o mano pinkelio tokie pričiūdai

: viską metą nuo palangių ar stalų, vazos, vaisiai, anądien buvau padėjus taures, tai numetė, jei vazelei buna kazkokio maisto ideta (riesutai, saldainiai, džiovinti vaisiai) tai iškrapšto ir volioja po žemę, jei kas nors ateina, tai bėga greitai prie durų ir pasitinka kaip šuo, dar atsiremia į duris ir stovi ant dviejų kojų, jei noriu kažkur išeiti tai puola prie durų ir tipo niekur tu neisi, o čia tai žiauriausias jo pričiūdas (matyt praeitam gyvenime buvo boksininkas ar koks museika), sedi sau ramiausiai ant kelių, kurkia ir tik šast man per veidą, kartais buna sėkmingai be nagų, tik vos priliečia, o kitą kartą tai ir nagais pavaro...