Trumpi pasimatymai su Latvija

Negražu neaplankyti kaimynų . Vieni iš artimiausių kaimynų yra latviai. Todėl ji viena iš tų šalių, kurią dažnokai lankome. Šiame fotoreportaže bandysiu parodyti šiuos pasimatymus (jų buvo daugiau, bet nuotraukų kompiuteryje neturiu).
1 pasimatymas - Bauskė - Rundalės rūmai (savarankiškai su automobiliu).
2 pasimatymas - Gaujos nacionalinis parkas ( su agentūra).
3 pasimatymas - Daugpilis (savarankiškai su automobiliu ).
4 pasimatymas - Kuldyga - Venspilis - Liepoja (su agentūra).
5 pasimatymas - Jaunpilis - Ryga (su agentūra).
6 pasimatymas - Jelgava - Ryga - Jurmala - Civella (savarankiškai su automobiliu).
7 pasimatymas - Jelgava (Ledo skulptūros 2014) (savarankiškai su automobiliu).

Kelionių fotoreportažuose perskaičiau visus pasakojimus apie Latviją. Jie visi tokie panašūs, bet ir labai skirtingi . Bandysiu prisiminti tas nuostabias akimirkas, kurias patyrėme Latvijoje. Gegužės mėn. ruošiamės vėl į Rundalės rūmus, pažiūrėti tulpių žydėjimo. Aidluka savo fotoreportažu sugundė.

Papildyta:
1 pasimatymas Bauskė- Rundalės rūmai.

Buvo vasaros pabaiga. Dar turėjome keletą laisvų dienelių. Tad sušokome į mašiną ir pas kaimynus.

Pilis yra Bauskės miesto teritorijoje, vaizdingoje vietoje tarp Mūšos ir Mėmelės upių, netoli jų santakos, kur prasideda Lielupės upė.Bauskės pilies ansamblis susideda iš dviejų dalių.Senoji – Livonijos ordino pilis – buvo pastatyta XV a. viduryje, bet iki mūsų dienų išliko tik jos griuvėsiai.Naujoji – Kuržemės hercogų rezidencija – buvo pastatyta XVI a. pabaigoje.

Bauskės pilis – būdingas XV-XVII a. Latvijos karinės architektūros pavyzdys.Jos senoji dalis yra vienintelė specialiai šaunamųjų ginklų naudojimui pastatyta Livonijos ordino tvirtovė, o naujoji – rezidencijos tipo pilis su bastionais, gynybinėmis sienomis ir žemės pylimų įtvirtinimais.Statinys yra vienintelė iš dalies išlikusi Kuržemės ir Žiemgalos hercogų Ketlerų rezidencija bei vienintelis architektūros paminklas Latvijoje, iliustruojantis manierizmo laikotarpio pilių architektūros ir taikomosios dekoratyvinės dailės apraiškas Kuržemės hercogystėje.

XX a. 8-ajame dešimtmetyje prasidėjo pilies naujosios dalies atnaujinimas siekiant įtraukti šį valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir architektūros paminklą į kultūrinio turizmo apyvartą, sukurti temines ekspozicijas apie Bauskės pilį Livonijos valstybės ir Kuržemės hercogystės istorijos kontekste.

Lankytojai gali apžiūrėti ordino pilies griuvėsius, užlipti į centrinį bokštą, pasigrožėti Bauskės panorama, susipažinti su senųjų įtvirtinimų – bastionų ir pylimų – sistema pilies teritorijoje.Hercogų rezidencijos dalyje veikia nuolatinė muziejaus ekspozicija ir vyksta teminės parodos.Apžiūrėję pilį, specialiai įrengtu pėsčiųjų taku per Piliakalnio parką, per pievą ir kanalo tilteliais turistai gali patekti į Kirbaksalą ir pamatyti vietą, kur prasideda Lielupė.

Informacija iš tinklapio http://www.latvia.tr...t/bauskes-pilis

Geras šis tinklapis ,,ruošiant namų darbus".

Mes kada buvome pasimatyme, Bauskės pilis buvo remontuojama, tad užfiksavome tokius vaizdus.



Papildyta:
Mus sutiko tuščia pilis, lašnojo smulkus lietutis.



Vaikščiojome po pilį ir dairėmės





Aukštis man nedraugas . Bet labai norėjau pasižvalgyti iš viršaus








Papildyta:




Bandau daryti meniškas nuotraukas













Gerai, reikia sustoti smagume
Papildyta:
Bet ši nuotrauka graži



Čia gauname informacijos ir žinoma kavos, sava jau išgerta







Tolstame nuo Bauskės pilies




Papildyta:

