QUOTE(Bitės šešėlis @ 2014 06 16, 13:31)
Jei darbas susijęs tiesiogiai - reikia. Matyt, neteko su tuo susidurti. Ypač, kai dirbama su tolimomis užsienio šalimis, o reikia atsakymus gauti operatyviai. Tarkim, uždarius ofiso duris ir neturint išmaniojo su paštu, atsakymą į labai svarbų klausimą, kurį išsiuntei pirmadienio ryte, iš JAV perskaitysi tik kitą dieną, antradienį, nes kai mes baiginėjame darbus, jie tik pradeda dirbti. Tavo atsakymą, parašytą antradienio rytą, jie perskaitys tos dienos vakare, o tu jų atsakymą - trečiadienį.
Kai viską būtumėt galėję išsiaiškinti dar pirmadienį... jei tai svarbus klientas ir klausimai degantys, jis gali nesunkiai pereitą pas konkurentą, kuris geba dirbti operatyviau.
Čia tik vienas pavyzdukas iš mano asmeninės praktikos.
Na ir? Tai nuprotėt galima gyvenant su tokiu žmogum. Net jei suprasi, kad ,,reikia'', vistiek nervintų. Bet kažkaip šitą variantų vistiek laikytum priimtinesniu, negu koks plytelninkas, kuris po darbo visą dėmesį skirs vaikams ir žmonai.
Negaliu pakesti tų ale reiklų, kai lekia su telefonu iš vaikų susirinkimų, bažnyčios, koncerto, kokio renginio, kai kalbi, o dirsčioja į telefona, kai atrodo 1 val. be telefono numirs, kad ir kokia ten svarbi informacija būtų.
Man teko dirbti su jaunu, tikrai išsilavinusiu direktorium (jis ir savininkas) tikrai labai protingas žmogus, bet, jis į darbą atvažiuodavo apie 11 val., o mes jau ofise nuo 7,30 dirbdavom, kai laikas būdavo namo, tada jam būdavo pats darbų įkarštis, labai būdavo nesmagu eiti namo, nes kaip neaišku ką daryti, ar padaryti tuos darbus ar rytojui palikti, jei daryti, dirbtume iki kokios 18 val., jis būdavo ofise iki nakties, paskambindavo kokią 20 val., kažko paklausti , suprasdavau, kad darbe, tiesiog laiką dienos ,,pasuko''. Mums buvo sunku prisiderinti, ką kalbėti žmonai ir vaikams, jis jų nematydavo praktiškai. Beje jau buvo su viena išsiskyręs. Na tai va, idealus lyg ir vyras pagal reikalavimus, bet ar visoms tiktų toks gyvenimo būdas? Ar po kurio laiko nenervintų, kad pastoviai viena?