žvyrkeliuku nesiryžta važiuoti net vietiniai profesionalai. Mes išvažiavome anksti, lagūnoje buvome apie 6 val. ryto. Ten be mūsų buvo tik viena jauna porelė. Fantastiškas jausmas guli paplūdimyje, o aplinkui tokia tyla ir ramybė

Mums susiruošus judėti toliau (apie 10 val.), pradėjo rinktis turistai. Lipdami aukštyn prasilenkėme su ekskursijos grupe. Pasirodo, tuo baisiuoju keliuku į Balos kyla net ir autobusai. Yra puiki stovėjimo aikštelė.. Važiuodami žemyn turėjome streselio prasilenkti su dar vienu autobusu. Pati vieta tikrai nuostabiai graži, sutvarkyta. Saulei patekėjus pasimato visi žadami 15 vandens atspalvių.Nuotraukos nuostabios, nepatingėkit pagaudyti vaizdų. Paplūdimys smėlio, gultai nemokami. Jūra šioje vietoje labai negili brendi, brendi, o ji vis iki kelių. Blogiausia kas gali nutikti prasidurti mašiniuko padangą (draudimo nuo šios bėdos nėra, reikėtų pačiam susimokėti, agentūra iš karto įspėjo).
Elafonisi paplūdimiai Į Elafonisi važiavome serpantinais palei jūrą, buvo pažadėta įspūdinga pakrantė. Kiek baisoka,

bet užtat iš tiesų - kokie nuostabūs vaizdai! O atgal grįžinėjome tiesesniu keliuku, bet jau ne tokiais vaizdingais šlaitais. Pats Elafonisi rojus tėvams su mažais vaikais.

Paplūdimyje pilna negilių, šilto vandens įdubų, kurias nuolat papildo jūra. Jūroje taip pat reikia gerokai pabristi, norint pasiekti normalų gylį. Paplūdimys gražus, sutvarkytas, Baltijos smėlio tipo. Gultai mokami (7,00 EUR). Tiesa, vyras su sūnum mėgsta panardyti, tai pasak jų - Elafonisi tam geriausias paplūdimys iš visų, kuriuos aplankėm. Trūkumėlis masė žmonių.

Preveli paplūdimys link Preveli paplūdimio važiavome per Kourtaliotiko tarpeklį. Rekomenduojame važiuoti šiuo keliu ir būtinai sustoti apsidairyti ir nusifotografuoti vaizdai tikrai įspūdingi.

Tik saugokit kepures tarp kalnų įsisukę stiprūs vėjo gūsiai momentais verčia iš kojų, rodos pajėgūs ir žmogų pakelti. Perspėsiu, kad norintys patekti į Preveli paplūdimį turės lipti gana aukštu ir stačiu šlaitu pirmyn/atgal. Nenorintys leistis į paplūdimį gali šiek tiek palypėti žemyn, kol atsiveria gražusis vaizdas, pasifotografuoti ir lipti atgal. Pats paplūdimys mane šiek tiek nuvylė

krante šiurkštūs maži akmenukai, badantys kojas, jūroje taip pat vien akmenys be vandens batų sudėtinga. Upėje vanduo labai šaltas, todėl maudytis neįmanoma, tačiau atgaivinti nuo lipimo pavargusias kojas super. Šiame paplūdimyje labiausiai patiko palmių giraitė, tik dėl laiko stokos nespėjome jos visos apeiti. Vaizdai nuotraukose, kaip prie fototapeto. Taip sumodeliuotas kraštovaizdis, kad rodos netikras. Grįžtant atgal, pasirūpinkit vandeniu, nes jėgų tikrai gali pritrūkti - bent man pakirto kojas negyvai. O taip smagiai leidausi žemyn.. Ech, tas ofisinis užsisėdėjimas..
Kourno ežeras taip pat viena labiausiai patikusių lankytinų vietų. Iš pradžių maudėmės , paskui nusprendėme išsinuomoti vandens dviratį ir apiplaukėme ežerą. Maudytis labai patiko atsimerki, o aplinkui tave nuostabi kalnų panorama.

Dviratį nuomavomės keturvietį, vienai valandai - 12 eurų. Darbuojasi draugiškai nusiteikęs ukrainietis. Papildomai dar gavome kuponą 2 nemokamiems gaiviems gėrimams šalia esančioje tavernoje (freshams).

Ežeras nuostabus tuo, kad vietomis vanduo žalsvas, ten visiškai negilu, braidoma, o visai šalia 25 m. gylio duobė, ir vanduo toje vietoje tamsiai mėlynas. Taip ir juoduoja vidury ežero tokia tamsi platymė. Kitame ežero krante galima pamatyti vėžliukus. Dėl vandens saldumo na, vanduo savitą skonį tikrai turi, bet saldžiu jo nepavadinčiau.
Samarijos tarpeklis tiek vyrui tiek sūnui įspūdingiausia atostogų vieta.

