Išsiskyriau su vaiko tėvu

Labas vakaras,

Issikyriau su draugu pries 2 menesius. Tiksliau jis paprase manes issikraustyti. Grizau su dvieju metuku dukrele pas tevus. Tai jau ne pirmas kartas, buvau issikrauscius pas tevus kai laukiaus, nes su buvusiu nesutareme, kad nestresuot ,isejau.
Sustikome mes su juo pries ketverius metus. Isimylejome, be proto, pameteme galvas. Jis su manimi elgesi kaip su karaliene. Apsvaige nuo tokiu stipriu jausmu ,suplanavome musu vaika. Pastojau,gan greitai,net nesitikejom, per 1-a menesio bandyma. Praejus 3 menesiams jis pasikeite, tapo man nepakantus, saltesnis, pradejo engti. Nebuvau ziezula nestumo metu, buvau jautri, (ne nescia budama bunu bjauresne ).
Sake,kad persigalvojo,nenori nei manes, nei busimo vaiko. Ai, kaip skaudu buvo….Pradejo me labai pyktis, del savo ir busimo vaikiuko geroves issikrausciau. Po menesio grizau, nes norejau,kad butume seima.
Skaiciau daug straipsniu,bandziau suprast kas dedas mano meiles galvoje. Issigando atsakomybes, nusibodau, uzkariavo mane, tai tapau nebeidomi ir nepatraukli???? Jis sake ,kad pats nezinas, abejoju, greiciausiai nenorejo skaudinti.
Gime musu saulyte, santykiai pagerejo, bet jau kokia puse metu, vel grizo visi nesutarimai. Pradejome dar labiau pyktis nei anskciau. Paprase iseiti…isejau su dukrele ant ranku pas savo tevus. Manau,kad visam. Nors sirdi tokia tustuma ir labia skaudu,kad mano svajone, gyventi darnioje seimoje neissipilde.
Sulaukiau draugiu paguodos ir seimos palaikymo. Labai dekinga Dievui,kad salia turiu tokiu rupestingu zmoniu, nes kitaip visai paluzciau.
Buvau galvoju,kad gal sutiko kita moteri, bet mes visa laisvalaiki kartu leidziame, su jo,mano sraugais art rise seimoje. Po darbo visada grizta namo, net kai nesutariam, savaitgalius kartu leidziam. Per paskutinius metus gal kokius 7 kartus buvo su draugais isejes,grizo vakare. Manau ,kad meiluzes near, bet gal yra i kazka isiziurejas, prisifantazaves kokia nuostabi moteris( kokia ir as pradzioj buvau). Nezinosi,I galva ir dusia zmogui neilisi. Tai paaiskintu, kodel jo jausmai man atsalo.
Gal vidurio amziaus krize,jam 41, man 30. (nebuvo vedes ir neturi vaiku is buvusiu santykiu).
Rase, sia savaite,kad mane mus myli ( mane ir dukryte), beje dukra pasiima kieviena savaitgali.
Sake,kad jis nori su savimi susitvarkyti, gal pradeti nuosava versla.
Taip pat rase,kad tikisi ,kad viena diena busim seima, visi kartu laimingi ir stipresne nei niekada.
Abu turim trukumu: mano -savimi nepasitikiu, kartais juo ( esu tikrinus jo telefona, facebooka), jis zino. Yra kile pora barniu del to, bunu pakritikuoju ji , pavydi.
Jo trukumai: buna isgeria, tampa truputi arogantiskas, megsta mane ir pakritikuoti, pavydus.
Sie trukumai gan daug prisidejo prie santykiu griuvimo, nerandam mes abu vidines ramybes niekaip.
Moterys ir merginos, is savo patirties pasakykite ar buvote issikyrusios su antraja puse ilgam laikui ir ar vel susiejote? Buvusi dar vis labia myliu ir labia noreciau,kad butume seima. Bet saves klausiu ar galiu juo pasitiketi, kad vel jam uzejos kazkokiai krizei nereiketu iseiti. Man skaudu,kad jis taip lengvai paleido mus, suprantu,kad jam reik atrasti save,o man mane.(paklydusios sielos). Bet jis mus paleisdamas zinojo,kad galime nebegrizti atgalios. Darau isvadas,kad jam seima nera prioritetas.

labai aiski gi ir teisinga tavo isvada paskutiniam sakiny. na nereikia jam seimos, tingi jis buti seimos vyru ir imtis atsakomybes. 41 m ir sitoks nebrendyla, siaubas... nemanau, kad pasikeis jis, tokio amziaus zmones jau buna pilnai susiformave. siaip jau si bei ta sako, kad vyras iki 37 m niekad nebuvo vedes ir vaiku neturi.
gal tu tiesiog negaisk su juo savo brangaus laiko

Kažkaip pradžioje skaitydama, galvijau, kad jūs visai jaunučiai 20, na max 25, o čia 40 metų vyras... Ir tie vijimai iš namų... Man jis pasirodė toks "dėjęs", o gal nesubrendęs. Vilčių į šiuos santykius nedėčiau.

Visiškai pritariu *GAILEI* - paskutinis sakinys sudeda visus taškus ant i. Nereikia jam šeimos. Gal reikia draugės, su kuria galima susitikti reikalui esant, laisvalaikį leisti ir pan., bet ir tai pageidautina, kad ji turėtų savo asmeninį būstą - maža kada ponui užeis noras išvaryti ją lauk.
Tiesiog yra tokių žmonių, kuriems šeimos nereikia ir pageidautina, kad jie jos nesukurtų, nes kentės visi - tiek sutuoktiniai, tiek vaikai. Pagalvokite apie savo mergytę, ką gi ji mato, kai jūs kartu?... Dukrytę suplanavote, kaip pati sakote, apakinti meilės ir susižavėjimo vienas kitu. Vėliau jis turbūt "atsibudo", suprato, kad padarė klaidą, sukūręs šeimą. Pagarba jam, kad rūpinasi dukryte, leidžia su ja laiką, bet manau, kad iš jūsų "šeimos" nieko gero nebebus. Grįšit - teks ir vėl išeiti. Ir vėl, ir vėl, ir vėl. Taip ir lakstysit visą laiką pirmyn-atgal?

Būtent šito aš jums ir linkiu. O tada jau žiūrėkit, ar apskritai norėsite su juo būti.