Atvykom į Rundalės rūmus





Rundalės rūmai yra Latvijos pietuose, derlingoje Žiemgalos lygumoje.
Rundalės rūmų ansamblis, vienas iš žymiausių baroko ir rokoko architektūros paminklų Latvijoje, pastatytas 1736–1740 m. laikotarpiu kaip Kuržemės hercogo Ernsto Johano Birono – Rusijos carienės Anos Ivanovnos favorito – vasaros rezidencija. Rūmai pastatyti pagal Rusijos dvaro architekto Frančesko Bartolomėjaus Rastrelio projektą ir jam vadovaujant..
Didesnė dalis interjero sukurta 1765-1768 m., kai rūmuose darbavosi Berlyno skulptorius Johanas Michaelis Grafas ir italų dailininkai iš Peterburgo Frančesko Martini ir Karlo Cuki.
Rytiniame rūmų korpuse lankytojams atidarytos reprezentacinės patalpos: Auksinė salė, Baltoji salė ir Didžioji galerija. Centriniame korpuse yra hercogo apartamentai: paradiniai salonai ir privačių apartamentų patalpos, o vakariniame korpuse – visiškai restauruoti hercogienės apartamentai.
Baroko epochos rūmai neįsivaizduojami be prancūziško sodo, architektoninio želdinių formavimo, turinčio rodyti meno pergalę prieš gamtą. Parkas driekiasi pietinėje rūmų pusėje, Frančeskas Bartolomėjus Rastrelis jį projektavo kartu su rūmų pastatu. Parką kartu su rūmais ir arklidėmis juosia specialiai iškastas kanalas. Nors Rundalės prancūziškas sodas užima tik 10 hektarų plotą, Rastreliui pavyko jame suprojektuoti sudėtingą alėją, skersinę alėją, pergolių ir bosketų labirintą. Rūmų priešakyje Rastrelio projekte buvo numatyti trys fontanai, kurie XVIII a. vis dėlto nebuvo įrengti – vietoje jų buvo baseinai. Centrinį baseiną dabar juosia keturi ornamentiniai parteriai, suformuoti iš apkarpytų buksmedžių krūmelių, plytų ir baltojo marmuro skaldos aikštelių ir vejos. Jie rekonstruoti pagal Rastrelio projektą. Abiejose parterių pusėse esančiose bosketų aikštėse vieno hektaro plote įrengtas platus rožių sodas, kurios tikslas - parodyti rožių kultivavimo Europoje istoriją nuo XVIII a. pirmosios pusės iki mūsų dienų.
Viename iš bosketų pagal Rastrelio projekte matomą jo konfigūraciją, išlikusią ir gamtoje, įrengtas amfiteatro formos žaliasis teatras, 2004 m. liepos 11 d. atidarytas Georgo Frydricho Hendelio operos „Rinaldas“ spektakliu.
Tylusis Žiemgalos dvaras tapo Kuržemės Versaliu ir tapo reikšmingas toli už Žiemgalos ir Latvijos ribų.
Rundalės rūmų muziejus veikia kaip Latvijos senovės meno tyrimo centras, renka kolekcijas, rengia parodas ir publikacijas.
Parodų salėse galima apžiūrėti taikomosios dailės, vaizduojamojo meno ir kultūrines istorines parodas, rūmuose vyksta Senosios muzikos festivalis ir klasikinės muzikos koncertai.
Lankytojams atidarytas reguliarus prancūziškas parkas su rožių sodu, žaliuoju teatru, ornamentiniais parteriais ir fontanu. Vasarą parke rengiama Sodo šventė.
Rundalės rūmų muziejus siūlo tokias paslaugas:

Didelius šventinius priėmimus, pokylius ir koncertus rūmų švenčių salėse – Auksinėje salėje, Baltojoje salėje ir Didžiojoje galerijoje
Santuokos ceremoniją su pirmuoju valsu Baltojoje salėje
Sodas ir žaliasis teatras naudojami įvairiems renginiams:

pristatymams
pokyliams
koncertams
teatro ir operos spektakliams
kino ir vaizdo filmų filmavimui

Informacija iš tinklapio http://www.latvia.tr...mai-ir-muziejus



Papildyta:
Perkame bilietus ir leidimą fotografuoti.Gauname ,, puikias" šlepetes ir pirmyn













Dar spėju pažvelgti per langą




Ir vėl į eksponatus






Papildyta:









Rūsiu, rūsiu







Išeiname į nuostabų parką



Puikus pasimatymas. Tiek nuostabių ir gražių akimirkų

2 pasimatymas Gaujos nacionalinis parkas.

Ši kelionė buvo 3 dienų Talinas - Saremų salos - Gaujos nacionalinis parkas. Šiame fotoreportaže pasimatymai tik su Latvija. Tad rašysiu apie trečią kelionės dieną Latvijoje, Gaujos nacionaliniame parke.
Vykau su draugėmės. Vyrui nepatinka autobusai (pavargsta), nėra kur padėti kojų . Agentūra ,, Navoturas". Gidė puiki,jauna simpatiška mergaitė. O vat , autobusas pagyvenęs ir vis ožiavosi . Bet viskas gerai.

Po pusryčių vykome į Gaujos nacionalinį parką.

Gaujos nacionalinis parkas

Vaizdinga Gaujos senvagė jau keletą šimtmečių vilioja turistus iš viso pasaulio, ir ne veltui – Gaujos nacionalinis parkas yra populiariausias turistinis kelionės tikslas Latvijoje. Pirmieji keliautojai su lazdomis Siguldos apylinkių takais vaikštinėjo jau XIX a. – apie tai byloja ant olos smiltainio sienų šių keliautojų palikti raižiniai.

Gaujos nacionalinis parkas (GNP) įkurtas 1973 m., jis užima 91745 ha teritoriją. Gražiausioje Gaujos senvagės atkarpoje nuo Valmieros, kur senvagės gylis siekia 20 metrų (prie Siguldos – 85 metrus), iki Murjanių senvagės plotis vietomis viršija net 2,5 km.

