Viltie žemelės, dar nemoki nieko nieko, Dar tau pačiam be galo reikia rūpesčio visų. Mirksės žvaigždelės, augsi tu iš lėto Ir mokysies šito pasaulio paslapčių. Mielas vaikeli, greit suprasi, koks grumstelis kietas, Bet Krikšto Angelas budės šalia žingsnelių netvirtų. Gal tau pavyks suprasti, kaip gyvenimas sudėtas, Ir rasti krantą, kupiną šviesių dienų.
/Ilona Urbonavičiūtė Bumblauskienė/
/Ilona Urbonavičiūtė Bumblauskienė/
Tu jau esi.
Tu dar nemoki juoktis,
Todėl verki - iš laimės, iš smagumo!
Bet štai,
Ieškodamas Mamos - nusišypsojai...
Kaip gera būti!
Greičiau, greičiau eime
ta žydinčia žeme,
Į vardą atsiliepki,
Paukščiu į šauksmą bėk
Į šviesą atsisuk ir tik laimingas(a) būk.
Toks mažytis mažytis žmogutis,
su rankytėm, kojytėm - matai?
Išbučiuosim visus pirštukus,
gal po tūkstantį kartų - tikrai!
(Laimingiausia paliks ši diena - kai pasaulį išvydo dukra!)
Aš jau esu.
Ir moku juoktis jau.
Bet dar verkiu iš laimės, iš smagumo.
Parodykit man visa, kas gražu!
Kas miela, tyra ir šviesu.
Kaip gera būti su Jumis kartu!
Tas laukimas...
Ilgai lauktas džiaugsmas...
Ir skausmas, kankinantis skausmas...
Tai mažylio kelias į pasaulį.
Dar minutė, kita...
Ir štai pirmas klyksmas, jūsų žvilgsniai susitiko,jūs jau viens kitą pažystat,neapsakomas jausmas.
Tu jau mama...
Vienintelė,nepakartojama tik jam vienam reikalinga, nuo šiol tu visas pasaulis, o tau jis visas gyvenimas.
Tavo pareiga rūpintis,mylėti,glausti,paguosti,subarti,atleisti.
Jis tavo širdelės dalis,tavo gyvenimo džiaugsmas.
Tu gimiai, kai žydėjo pavasario gėlės
Ir saulutė šypsojos linksmai.
Pravirkai, įkvėpus gyvenimo oro
Ir žvilgsniu mane sutikai.
Pažvelgiai giliai į akis
Tu mane pažinai, nurimai, tartum sakydama
Sveika mama, aš jau gimiau!
Tu dar nemoki juoktis,
Todėl verki - iš laimės, iš smagumo!
Bet štai,
Ieškodamas Mamos - nusišypsojai...
Kaip gera būti!
Greičiau, greičiau eime
ta žydinčia žeme,
Į vardą atsiliepki,
Paukščiu į šauksmą bėk
Į šviesą atsisuk ir tik laimingas(a) būk.
Toks mažytis mažytis žmogutis,
su rankytėm, kojytėm - matai?
Išbučiuosim visus pirštukus,
gal po tūkstantį kartų - tikrai!
(Laimingiausia paliks ši diena - kai pasaulį išvydo dukra!)
Aš jau esu.
Ir moku juoktis jau.
Bet dar verkiu iš laimės, iš smagumo.
Parodykit man visa, kas gražu!
Kas miela, tyra ir šviesu.
Kaip gera būti su Jumis kartu!
Tas laukimas...
Ilgai lauktas džiaugsmas...
Ir skausmas, kankinantis skausmas...
Tai mažylio kelias į pasaulį.
Dar minutė, kita...
Ir štai pirmas klyksmas, jūsų žvilgsniai susitiko,jūs jau viens kitą pažystat,neapsakomas jausmas.
Tu jau mama...
Vienintelė,nepakartojama tik jam vienam reikalinga, nuo šiol tu visas pasaulis, o tau jis visas gyvenimas.
Tavo pareiga rūpintis,mylėti,glausti,paguosti,subarti,atleisti.
Jis tavo širdelės dalis,tavo gyvenimo džiaugsmas.
Tu gimiai, kai žydėjo pavasario gėlės
Ir saulutė šypsojos linksmai.
Pravirkai, įkvėpus gyvenimo oro
Ir žvilgsniu mane sutikai.
Pažvelgiai giliai į akis
Tu mane pažinai, nurimai, tartum sakydama
Sveika mama, aš jau gimiau!
Tau šiandien gieda angelai
Ir džiūgaudami laimės meldžia.
Tau šypsosi visi žiedai
Ir švelnų aromatą skleidžia.
Tau groja vėjas už langų,
O debesys padangėj šoka.
Tau šiandien debesys visų
Mažasis,........., mūsų.
-----------------------------
Mažas vaikeli, miegoki ramiai
Krikšto žvakutė Tau švies taip gražiai.
Tau angeliukas sapnelį atsiųs,
Krikšto mamytė lopšinę niūniuos.
Šią didžią dieną rūbeliais baltais
Tu pasipuošęs lyg vyšnių žiedais.
Džiaugsis tėveliai, sveikins seneliai,
Mažas vaikelis jau Dievo sūnelis.
Ir džiūgaudami laimės meldžia.
Tau šypsosi visi žiedai
Ir švelnų aromatą skleidžia.
Tau groja vėjas už langų,
O debesys padangėj šoka.
Tau šiandien debesys visų
Mažasis,........., mūsų.
-----------------------------
Mažas vaikeli, miegoki ramiai
Krikšto žvakutė Tau švies taip gražiai.
Tau angeliukas sapnelį atsiųs,
Krikšto mamytė lopšinę niūniuos.
