QUOTE(Braškiukas @ 2014 09 16, 17:27)
Šiandien gavau HCG tyrimo rezultatą...ir nieko. Verkiu kruvinom ašarom

Po šio nesėkmingo ciklo praradau viltį ir tikėjimą, nebenoriu stimuliacijų, planavimų, tablečių ar dar kažko. Paprasčiausiai noriu savo stebuklėlio! Aš tiek daug vilčių dėjau į šį mėnesį ir jis tikrai buvo kitoks. Kažkur 8 DPO pradėjo mausti pilvo apačią, kartais atrodė, kad šonai braška ir netelpa savo vietose, nugarą jau kaip kokios 4 d skaudena, BKT laikosi virš 37. Anksčiau prieš mmm pasunkėdavo krūtinė ir ją mausdavo (nei aš, nei MB negalėdavom prisiliesti) o šį kartą aš jos visai nejaučiu tik speneliai vis dar jautrūs. Matomai pasamonė ir didžiulis noras padarė savo... Atrodo, kad pykstu ant viso pasaulio...
Braškiuk, laikyk

ir laikykis

Mes tikrai ankščiau ar vėliau pasieksime savo tikslo

ir myliuosim savo leliukus. TIKRAI TIKIU, kad taip bus.
Vakar ėjau lankyti ką tik pagimdžiusią draugę į ligoninę, pamačiau tokius saldžius mažus angeliukus, išgirdau kraupių istorijų, antai, kaip viena moteris tiesiog pabėgo iš gimdymo salės tik tik po gimdymo ir paliko ką tik gimusį lialių, kita serganti naujagimį paliko visai dienai ligoninei. Mano širdis, galvojau, iššoks iš krutinės. Vos laikiau ašaras, kai mačiau, kaip sveria, maitina, liuliuoja tuos leliukus. Išėjau verkdama, blioviau pusę nakties. Vis galvojau KODĖL aš negaliu būti laiminga mama, KODĖL dievas nenori duoti man lialių... Šiandien atsikėliau į darbą tokiom akim, kad teko traukti pirmą pasitaikiusį daiktą iš šaldytuvo ir dėti ant vokų, kad bent kiek prasimerkti galėčiau.
Suprantu kaip jautiesi, bet jei mes nuleisim rankas, mes niekada neatsidursime tų laimingų mamyčių vietoje. Taip kad susiimkime, viena kitą palaikydamos, paguosdamos, mes NUGALĖSIME
P.S. O tu nenori pagalvoti apie pagalbinį apvaisinimą IUI ar IVF. Jei jau tu nusprendei vartoti tas chemijas, tai gal apsimoka tą daryti su "papildoma" nauda?