Ši 95,3 km ilgio Gaujos atkarpa išsiskiria didele gamtos įvairove bei kultūros ir istorijos paminklais. GNP yra Natura 2000 teritorija ir GNP sukurtas apsaugoti unikalias Gaujos senvagės ir jos apylinkių gamtos vertybes, teritorijoje užtikrinant tiek rekreacijos, tiek gamtos apsaugos funkcijas. Išskirtos ir kelios itin biologiškai vertingos teritorijos – Nurmižių raguvų, Ruočių girios, Inciemo senosios pakrantės ir Sudos pelkės rezervato zonos.

Kasmet tūkstančius lankytojų pritraukia savitas Gaujos senvagės kraštovaizdis, didžiausios Latvijoje devono uolienų atodangos – smiltainio skardžiai, uolos (Kranklių tarpeklis, Velnio olos uolos, Springių uola, Molio uolos, Zvartos uola, Mergelių uola, Kūkų uolos, Erelių uolos, Sieto uola) ir olos (Gūtmanio ola Siguldoje yra plačiausia ir aukščiausia ola Baltijos šalyse!), bei legendomis ir padavimais apipinti kultūros ir istorijos turtai.

Visų Gaujos nacionalinio parko gamtos ir istorijos vertybių net neįmanoma išvardyti. Nors jie yra susitelkę palyginti nedidelėje teritorijoje, jų yra tiek daug, kad norint pamatyti visus GNP gamtos kerus, vienos dienos neužteks. Nacionaliniame parke yra daugiau nei 500 kultūros ir istorijos paminklų: piliakalniai, mūrinės pilys, bažnyčios, dvarai, vandens ir vėjo malūnai bei kiti archeologijos, architektūros ir meno paminklai. Pagrindinis turistų kelionės tikslas yra „Vidžemės Šveicarija“ vadinama Sigulda ir Turaidos pilis, taip pat Cėsys, bet tai dar ne viskas.

Tikras gamtos mylėtojas turėtų aplankyti Lygatnės gamtos takus, kuriuose galima išvysti visokiausius laukinius gyvūnus, senovės gerbėjams bus įdomu apžiūrėti senųjų latgalių (IX-X a.) gyvenvietę – Araišių ežero pilį, karinio paveldo mėgėjams neišdildomų įspūdžių suteiks apsilankymas Lygatnės slaptajame požeminiame bunkeryje, įrengtame Tarybų Latvijos vadovams pasislėpti branduolinio karo atveju. O kur dar pramogos ekstremalių potyrių gerbėjams – vertikalusis vėjo tunelis „Aerodium“, kuriame galima pasimėgauti laisvuoju skrydžiu (beje, „Aerodium“ dalyvavo ir Expo 2010) ir Siguldos Rogučių ir bobslėjaus trasa, kurioje norintys pasivažinėti laukiami tiek žiemą, tiek vasarą. Šioje trasoje treniravosi daug olimpinių medalininkų!

Ypač gražu Siguldoje ir jos apylinkėse būna pavasarį, kai žydint ievoms Gaujos senvagė tampa beveik balta. Vasarą Gauja pilna irkluotojų, rudenį, kai medžių lapai nusidažo auksu ir raudoniu, visi patraukia grožėtis auksiniu rudeniu, o žiemą Sigulda tampa Latvijos kalnų slidinėjimo centru – stačiuose Gaujos senvagės šlaituose yra kelios kalnų slidinėjimo trasos.

Gaujos nacionaliniame parke yra sudaryti maršrutai kelionėms automobiliu, pėsčiomis ir dviračiu, įrengtos stovyklavietės ir nakvynės vietos vandens turistams Gaujos, Amatos ir Braslos pakrantėse. Daugiau informacijos galima rasti Gaujos nacionalinio parko interneto svetainėje arba Lygatnės ir Siguldos Turizmo informacijos centruose.
Informacija iš svetainės http://www.latvia.tr...onalinis-parkas

Ledendomis apipinta Turaidos viduramžių pilis.



Seniausi pilies komplekso pastati išliko iki šių dienų. Pilis sutvarkyta ir dar tvarkoma



Bokštas 43 m. aukščio, nuo jo galima apžvelgti tamkiais miškais apaugusį Gaujos slėnį.





Pilies vidus







Aplankome iki šių dienų išlikusį legendinį Turaidos Rožės kapą. Gidė labai gražiai pasakojo legendas


Papildyta:
Dainų kalnas, kuriame 1985 m. paminint latvių tautosakininko, dainų rinkėjo ir propaguotojo Krišjanio Barono (1835-1923 m.) 150-ąsias metines sukurtas skulptūrų sodas



Siguldos firminis ženklas lazdos



Aplankėme stačiasias uolas, kurios turi savas legendas




Norintys galėjo pasivažinėti Siguldos bobslėjaus trasa. Aš bailė buvau , o šiandien tikrai važiuočiau (gal reikės? )

Labai bijojau keltis per Gaujos upę, bet sužinijau, kad keltuvas uždaras, tai nusiraminau ir rizikavau . Labai patiko, koks grožis. Nusprendėm, kad čia turi būti įspūdinga rudenį. Kaip labai gauna pirmos šalnos ir pakeičia spalvą.













IMG]http://imagizer.imageshack.us/v2/800x600q90/842/1x9f.jpg[/IMG]



Papildyta:
Ir šioje vietoje mūsų autobusas stop . Pora valndų blaškomės aplinkui, nes nėra žinančių kada pajudėsime . Tai aplink viską fotografuoju, kas gyva ir kas negyva









]







Autobusas sutvarkytas . Laimingai grįžtame į Lietuvą. Taip baigėsi antras pasimatymas su Latvija.
Papildyta:
Trečias pasimatymas. Daugpilis
Atostogavome Ignalinoje kaimo sodyboje. Vieną dieną kilo mintis aplankyti Daugpilį. Suvyniojom meškeres, čia tiesiogine prasme, kadangi Ignalinoje daug ežerų ir mes žvejojame. Pirmyn į Daugpilį.