Šią didžią dieną rūbeliais baltais
Tu pasipuošęs lyg vyšnių žiedais.
Džiaugsis tėveliai, sveikins seneliai,
Mažas vaikelis jau Dievo sūnelis.
Man šie žodžiai patiko:
Mamos šypsny atgyja pasakos, lopšinės,
Žaislai prasijuokia kartu su tėveliu,
Mažuti, stiebkis, auk didutis,
Tavęs daug laukia nuostabių dienų.
Papildyta:
Dar ir šitei žodžiai gal tiktų:
Tą dieną,kai gimei, nušvito saulė,
O žvaigždės ėmė kristi iš dangaus.
Gėlių žiedais pasipuošė pasaulis
Ir laimę lėmė naujojo žmogaus.
Mamos šypsny atgyja pasakos, lopšinės,
Žaislai prasijuokia kartu su tėveliu,
Mažuti, stiebkis, auk didutis,
Tavęs daug laukia nuostabių dienų.
Papildyta:
Dar ir šitei žodžiai gal tiktų:
Tą dieną,kai gimei, nušvito saulė,
O žvaigždės ėmė kristi iš dangaus.
Gėlių žiedais pasipuošė pasaulis
Ir laimę lėmė naujojo žmogaus.
sveikos paneles
as gal nelabai moku ieskoti,bet tarp tostu ir sveikinimu niekur nerandu graziu zodziu seneliams..mociutems jau turim,gal kas zinokoki eilerastuka diedukams?
as gal nelabai moku ieskoti,bet tarp tostu ir sveikinimu niekur nerandu graziu zodziu seneliams..mociutems jau turim,gal kas zinokoki eilerastuka diedukams?
QUOTE(Putlutė @ 2007 11 21, 18:09)
SENELIO KALBA
Senelis eina pamažu.
Senelis kalba - man gražu.
Kalba kalbelė prakilni.
Žodelių muzika švelni.
Nešauks, nerėks balsu žvarbiu.
Senelį myliu ir gerbiu.
/Martynas Vainilaitis/
Sukalbėkime maldą kasdieninę,
padėkoję kas savo dievams,
išardydami stūksančią sieną
ir palaiminę kelią vaikams.
Užrakinkime pyktį į narvą,
kad daugiau niekada ir niekam.
Dar-užnerkime liūdesiui šarvą
iš visų pakelių surinktam.
O paskui, susiėję užsėkim
tuščią dirvą gerumo grūdais,
ir praleiskime meilę į priekį-
tegul laisto ją syvais tirštais.
padėkoję kas savo dievams,
išardydami stūksančią sieną
ir palaiminę kelią vaikams.
Užrakinkime pyktį į narvą,
kad daugiau niekada ir niekam.
Dar-užnerkime liūdesiui šarvą
iš visų pakelių surinktam.
O paskui, susiėję užsėkim
tuščią dirvą gerumo grūdais,
ir praleiskime meilę į priekį-
tegul laisto ją syvais tirštais.
krikstynoms skirtu eilerasciu galite rasti cia http://www.viskaskri...-ir-sveikinimai 
Tegul, vaikeli, Tavo vardas
bus pats gražiausias is visų.
Na, o pradėtas Tavo kelias
tevirs labai plačiu keliu.
Tegul globos vaikystės guolį
mažieji Dievo angelai
Ir pasakų nykštuką trolį
nakčia atves šilti sapnai.
Tegul nepašykštės likimas
gerumo,meilės ir sparnų
Kad kiltumei aukščiau už paukštį
kad būtumei žmogum geru!
Gal kam privers
bus pats gražiausias is visų.
Na, o pradėtas Tavo kelias
tevirs labai plačiu keliu.
Tegul globos vaikystės guolį
mažieji Dievo angelai
Ir pasakų nykštuką trolį
nakčia atves šilti sapnai.
Tegul nepašykštės likimas
gerumo,meilės ir sparnų
Kad kiltumei aukščiau už paukštį
kad būtumei žmogum geru!
Gal kam privers
QUOTE(jurvite @ 2009 05 12, 18:20)
/N. Laukavičienė/
Davus krikštatėviams priesaiką, tostai keliami už juos:
Kai ugniniai laivai horizonte liepsnoja
Ir saulėlydžių tylą užlieja tamsa,
Tai pajūrio smiltelės simfoniją groja
Taip, lyk vaikščiotų žemėje Dievo Dvasia.
Ir tą ugnį Šventieji nuleidžia,
Kad uždegtų Dvasia Krikšto liepsną širdy,
Tegul meilę ir laimę Jūsų rankos mums skleidžia-
Dievo Dvasią pajautę švęsim Krikštą visi.
Krikštatėvių linkėjimai
Paseksim pasaką žvaigždėtą
Atėjusiam iš ateities.
Nutiesim kelią jam saulėtą,
Apgaubsim skraistėmis vilties.
Krikščionių puota jo likimui
Tai nuostabios lemties pradžia,
Šios šventės laukęs nuo gimimo
Lai džiaugias mūsų dovana.
O štai kreipimasis į krikštatėvius/krikštetėvį:
1. Parodyk mūsų vaikui žalią miško taką,
Ištiesk jam paukščio sparną vėtroje nakties.
Atverk žvaigždynų vartus ir duok jaunystės raktą,
Kad atrakintų ateitį galingu spinduliu širdies.
2. Pasitikėjimo lobynai rudeniniai
Aruodai ištikimo žmogaus-
Tavojoj dvasioj lyg gimtinėj,
Kurią padovanočiau dėl sūnaus (dukros).
Duok dešinę ir į pasaulio kraštą
Išleisiu savo vaiką su Tavim
Įteiksiu tau ištikimybės raštą
Ir patikėsiu vien širdim.