Ryte (apie 6 val.) juos iš viešbučio paėmė autobusas, kuris nuvežė iki tarpeklio. Praėjus tarpeklį išeini į nedidelį Sougia miestelį, kur išeinančių žmonių laukia gidė. Vyras su sūnum dar spėjo kiek pasivaikšioti po miestelį ir pavalgyti tavernoje. Iš miestelio apie 17 val. išplaukė laivas, plukdantis į Chora Sfakion miestelį, kur laukė agentūros autobusas, išvežiojęs žmones po viešbučius. Abu ėjo su paprastais laisvalaikio bateliais, tai šiek tiek baiminosi, kad turės problemų su kojom ar pačiais batais, bet viskas sėkmingai batų išmesti nereikėjo, toliau nešiojami, tik apdulkėjo nerealiai, o kojas šiek tiek pradėjo mausti sekančią dieną. Ėjimas dideliais grumstais, akmenimis, pastoviai i nuokalnę, raumenys įtempti, bandant patogiai ir tiksliai pastatyti koją , antraip galimybė paslysti, nugriūti labai reali. Buvo ir tokiu, rodos, lygioje vietoje virstinėjančių moteryčiu..

. Tarpeklį perėjo per 5,5 valandos. Sunkiausia buvo eiti dėl didelio karščio. Nepamirškit kepuraičių. Daug vandens imti nereikia, nes maždaug kas 2 kilometrus yra šaltiniai. Gėrė, nenumirė..Pusiaukelėje galima užsukti į negyvenamą Samarijos kaimelį pavalgyti atsinešto maisto. Čia pat galima pamatyti ir retąsias Kri Kri ožkytes. Antra kelio pusė sunkesnė, negu pirma, bet įspūdingesnė.
Knoso rūmai labai įdomi vieta, ypač besidomintiems istorija. Tik ten įdomiau važiuoti su ekskursija. Mes prisišliejome prie rusakalbių grupelės ir labai impozantiško gido. Tikrai labai įdomu paklausyt visų tų mitų, legendų. O be gido tai ten tiesiog eiliniai griuvėsiai ir tiek. Pati aplinka taip pat labai graži pušų pavėsis, kalnai horizonte. Nustebino japonų turistai viskas aklinai uždengta tamsiais rūbeliais, pliki palikti tik rankų pirštų galiukai, rankose dar skėtukas nuo saulytės. Ir tas, beje, juodas. Juokinga, bet ką gali žinoti, gal jie turi kokios info apie saulės poveikį, kurios mes net negirdėjome..
Rethimnas labai fainas miestas. Ypač patiko Rethimno senamiestis ir centrinė aikštė. Gražus ir Rethimno miesto paplūdimys išpuoselėtas, sutvarkytas. Šalia uosto stovi tvirtovė, tačiau į ją mes nėjome. Užsukome į nemokamą senovės Graikų muziejų. Dar spėjome pavalgyti restorane.

Chanija gražus miestas su įspūdingu senamiesčiu ir laivų prieplauka su vaizdu į švyturį. Prasiėjome Chanijos turgumi, kuriame pirkome dovanas bei suvenyrus (beje, kainos 10-50 eur/centu didesnes, nei musu Chanijos supermarketuose.. Bet užtai galima atsiskaityti kortele. Liūdino Chanijos parduotuves, tavernos nedaug kur priima atsiskaitymus kortelėmis...) Nors Chanijos matėme labai nedaug, gidė gyrė, kad tai gražiausias ir žaliausias miestukas, Rethimnas mums patiko labiau.
Be šių lankytinų objektų pabuvojome keturiose tavernose bei išsimaudėme dviejuose laukiniuose paplūdimiuose.
Ko neaplankėme: Matalos paplūdimio (dėl laiko stokos), Arkadi vienuolyno ir Herakliono (dėl alinančio karščio).

Vandens batų prireikė tik Preveli ir viename laukiniame paplūdimyje. Kitur gražus smėliukas. Ežius matėme tik Elafonisi (prie uolų) ir laukiniame paplūdimyje.
Priemonių nuo uodų nepaėmėme, bet jų ir neprireikė. Miegojome uždarytais langais, tai keli uodai vistiek įkando, bet aplamai uodų nedaug. Gal todėl, kad gyvenome miesto centre.
Labai kaitri saulė. Būtina turėti priemonių nuo saulės.

Oro temperatūra svyravo tarp 35-38. Bet toks karštis mums pakeliamas, nevargina ypatingai.
Dauguma kelio ženklų gerokai apgadinti, apipaišyti, pasislėpę pakelės krūmų ir medžių šakose, informacija lentose vietomis neatitinka info žemėlapyje, užrašai graikų kalba (nesivargina dėl turistų), todėl patariu turėti navigaciją. Klaidžioti neklaidžiojom, bet pora kartų teko klausti kelio, važiavome apgraibomis.
Važinėjimas automobiliu dienos metu be šviesų kaip ir kitose Graikijos salose.
Ėmėme AI, bet ir gerai, neatsisakyčiau dar

Pasakojimas su nuotraukomis neužilgo bus patalpintas skiltyje "Fotoreportazai".