Daugpilis – antras didžiausias Latvijos miestas, esantis šalies pietryčiuose, Dauguvos upės pakrantėje. Ne veltui jis vadinamas rusiškuoju Latvijos miestu – bene 52,3 % vietinių sudaro rusai. Iš viso Daugpilyje – 104.000 gyventojų, kurių tik 17,7% - latviai, tuo tarpu 4,5% - lenkai, 7,7% - baltarusai, 2,1% - ukrainiečiai ir 1% - broliai lietuviai. Daugpilis įkurtas nuostabiai gražioje, kalvotoje vietovėje, tad žavi atvykėlius savo gamta, o be to, nors miestas ir ne taip išsivystęs, kaip sostinė Ryga, Daugpilio industrijos ir paslaugų infrastruktūros kūrėjai kiekvienais metais šalį nustebina vis naujais pasiekimais.
Istorija

Ilga ir turtinga Daugpilio istorija prasidėjo 1275 metais, kai maždaug 20 km nuo dabartinės miesto teritorijos buvo padėtas pamatinis Diunaburgo pilies akmuo. Puiki geografinė vieta vystyti prekybinius ryšius su visomis pasaulio šalimis neleido Diunaburgui ramiai plėstis. Tiek lenkų, tiek rusų, tiek ir švedų valdininkijos norėjo savo valdžion perimti Diunaburgo aukso gyslą – svarbiausių prekybos kelių susikirtimą ir pilies valdymą. Tad nuolatinės Diunaborgo kovos už savivaldą ir nepriklausomybę reikalavo daug aukų. Nepaisant atkaklaus priešinimosi, pavaldus svetimai valdžiai miestas buvo ištisus šimtmečius.

Iki Livonijos ordino išformavimo 1561 m. keletą kartų Diunaburgo pilį bandė užimti Rusijos ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kariaunos. 1566 m. Diunaburgą užėmė Lietuvos-Lenkijos karalystė (Abiejų Tautų Respublika), miestą ir jo apskritį pavadinusi Inflantijos vaivadija. Diunaburgo pilis buvo sunaikinta 1577m. Ivano Rūsčiojo vadovautos rusų armijos. Po šio antpuolio Diunaburgo pilis jau nebuvo atstatyta, užtai dabartinėje Daugpilio teritorijoje žmonės ėmėsi Diunaburgo miesto atgaivinimo. Po penkerių metų Diunaburgas vėl pateko ATR valdžion, kuri pasirūpino ir naujos pilies statyba. Štai tada Diuneburgui buvo suteiktos Magdeburgo miesto teisės, o jame atidaryta pirmoji Jėzuitų mokykla Latgalės regione. XVII a., po rusų-švedų karo, miestas 11-ai metų buvo okupuotas rusų ir tuo metu vadintas Borisoglebsku. Po to valdžia vėl keitėsi – 1667 m. grįžo ATR didikai, kurie Diunaburgą sau išlaikyti sugebėjo tik iki Šaltojo karo, po kurio ir rusai dar sykį ne tik susigrąžino teritorijas, bet ir vėl perkrikštijo, šį kartą – Dvinsku. Nors naujasis Dvinskas buvo stipriai nukentėjęs nuo Šiaurės karo, Rusijos imperija pasistengė kuo skubiau atgaivinti gyvenvietę ir sklandžiai ją įtraukti į savo imperijos gyvenimą. Antroje XIX a. pusėje Dvinskas tapo svarbiu pramoniniu imperijos centru – atidarytos geležinkelių linijos, jungusios Dvinską su didžiausiais ir svarbiausiais regiono miestais – Sankt Peterburgu, Ryga, Varšuva, Orlu. Pereinant į XX amžių, Dvinske buvo daugiau kaip 60 verslo bendrovių, kurių didžiausios buvo geležinkelininkų dirbtuvės, taip pat – odos, degtukų ir sagų fabrikai. Tolesnį miesto vystimąsi sustabdė Pasauliniai karai. Po Pirmojo Pasaulinio karo, nepriklausomoje Latvijoje, Dvinskas bemaž merdėjo – vystymasis buvo labai lėtas ir vangus, nes karo metu plūstelėjusi evakuacijos banga penkis kartus sumažino miesto gyventojų skaičių. 1920 m. Dvinskas pagaliau buvo pervadintas Daugpiliu - pilies ant Dauguvos upės garbei. Tad jau Daugpiliui teko iškęsti kitą katastrofą – Antrojo Pasaulinio karo baisybes, kai naciai ir sovietai, vieni žudydami, kiti tremdami iš tėvynės, sunaikino 25% miesto populiacijos. Po karo miestas, paveržtas sovietų okupantų valdžion, buvo išplėstas, prie jo prijungiant keletą gretimų gyvenviečių, o taip pat – pamažu gaivinamas.
Daugpilis šiandien

