Pamąstysiu, kodėl konkrečiai gyvybės draudimo konsultanto darbas būtent Lietuvoje ir būtent tose bendrovėse (o kalba būtent apie tokias, nes jos urmu priiminėja), kur reikia skambinėti ir "savarankiškai" ieškoti klientų, pagal individualią veiklą yra piece of ... (sorry) ir kodėl dirbti ten daugumai nesiūlyčiau.
Pirma problema - dažnai klientų reikia ieškoti pačiam, skambinti nepažįstamiems, o prikviesti juos pasimatyti finansinei konsultacijai yra pakankamai sunku. Be to, kas, kad ateis, papasakosi, o pinigų įmokoms pas jį nebus.
Pats iš esmės draudimo konsultanto darbas ofise yra iš pažiūros neblogas, lengvoji (išmokstama, jei nebijai bendrauti) dalis - pristatyti produktą, pabendrauti. Sunkiau rasti galinčių mokėti draudimo įmokas žmonių, apie tai vėliau.
Kita problema - Lietuvoje gyvybę apsidraudę apie 20% žmonių (štai radau 2012 metų nepaguodžiančius duomenis, pasirodo mažiau nei 20%:
Skaičiai
LB duomenimis, šiemet birželio 30 dieną visose draudimo bendrovėse Lietuvoje buvo iš viso 392,9 tūkst. galiojančių gyvybės draudimo sutarčių.
Daugiausia tokių sutarčių yra sudariusios "Swedbank", "Aviva Lietuva", SEB gyvybės draudimo įmonės.
Pernai per visus metus anksčiau laiko buvo nutraukta 42 tūkst. gyvybės draudimo sutarčių.
LB duomenimis, šiemet sausio-rugpjūčio mėnesiais gyvybės draudimo rinka smuko 8,6 proc., iki 337,304 mln. litų. Sudaryta 35,2 tūkst. gyvybės draudimo sutarčių. Gyvybės draudimui teko 29,6 proc. visų įmokų.)
,Vakaruose - maždaug 60-70%. Bet - atkreipkime dėmesį, kiek pinigėlių Lietuvoje žmonėms lieka sumokėjus už - butą, maistą, automobilį, etc., tai yra - būtinas išlaidas. Realiai Lietuvoje draudimo įmokas neskausmingai gali mokėti 5-10%, kaip minėjau, apsidraudę 15-20%, reiškia dar ~10% moka skausmingai (arba, jei ir uždirba nebaisiai daug, gyvena, pvz., pas tėvus). Be to, iš tų 5-10% dalis nesidraudė ir nesidraus, neprikalbinsit, kita - draudėsi/drausis pas pažįstamus, taip kad jūs vėl liksite ant ledo. Ar drausis sunkiai besiverčiantys žmonės, o tokių daug, uždirbantys iki 1500? Nemanau. Butas, maistas, automobilis...
Taip kad nenuostabu, kad konsultantams nemokamas atlyginimas, priimama bet kas, urmu, po to tenka ieškoti adatos šieno kupetoje, tai yra žmogaus, kuris sutiktų ateiti pasikonsultuoti, jam išaiškinus draudimo privalumus (minėjau, išmokstama) apsidraus ir dar sugebės mokėti įmokas, kurios min. 100Lt./mėn. (o dar jei žmogus sirgęs, turėjęs traumų - ir daugiau...).
Čia priėjome pagrindinę problemą - draudimo konsultantų yra gerokai per daug. Realiai, jei sutiksime, kad nedaug uždirbantis žmogus nemokės (jam tai bus finansiškai l. skausminga, nes teks smarkiai riboti poreikius) už draudimą ir realiai žiūrint tą 20% apsidraudusių vargu ar išeis kilstelti prie geriausių norų net ir per visus galus išaiškinus draudimo naudą, žvilgtelkime į negailestingą statistiką.
Lietuvoje yra daugybė gyvybės draudimo bendrovių, dar daugiau konsultantų. Tikslaus skaičiaus nežinau, bet 5000
tikrai bus, pvz., viena Aviva "arti 500 finansų konsultantų visoje Lietuvoje, aptarnaujančių daugiau negu 210 tūkstančių klientų", PZU spėju dar daugiau ir vis priiminėja masiškai.
Iš kur sulauksime naujų klientų, jei tuos, uždirbančius nedaug, apdrausti vargu ar pavyks (tai tiesiog nehumaniška), o didelė dalis (~390000 pagal statistiką) tų , galinčių mokėti įmokas
jau apdrausti? Be to, kad, kaip minėjau, ieškoti adatos šieno kupetoje, turime natūralų gyventojų prieaugį, taigi, galime apdrausti ~20% (humaniškumo vardan tik tiek) kažkada gimusių, įsiliejančių į darbo rinką ir neskausmingai
galinčių mokėti įmokas.
Gimstamumas Lietuvoje yra ~30000/metus (gal kažkiek klystu, bet apytiksliai apie 1% gyventojų). Taigi, kasmet sulaukiame ~6000 (
optimistiškai, tikintis, kad drausis 20%, ko dar nesiekiame) potencialių naujų klientų. Tokiam skaičiui sudarę sutartis, ~500 konsultantų per mėnesį sudarys bent po vieną GD sutartį ir gyvens pusbadžiu kur nors šiluminiame mazge, likusiems 90% gresia
visiškas badas. Vienintelė laimė gyvenime liks sėdėti suglaudus ausis ir klausytis vadovybės priekaištų, ko klientų neišpaišai. Galės iš pavydo valgyti tuos konsultantus, kurie per mėnesį sudarys 2 sutartis ir
net už normalaus kambario nuomą sugebės susimokėti (!).
Tai kokia išvada? Jei visose bendrovėse visoje šalyje būtų kokie 200 gyvybės draudimo konsultantų, tuomet kitas reikalas. O dabar, kai, kaip mano draugas išsireiškė "visokios šaragės priima bet ką ir skambinėja", patys suprantate, statistiškai....
Sveikinu, kad perskaitėte šią paklodę iki galo, tuomet jums paguodos žinutė - jei turite platų pasiturinčių, norinčių draustis pažįstamų ratą, tuomet šis darbas jums (rimtai). O dar jeigu prieš eidami darbuotis pasibendrausite su jais, bus nesidraudę (čia galite nusivilti jei ne puikiai pažįstate, gali būti apsidraudę) ir norės - tuomet liuks, kokį 40 žmonių, per mėnesį tarkim 2 apdraudžiat, 2 metus lafa. Svarbiausia klientų turėti, o kam apdrausti ir pakonsultuoti atsiras