Prasiau artimiausiu kaimynu, kad pasikviestu ja, kai as kambary, tai pradzioj atbegdavo iki rubeziaus ir cypdavo, o dabar tik atsisuka, pasiziuri i duris ir neina, guli savo guoliuki ir deginas, jums reikia jus ir ateikit
nezinau, gal pasiseke tiesiog su sune, kad ji tokia paklusni, prieraisi, nes net per ruja nuo kiemo niekur neina, tiesa per vaisingas dienas nebeisleidziu kieman, kad kavalierius koks neuzklystu 
Isvaziuodama, suni, palieku narvely, namie. Taip pat jei neturiu laiko daznai iseit pasiziuret, ka veikia kieme, tai tada liepiu sedet kambary, vasara siaip buna visos durys atviros, kad galetu pareit kada nori.
Siaip, ka tam suniui vienam veikt kieme, va iseinam visi tai pazaidziam, padukstam, pas kaimynus nueinam. Neisivaizduoju, kaip reiktu pastoviai laikyt suni viena pati kieme, ar voljere. O kas del apsaugos, jei kas svetimas ateina suloja, iseini paziuret ,kas ir ko ir gana, o vagys, ar tu turesi ta suni ar ne, kieme palaida ar prirista, nores ir apvogs, tai as geriau jau suni ne uz sarga laikysiu, nes prarast man ji butu zymiai skaudziau nei kazkokius tai daiktus.