Daugpilis iki šių dienų išliko svarbiu geležinkelių mazgu ir Latvijos pramoniniu miestu. Daugpilio traukinių stotis netgi yra vadinama rytų ir vakarų geležinkelio koridoriumi, jungiančiu Europos ir Azijos regionus su Rygos, Liepojos ir Ventspilio jūrų uostais. Daugpilyje yra keletas didelių metalais užsiimančių kompanijų, taip pat - gerai išvystyta maisto pramonė. Tarp didžiųjų įmonių, yra nemažai ir vidutinių bei smulkių kompanijų, neleidžiančių vėsti miesto ekonomikai. Daugpilyje yra puikios galimybės įgyti aukštąjį išsilavinimą antrame pagal dydį šalies universitete. Be to, kadangi miestas šimtmečius buvo valdomas skirtingų tautų, čia jos palikę ir savo pėdsakus, matomus istoriniuose ir kultūriniuose Daugpilio paveldo objektuose. O norint Daugpilį pažinti iš esmės – pavaikštinėti po didžiulį miesto centrą nepakanka – turistų laukia Daugpilio Istorijos ir meno muziejus, įsimintina žydų žudynių vieta Pogulanskos miškuose, taip pat – pavažiuoti 20 kilometrų ten, kur kadaise stovėjo pirmoji ir tikroji Diunaburgo pilis. Ten galima aplankyti Latgalės regiono istorijos muziejų, kuriame eksponuojamas ir pirmosios Diunaburgo pilies maketas.

Prie lankytinų vietų sąrašo būtina pridėti ir Lapkričio gatvėje esančias keturias bažnyčias: Šv. Mergelės Marijos nekalto prasidėjimo bažnyčią, Martino Liuterio katedrą, vaizdingąją stačiatikių Šv. Martyro Borio ir Šv. Nikolajaus katedras. O šio „šventojo kvadrato“ priešaky, iš karto už tilto – „Baltąja gulbe“ vadinamas Daugpilio kalėjimas.

Daugpilis taip pat turėtų labai patikti muzikos mylėtojams – čia kasmet rengiami įvairūs festivaliai, tokie kaip tarptautinis džiazo festivalis „Džiazo džiaugsmo šaltinis“, taip pat –kas antrus metus rengiamas sakralinės muzikos festivalis, kasmetė akordeono muzikos fiesta. Be abejonės, Daugpilyje yra ir keletas gerų muzikinių klubų, kur galima ir išgerti vieną kitą kokteiliuką, ir linksmai pašokti, ir ramiai pavakaroti geros muzikos fone.

Taigi, šiandieninis Daugpilis – ramybės oazė, apsupta gražios gamtos ir visiško atsipalaidavimo, kurį galima pajusti tiesiog sklandantį ore.

Informacija iš tinklapio http://www.way2latvi...tvija/daugpilis

Atvažiavę į Daugpilį pirmiausia susirandame informacijos centrą. Gauname daug informacijos ir svarbiausia lietuvių kalbą ir pirmyn į Daugpilį, bet kavos brangumas centre 2 latai buvo (tai 10 litų ). Užsišokome

Pradedam nuo ŠVENTYKLŲ KALVA (LA. BAZNICKALNS)

Kiekvienas keliautojas būtinai turėtų aplankyti Šventyklų kalvą - vietą, kurioje greta stovi keturių konfesijų maldos namai:

Martino Liuterio katedra pastatyta 1893 metais pagal architekto V. Neimanio projektą. Nuoširdžiai pabendraujame su ten esančia moterimi. Ji mums praveda ekskursiją. Paklausinėja apie Lietuvą ir kitas keliones.








Papildyta:
Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Romos katalikų bažnyčia pastatyta 1902 metais. Joje 1909 metais įrengti lenkų meistro A. Homano vargonai. Bažnyčia uždaryta. Į vidų papulti nepavyko.




Šventųjų kankinių Boriso ir Glebo stačiatikių katedra pastatyta 1905 metais kaip ir Diunaburgo garnizono bažnyčia. Labai graži katedra. Viduje galima fotografuoti.











[IMG]http://imagizer.imageshack.us/v2/800x600q90/845/rbli.jpg[/IMG






Šv. Nikolajaus sentikių maldos namai pastatyti 1908-1928 metais, juose galima apžiūrėti XVIII-XX a. ikonas ir XVII-XX a. retų knygų kolekciją. Mus išvijo, tiesiogine prasme. Vyras ir aš buvom su šortais.





Papildyta:
Atskirai stovi graži ŠV. PETRO ROMOS KATALIKŲ BAŽNYČIA

Šv. Petro katalikų bažnyčia (Rigas g. 39) pastatyta 1848-1849 m., perstatyta 1924-1934 m. Šių maldos namų architektūroje ryškūs klasicizmo bruožai. Savo išore jie primena Šv. Petro baziliką Vatikane. Didelis baltas bažnyčios kupolas remiasi į keturias dvigubas kolonas.(Informacija iš interneto)







Universiteto aplinka buvo tvarkoma



kieme stovi įdomus saulės laikrodis



Mieste, centrinėje gatvėje yra akmeninių skulptūrų





Grožėjomės pastatais






Papildyta:
O jų matėme įvairių












Papildyta:
Daugpilyje dar daug įdomių vietų. Mes rinkomės vietas, kuriose galėjau atsipūsti. Buvau ką tik po operacijos ir negalėjau būti saulėje. Jėgos seko, sėdom pavalgėm ir atgal grįžome į kaimo sodybą. Trečias pasimatymas taip pat pavykęs
Noras dar atvažiuoti pamatyti tvirtovę, zoologijos sodą ir kt. Važiuosim

Smagu paskaityti.

