...Perskaičiau dar kartą analizių rinkinį. Pagaliau ramiai, darbdavių už skverno netampoma, šalia "pasidėjusi" fotografijas, kurios per tą laiką, beje, tarsi pasikeitė, į kurias dabar jau neįmanoma pažvelgti tuo dar nesuinteresuotu, dar neįtemptu, dar gerokai išsiblaškiusiu žvilgsniu, kaip kad buvo projekto pradžioje. Man ši metamorfozė itin smagi. Lašas, sėkmingai įkapsėjęs į Say paminėtą kibirą. Dabar ir norėdamas jo neišpilsi!
Sėdžiu dabar visa apsiskaičiusi

ir lyg lengvai (maloniai!) kauštelėjusi. Fantastika, kad šitame supermamų ceche veikia tokia pradžiamokslio artelė, kurioje gimsta štai tokie pakankamai intelektualūs produktai

Koks vis tik gerumas, kad pradžiamokslis buvo kuriamas ir tebekuriamas kaip tam tikras alternatyvus projektas, kuriame gali ir virti-kepti-megzti-plepėti, bet gali ir sielą pamaloninti, gali semti ir pasisemti kažką iš giliau, ne tik nuo paviršiaus.
Man maga reikalauti analizes įvesti kaip privalomą discipliną

Nes gėrio ir naudos tiek, kad vos ne ateinančioms kartoms bus ką testamentu užrašyti. Visų pirma, nepaprastai įdomu. Galimybė prieiti prie nuotraukos ir pažvelgti į ją skirtingomis akimis, Ir atsiriekti to šiek tiek kitoniško žvilgsnio, išvysti tai, kas pačiam liko už regėjimo lauko ribų, galop, pasitikrinti, kaip tvirtai laikosi paties užsiimta apžvalgos aikštelė, ar nepradėjo ji pavojingai linkti it koks Pizos bokštas

Antra, taip, Say, tai investicija į save patį. Aš, kaip ir Opšra, nenoriu nusitrelinti su perdėtu aplombu, bet vis tik negaliu slėpti, kad jaučiuos šio projekto gerokai praturtinta. Ir tai tokia permanentinė būsena, kuri gal labiausiai ir džiugina - dabar jau pats stabdai save prie fotoekspozicijų, neleidi sau lėkt zovada - na, taip baisiai ir anksčiau gal nelakstydavau, bet dabar tos peržiūros lyg ir kruopštesnės, lyg ir labiau disciplinuotos... Ir už tai ačiū.
Opšra, Tavo cituotasis žindymas ir žiodymas man apskritai šios dienos topas. Jau kad pasigavau, tai pasigavau, dabar tampysiu visur kartu su savim lyg žaislą. Neatimk jo iš manęs, verksiu
Skaičiau Tavo rytinę paklodę ir galvojau: narcize narcize, koks Tu vis tik dar naivus augalas

Man sunku retrospektyviai įžiūrėti, kada tiksliai tapo aiškiau nei dieną, kad kas jau kas, o šis žvėris tikrai iškris iš "gražu/negražu" žaidimo. Man net vaidenasi, kad tai buvo akivaizdu jau apsilankius nukainuotų knygų skyrelyje, va! O po Aleksandravičiaus, nors ir gailiesi žiūrėjusi į jį freken karvės (

) akimis, abejonių tiesiog neliko. Žmogus, kuris užduoda klausimus, anksčiau ar vėliau gauna atsakymus, po kurių turi dar daugiau klausimų. Kurie kitados net įdomesni už atsakymus. Aš nė neabejojau, kad nuotraukos ims Tave klampinti it pelkė, kad viena po kitos ims vertis visokios mažos paslaptingos durelės, ir kad smalsus žvėris bandys spraustis pro kiekvienas jų, gal net pro visas vienu metu. Tad jokių stebuklinių pasakų ryte neišgirdau. Tik info apie vėl atrastą Ameriką, kurią Iks jau seniai atrado, kolonizavo ir laukė Opšros su viena (ar KITA

) medalio puse

Man regis, kad dabar ir pusę nuotraukos Tau be vargo įsiūlytume, ir trečdalį jos, ir ketvirtadalį. Su viena nuotrauka jau darais pavojinga, galime ir nesulaukti eilės prie mikrofono.
Namų darbų, kuriuos šiandien prišokusi pasodinai ir skubiai iškasei, analizės nebus. Galiu tik pasakyti, kad tikiuosi truputį daugiau

Aš, būdama pakankamas kurmis, retai kada priekabiauju prie fokuso. O ir pati jį dažnai gaudau su kiauru rėčiu. Bet, atleisk, man Tave vis maga muštruot pagal specialiąją programą ir nesiklausyt kalbų, kad gal dar nesi tam pasirengusi, kad per liauni pečiai, per glebios rankos. Na skatinu (iš meilės ir visa kita) mėgint po truputį įlieti tai, ką randi ir sumedžioji aplinkoje, neatskirk savęs nuo jos, supanašėk, susitapatink, dėdė Darvinas Tau tik paglostys galvelę. Teta Iks duos saldainį

Kita vertus, nesinori Tavęs kažkaip gąsdinti, kad nepagalvotum, jog už kažkokią bausmę ar už netrumpą liežuvį esi ruošiama pačiam pasaulio čempionatui. Jauskis taip tik truputį, tik tiek, kad toks jautimasis būtų žiežirba, kutenanti padus.
P.S. Užtrukau, nes administracija vis nepraleisdavo pro patikros punktą - smailikų skaičius, pasirodo, griežtai limituotas. Ačiū D., kad žodžių kiekis dar ne
Svajone mūsų, girdėjau, kad pastaruoju metu flickras gana nedraugiškas įpratusiems jungtis ne per yahoo kanalą. Gal dėl to jis Tave taip tardo ir su Virdzzinija neleidžia draugauti?