labai saunuole jauna mamyte.. sweikinimai..
mano gimdymo istorijos bent 3ir visos labai skirtingos.
pirmasis nestumas buvo lengvas, i pabaiga vis laukdavau jau lemtingos dienos, ir bijodavau kiekvieno skausmo, nes nezinojau ar jau.. bijojau kad nezinosiu kada gi bus laikas. na bet viena nakti jau supratau kad skauda rimtai, na bet skausmai tik kas 10 min. ir nestiprus.dar maniau pamiegoti,bet nebeisejo, nes kuo toliau tuo sunkiau buvo guleti, tada islipau is lovos ir pradejau bludyt po namus. zinojau kad sekmadieni budi akusere kuri man nepatiko, tad nusprendziau palaukti namie kol pasikeis pamaina.. o jau buvo vis skausmingiau ir skausmingiau, bevaiksciodama po namus sugeriau vysniu kompota. na 8 pradejau ruostis i ligonine, dieve pilvas didelis skausmingas, batu apsimaut negaliu.. pagaliau pavyko su batais susitvarkyt, veza vyras i ligonine, sakau jam uzsuk i parduotuve, islipau, nubegau, pripirkau kiausiniu, vistienos, ir dar viso ko, stoviu kasoje ir saremis.. pardaveja isigandusi pamacius mane isbalusia sudejo prekes i maiseli, ir as i masina. nuvaziavusi i ligonine tik atejusiai akuserei sakau tikriausiai jau gimdau
ji mane paziurejo ir sako netikriausiai, o jau dbr eidama i gimdykla gali jau pagimdyt
na iskart i gimdykla atvyko mano daktaras, gmdyt buvo sunku, tad teko kirpt ir padet isstumti mazyli.. nes buvo per didele galvute ir mazylis nebuvo visai mazas 4.200kg ir 52cm. nespejo man nei nuskausminamu, nei skatinamu leist, bet ir dziaugiuosi.. dabar jau berniukui 7 metai.
antra kart gimdyti taipat nebijojau nors ir zinojau koks tas skausmas. nestumas buvo kiek sunkesnis nei pirmas nes galejau mazyle prarast dar pacioj pradzioj. siuo nestumu priaugau 20kg ,zymiai daugiau nei su pirmu nes pirmu priaugau tik 8kg. na stai paskutinisis menuo. su viru jau gulejome lovoje,tik pasidziauge viens kitu. jis uzmigo o as dar ziurejau tv. ir stai tik uzsnudau, pajauciau kazkoki skausma, jis vis daznejo ir daznejo.. zadinu vyra ir sakau '"jau" , jis is miegu suprato tik is kazkelinto karto. sako reik vaziuot, as norejau dar palaukti ryto, bet nebeleido, o jai kas negerai bus. na tai dar palindau po dusu. isimaudziau , tada isikvieciau greitaja ir ji mane nuvez i ligonine. velgi jau kaklelis buvo gerokai atsidares. nuvede mane i gimdykla paaiskino kaip daryt kad maziau skaudetu, vaiksciojau po gimdykla, ko tik nedariau kad neskaudet, na jau net tupinejau is skausmo. kas valanda ateidavo daktare paziuret kaklelio ir iseidavo pas kita gimdyve kur buvo pirmagimis. na o man buvo viskas gerai, as toliau kenciau vis didesni skausma, kol nebegalejau nei vaikstinet nei stovinet, tad nusprendziau atsigulti.. daktare vis atbegdavo pasiziuret kaip as. o as guliu ir kuo toliau tuo skausmas nepakenciamas, bet as kantri, dar nerekiu, dar laikausi. pajutau kad jau atejo tas smumimo laikas,pradejau rekt, atbego akusere, paziurejo, sako palauk nestumk, ji greit nusimete savo apranga is kito gimdymo, apsivilko kita, ir pradejau gimdyt, gimdymas buvo greitas ir lengvas vos per 10min. ir stai verkia mano mergyte
buvo 3.850kg ir 54 cm. dabar jau jai 3 su puse metukeliu, o judrumas neispasakytas.