4 pasimatymas Riežupės smėlio urvai-Kuldyga- Venspilis - Jurkalnė- Karosta - Liepoja[B] Vykom su agentūra. Sutikti Joninių Venspilyje
Susidarėm draugų kompanija, nusipirkom bilietus per grupinis.lt ir pirmyn. Su mumis važiavo puiki gidė. Savo dalyko žinovė ir taip malonus žmogus.
Papildyta:
Pirmas sustojimas Tervetės alaus darykloje. Alaus degustacija Ji man patiko















Ši dalis patiko visiems . Jeigu būtume važiavę su savo auto . Man būtų , vyrui . Gerai, kad su agentūra, čia dėl degustacijos
Papildyta:

Kitas sustojimas Riežupės urvai

http://www.smilsualas.lv/?locale=lt_LT


http://www.smilsualas.lv/apie-urvus/




Papildyta:
Nusileidus į 8 m gylį po žeme, žvakių šviesoje(bijojau uždegti einantį prieš mane ) vaikščiojome 450 m ilgio smėlio urvuose.

Išlipame ant žemės ir važiuojame į Kuldygą

Kuldyga

Kuldyga – Kuržemės krašto Latvijos vakaruose perlas. Specifinė Kuldygos miesto architektūra, Venta su plačiausiu Europoje kriokliu ir senuoju plytiniu tiltu, sukuria ypatingą atmosferą. EDEN projektas 2007 m. Kuldygą pripažino viena iš patraukliausių Europos turizmo vietovių.

Kuldyga – senas ir architektūros atžvilgiu unikalus miestas. Jo globėja laikoma Šventoji Kotryna, todėl miesto bažnyčia pavadinta Šv. Kotrynos vardu. Bažnyčios pamatai padėti dar tolimais 1252 m., bet vėliau ji buvo perstatyta, o altorius papuoštas barokiniais medžio raižiniais. Šioje bažnyčioje kadaise pakrikštytas vienas garsiausių Kuržemės hercogystės valdytojų – hercogas Jokūbas . Čia pat jis vėliau susituokė su Brandenburgo princese Luiza Šarlote.

Miesto rotušė pastatyta XVII amžiuje. Miesto aikštė nuo seno buvo vieta, kurioje rinkdavosi Kuldygos gyventojai. Tradicijos išliko – miesto pulsas ir dabar geriausiai jaučiamas miesto aikštėje, kurioje rengiamos taikomosios dailės amatų meistrų parodos, švenčiamos tradicinės tautinės šventės ir vyksta kiti renginiai. Kuldygoje taip pat galima apžiūrėti seniausią medinį pastatą Kuržemėje – jis pastatytas 1670 m. netoli miesto aikštės.

Per patį Kuldygos senamiesčio centrą teką Alekšupytės upelis. Šiame upelyje teka 4,5 metrų aukščiausias Latvijoje krioklys. XVII a. jo vanduo buvo naudojamas pirmajam Kuržemėje popieriaus fabrikui. Alekšupytės upelyje kasmet vyksta bėgimo varžybos, kurių dalyviai visą distanciją įveikia bėgdami upelyje.

Alekšupytės vaga labai neįprasta – susidaro įspūdis, kad upelis teka pro Kuldygos senamiesčio namų sienas. Senamiestis – unikalus. Jis kadaise statytas kaip Kuldygos pilies priemiestis ir yra vienintelis Baltijos šalyse tokio pobūdžio ansamblis, išlikęs nuo XVII – XVIII amžiaus.

Kuldygos pasididžiavimas – plačiausias Europoje krioklys Ventos rumba. Jo plotis – 240 metrų. Pavasarį jame galima stebėti įspūdingus skraidančių žuvų pasirodymus. Kuldyga kadaise garsėjo kaip vieta, kurioje lašišą buvo galima pagauti ore.

Netoli Ventos rumbos stovi 1874 m. pastatytas garsusis Kuldygos plytinis tiltas – vienas ilgiausių tokio tipo tiltų Europoje. Tiltas statytas pagal tų laikų kelių tiesimo standartus – kad prasilenktų dvi karietos. Kasmet Joninių naktį vyksta jau tradicija tapęs nuogalių bėgimas per tiltą.

Informacija iš tinklapio

http://www.latvia.travel/lt/kuldyga

Plačiausias krioklys Per Ventės upę.Plačiausias Ir Europoje(249 m).





Šiuo senoviniu plytiniu tiltu atėjom ir patekom į miestelio centrą.



Pasivaikščiojome jaukiomis gatvelėmis, pasigrožėjome senovine išlikusia architektūra.

Kaip miestelis be bažnyčios, ji yra



Ir be Rotušės ir ji yra




Papildyta:
Toks puošnus ir mielas miestelis, man labai patiko. IC gauname daug įdomios ir naudingos informacijos lietuvių kalba







Ir miestelyje yra krioklys



Ir upelis koks mielas tarp namų



Kokie stogai žavūs



gražu

Gidė pasiūlo sūrio degustaciją, valio , bet alų išgėrę





išklausom ir išžiūrim visą sūrių gamybos technologiją









Prisiperkame po truputį visokių rūšių bus vakare su alučiu



Papildyta:
ir po sūrio degustacijos mes Venspilyje

Ventspilis – jaukus, mielas ir perspektyvus Latvijos miestas. Puiki geografinė padėtis Baltijos jūros ir Ventos upės pakrantėse miestą svarbiu Latvijos laivybiniu miestu pavertė jau XIIIa. , o šiandieninis Venstpilis – pagrindinis tranzitinis punktas, jungiantis vakarų valstybes ir Rusiją. Daugiau kaip 55 kv.km teritorijoje gyvena per 43.000 žmonių, visada pasiruošusių svetingai priimti atvykėlius, norinčius aplankyti vieną populiariausių Latvijos miestų, kuris nuo Rygos nutolęs 185 km į šiaurės vakarus, o nuo trečio pagal dydį Latvijos miesto Liepojos – per 120 km į šiaurę.

Istorija

Ventspilis – vienas seniausių Latvijos miestų. Nors jo teritorija buvo apgyvendinta labai seniai, pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas tik 1290m. Tais metais Livonijos ordinas Ventspilio teritorijoje, Ventos upės pakrantėje, pastatė pilį, kurią pavadino Winda. Kaip būdavo įprasta, aplink naująją pilį ėmė kurtis ir nauja gyvenvietė. Dėl puikios geografinės padėties, Windos gyvenvietė greitai tapo ekonominės ir prekybinės Hanzos sąjungos nare, o jau 1387m. Winda gavo miesto teises. Livonijos ordino valdymo laikotarpiu Ventspilis tapo svarbiu uostu, laivybos ir jūros transporto statybų miestu. XVII a. kai regioną ėmė valdyti Kuržemės kunigaikštis Jokūbas, Winda tiesiog suklestėjo - tapo svarbiausiu šiaurės uostu visoje kunigaikštystėje. Gaila, tačiau miesto vystimąsi ir gyventojų augimą sustabdė kilę lenkų – švedų ir Didysis Šiaurės karai. Miestas buvo nuniokotas, išplitus maro epidemijai, išmirė tūkstančiai vietos gyventojų. XVIII a. Ventspilis, kaip ir visa likusi Latvijos teritorija, buvo aneksuota Rusijos imperijos. Pamažu miestas buvo atstatomas, o XIX a. vėl modernizuotas vietos uostas. Be to, norint dar labiau sustiprinti neužšąlantį Ventspilio uostą, nutiesta ir geležinkelio linija, sujungusi miestą su Maskva ir Ribinsku. Vis besiplečiantį uostą sugniuždė kilę Pasauliniai karai. Antrasis didelis ekonominis miesto atsigavimas prasidėjo jau Latvijai esant Sovietų sąjungos sudėtyje, kai tarybinė valdžia Ventspilio uostą pavertė Sovietų sąjungos naftos ir naftos produktų eksporto centru. 1991, Latvijai atgavus nepriklausomybę, Ventspilis toliau sėkmingai plėtojosi savarankiškai.
Ventspilis šiandien

Šiandieninis Ventspilis – ekonomiškai stiprus neužšąlantis jūrų uostas. Miestas turi gerai išvystytą infrastruktūrą ir yra itin patrauklus verslo plėtrai ir naujoms investicijoms. Ventspilis- ne tik svarbus jūrų uostas, bet ir patrauklus turizmo traukos centras. Be daugybės istoriškai ir kultūriškai svarbių lankytinų objektų, miestas siūlo ir tradicines poilsiautojus viliojančias paplūdimio pramogas sveikatingumu alsuojančios gamtos apsuptyje. Populiariausios Ventspilio turizmo vietos – Mėlynasis paplūdimys, Pajūrio parkas, Ventspilio uostas, pilis, senamiestis ir miesto rotušės aikštė. Nors kartais uosto prieplauka gali būti tiesiog ištuštėjusi, atsitiktinai praplaukiančios jachtos, juokingos pakelės skulptūros (pavyzdžiui, karvės) ir dailūs fontanėliai tikrai išsklaidys vienišumo įspūdį. Vasaros metu uosto prieplaukoje verda gyvenimas – Latvijos prekybininkai uoliai siūlo savo originalią produkciją- juvelyrinius dirbinius iš gintaro, namų dekoro puošmenas, ekologiškus maisto produktus. Tuomet itin sujuda turistų ir vietinių gyventojų mėgstamas Mėlynosios vėliavos paplūdimys, kurio plotis kai kuriose vietose ištįsta iki 80m , ir jį vienoje pusėje riboja jūra, kitoje – kopos, vietomis išaugančios iki 9 m aukščio. 2005 m. Ventsipilyje sukurta dar viena įžymybė- medžio formos fontanas Parventės centre, kuris trimis skirtingais būdais purškia vandenį, imituodamas krioklį, lietų ir rūką. Ir žinoma, Ventspilis nebūtų Ventspilis, jei nepaminėsime Paplūdimio vandens ir pramogų parko, kur turistai ilsėdamiesi ir linksmindamiesi su šeimomis leidžia ištisas dienas.

Ventspilis – iš ties aktyvus ir gražus miestas, kur veiklos ras kiekvienas, nesvarbu, atvykęs savaitei, keletui dienų ar vienai nakčiai - žinia, vietos naktinis gyvenimas šėlsmu, geros muzikos ir vežančių kokteilių pasiūla nenusileidžia Latvijos didmiesčiams.