na ir stai 3-ias visai neplanuotas nestumas, pastojus su KT. pirmi keturi menesiai nepasijuto nei pykinimu, nei kad laukiuosi. veliau suzinojus, svarsciau ar maziukas bus sveikas, ar viskas bus gerai, tiesa sakant buvo mintis, kad nelaiku, su Kt pastojus, bet negalejau prisiverst galvoti apie valyma, nors jau buvo ir per velu, visas nestumas buvo itemtas, sunkus, bijojimas ar tik bus sveikas. niekas negalejo nustatyti tiksaus pastojimo laiko. nestuke buvau pavizdinga,visada eidavau laiku tikrintis. nors buvo tik paprasciausia pasverimas, spaudimas ir kraujo tyrimai, as vis norejau tikslesnes ir geresnes apziuros, nes pastojims ne eilinis.. norejau kad tikrai zinot ar vaikutis sveikas, o mano daktaras to nesureiksmino. jis vis atideliodavo echoskopo apziura, kol as sulaukiau 36 berods savaites, ir isiprasiau pati siuntimo pas echoskopo daktare. na dave siuntima nuejau, o ji paziurejus lb isigando eme skambint mano daktarui kad ruostu siuntima i vilniu. pasirodo mano placenta buvo lb pasenusi, ir vaikeliui jau grese pavojus.grizus namo labai nerimavau,vilniui priims tik antradieni, o dbr tik penktadienis,visa savaidgali skaiciavau judesius, ir nervinausi .pagaliau nuvykus i vilniu daktare paziurejo, nuramino kad vaikelis sveikas, berniukas, 3.500kg
as apsidziaugiau ir nurimau.. bet liepe butinai penktadieni vaziuoti i ligonine ir gimdyti. grizau namo. nunesiau daktarui vilniaus israsa. jis to nesureiksmino, dar kart apziurejo ir liepe ateiti penktadieni, o man vis dar tos dieneles buvo neramios. na stai penktadienis nubegu pas daktara apziurejo, kaklelis nesiruosia, sako dar negimdysi gali but rami ateik kita savaite. as nustebau pasakiau jam jog vilniui liepe butinai sian vykt i ligonine. o jis tik pasake kad nuvaziavus mane ten tik paguldys ir tiek, nera ko skuba, jai kaklelis kietas ir nesiruosia dar atsivert. na grizau namo, ir nezinau ka daryt, laukt kitos savaites ar vaziuot.. priguliau nes buvau itampoje ir nezinioje.. begulint 4 valanda pajutau skausmus, bet jie buvo tokie silpni, bet reguliarus, na skausmai vis daznejo, bet skausmas visiskai mazas. liepiau vyrui nuvezti vaikus pas tevus sukroviau jiem rubelius ir juos isleidau. tuo tarpu pati zinodama kad tai saremiai ir kad teks sivakara gimdyt ruosiausi paskutinius daiktus i tases. uzejo didelis noras kazka valgyti, bet kaip tycia nieko nebuvo nes is nervu nieko nedariau. stai jau ir vidurnaktis, o man tie skausmai tokie menki, bet reguliarus.tases sukrautos, o as maniau dar nusnausiu, nes negi leksi, kai smausmai dar vos juntami. uzmigt nesugebejau, tad nuejau palindau po dusu,stovint po vandens srove skausmas visai sumazejo. isejus is vonios pasidariau arbatos su viru isgerem, ir nusprendem kad gal reikia vykti i ligonine. ir vaziuojant jau pajutau tikrai skausmingus skausmus ir kas 5min. na ligoninei buvom po 2 val. nakties. apziurejus daktare nuvede i gimdykla, prijunge kateteri.laukem stipresniu saremiu, o jie ilgai netruko, tik jie buvo per trumpi,nespejau isstumt vaikelio. tada pradejo skatinti, nes nebuvo laiko laukt maziukui apsivijusi virkstele beveik 3 kartus, o tada ir pajutau ta skatinama skausma... buvo baisu, isstumti nespeju, virkstele apsivijusi. gerai kad salia buvo vyras ir palaike mane, laike uz rankos, mane tai stiprino. na stai ir saremis as stumu, sikarta saremis ilgas ir as isstumiau savo mazyli, bet pamaciusi ji nenudziugau, jis buvo melinas, violetinis, nesuverke. taip isigandau, ir pajutau, kad nebespejau, uzduso
nors tik nesenai girdejau jo sirdeles plakima, ir daktare jau nuleido galva, akusere greit nubego paeme kazka, su kuo isvale nosyte, ir jis suciaudejo. daktare atsiduso, ir nukirpus virkstele atidave akuserei, sutvarke ji, ir pagulde i inkubatoriu, taip norejau jo salia ant savo krutines bet man jo nedave. dziaugiuos kad jis gyvas ir sveikas.ziurejau i ji, ir nenuleidau akiu nuo savo berniuko. gimes svere 3.710 o ugis 56cm
sis gimdymas man buvo pats sunkiausias ir baisiausias.
bet siandien viskas gerai, maziukui 3 men.ir jau sypsomes
na ir po keliu stumumu as isgirdau savo mazyles verksma,bet deje neteko jos palaikyti ant pilvuko,nes reikejo kuo skubiau paguldyti i inkubatoriu!na po dvieju valandu galejau atsikelti is lovos ir skubejau kuo greiciau pas savo dukryte Gabija.Ji gime 2000 12 29 1775kg ir 45cm,va tokia mazute,bet dziaugiuosijog viskas gerai ir po triju dienu jau nebereikejo guleti inkubatoriuje,bet reikejo priaugti 2kg,kad galetume vaziuoti namo,na nepilnai dvi savaites pragulejusios sugryzome namo i siauliu,dabar jau penki metukai ir sveika grazi ir gabi mergaite!!!
mielos busimos mamytes tik nereikia nieko bijoti nereikia,tik save nuteikite tam,kad viskas bus gerai ir pamatysit tai pades!