Informacija iš interneto

http://www.way2latvi...vija/ventspilis

Gauname kambariuką viešbutyje



Kompanija švenčia kultūringai


Papildyta:
Ryte po Venspilį



Mes atsikėlę vieni su vyru ,,aplekiam'' pora ratukų

Venspilio karvutės mielos



gėlynai puikūs



fontanai vėsinantys



Aplankom katalikų bažnyčią



Apžiūrim mokyklą



Babtistų maldos namus


Papildyta:
Ir kitus pastatus bei gėlynus









Sustojame prie puikaus parko, dar kartą jį aplankysime su visais










Papildyta:
Geras dviratis


Aplankom liuteronų kuklią bažnyčią



na, dėl sietyno patylėsiu.Jis nėra toks kuklutis



Einame į centrinę aikštę



o ten joninių vainikas



Praeiname turgelį



kaip Lietuvoje








Papildyta:


Pakrantė



Vyras demonstruoja, kad moka melžti karvę



Miela karvutė



Apžiūrim ir nusiperkam suvenyrų (žinoma magnetukų ant šaldytuvo )





Kokia puiki skrėbylaitė




Papildyta:


Einame paplaukioti laivu



vaizdas iš laivo



Pasiplaukioję traukiam į Livonijos Ordino pilį.Pakeliui...










Papildyta:
Štai XII a. Livonijos Ordino pilis - viena seniausių Latvijos viduramžių tvirtovių. Joje įsikūręs vienas moderniausių Baltijos muziejų su skaitmenine ekspozicija, skulptūrų galerija.Einame


















Papildyta:




Lėlių paroda





Vyksta ir edukacinės programos



Pilis patiko, išėjom paklajoti, tik nesėdėti,kaip šis dėdulė










Papildyta:
Žvalgomės











Vaikų parkas puikus, bet dar mums teks palaukti , kol suvaikėsim, tada eisim

Einame prie jūros, randam muziejų, plius dar puikiai pasivažinėjame traukinuku








Papildyta:
IMG]http://imagizer.imageshack.us/v2/800x600q90/836/ax7t.jpg[/IMG]





Žinoma ir jūrą



ir karvutę prie jūros



Grįždami nuo jūros užeiname . Bet visai nėra kavinių





Geras stalas, žemėlapis, gali miestelį studijuoti



Vakare visi į parką, Joninių švęsti. Šventimo eiga nutylima



Patys matot ,, problematiška" su nuotraukomis



Parko vaizdų su normalesniu dar ryškumu

Rytas išaušo labai gražus ir saulėtas. Vykstame link Jurkalnės










Papildyta:
Buvom sustoję ir Karostoje. Nenorėjau eiti su visais. Negaliu,kaip man komanduoja . Gidas vaidino tarybinį karininką, o aš pažinojau tarybinį karininką jam priešingybę, todėl ,, mano nervai nelaikė" ir aš į autobusą

Informaciją internete perskaičiau

http://www.karosta.lv/lt/vietas-lt/

Toliau Liepoja


Liepoja yra senas miestas rytinėje Baltijos jūros pakrantėje tarp jūros ir Liepojos ežero, žmonės čia gyvena jau daugiau kaip 750 metų. Liepoja yra muzikos ir kultūros miestas. Pasivaikščiokite po Šiaurės fortų labirintus deglų šviesoje, atraskite Karinio uosto architektūros arba buvusio kalėjimo egzotiką, apžiūrėkite jugendo stiliaus pastatus miesto centre ir unikalią medinę architektūrą Pajūrio parke!

Liepoja yra kontrastų miestas. Siūlome Jums patį paprasčiausią būdą apžiūrėti Liepoją ir susipažinti su labiausiai dėmesio vertais miesto turizmo objektais.

Pasivaikščiojimas „Po Liepoją – kaip iš natų!“. Jei naudositės šiuo žemėlapiu, pasivaikščiojimas po Liepoją eisis kaip iš natų. Miesto apžiūrą galite pradėti prie Turizmo informacijos biuro, bet tam tiktų ir bet kuri kita vieta, kurioje pastebėsite ant gatvės nupieštas natas. Kodėl natos? Todėl, kad Liepoja dažnai vadinama Latvijos muzikos, o ypač roko muzikos, sostine. Natos nuves jus prie visų svarbiausių lankytinų objektų. Lankstinuką ir žemėlapį „Kaip iš natų“ galite gauti Turizmo informacijos biure, Rožu laukums 5/6.

Dalyvaukite Liepojos muzikos festivaliuose „Tarptautinis pianistų žvaigždžių festivalis“ („Starptautiskais Pianisma zvaigžņu festivāls”), „Tarptautinis vargonų muzikos festivalis“ („Starptautiskais ērgeļmūzikas festivāls“) ir „Baltic Beach Party“ arba kituose muzikiniuose renginiuose, kuriuos siūlo miesto muzikiniai klubai. Saulėtomis dienomis jūsų laukia nuostabus „Mėlynosios vėliavos" paplūdimys, uosto Promenada ir Latvijos muzikantų Šlovės alėja, o apsiniaukus – kėglinė, kavinės arba Liepojos teatras. Liepoja – tai miestas, kuris įkvepia, ir čia jus pasitiks jaukūs viešbučiai, užeigos ir stilingos kavinės.

Informacija iš interneto

http://www.latvia.travel/lt/liepoja

Mums čia patiko. Dar grįšiu ir greitu laiku, jau turiu planą chuliganą







Šlovės alėjų visur yra





Šis viešbutukas man bus reikalingas



Mūsų 4 pasimatymas su Latvija pasibaigė. Jis buvo puikus. Čia tik keli šalti faktai. Šiose vietose yra ką veikti. Galima rasti veiklos ir poilsio pagal savo norus.



Papildyta:



Nuoširdžiai dėkoju . Visiems čia reikia dėkoti, kurie rašo. O ypač tiems, kurie gerai rašo. O aš tik esu mėgėja, dar mokausi Žinau kiek laiko suryja . Bet man skaityti patinka...