baimės, kai artėja 30-metis

O ka Jus darysit, kai tas popierines kartotekas panaikins

naudosiuosi kompu, už ji ir save. Aš moku, bet nemėgstu, ir kai tik galiu, vengiu. Ypač, žinok, nemėgstu internetinės prekybos, geriau visai atsisakau daikto, negu pirkti per internetą. Ieškau alterantyvos prekybos centre, jei labai reikia. Supranti, man nesunku pasinaudoti kompu už du asmenis, visiškai. Juo labiau, kad jo reikia labai labai nedaug. Ir labai retai. Bent mūsų atveju. Galiu pasakyti, ne mano darbo metu, kiek reikėjo - per daug metų vieną kartą - įdėti skelbimą apie auto pardavimą. Viskas. Čia gal per dešimt metų vienas kartas.

nematau tikslo atsakinėti į kiekvieną jūsų argumentą atskirai, nes kartočiausi.

Užkliuvo tik vienas dalykas. Sakote, jog baigėte mokyklas sovietmečiu, kompo nebuvote matę.

Leiskite priminti, jog tema - ne apie jus. Aristokratei dabar 30. Vyrui, baigusiam mokyklą sovietmečiu, būtų ženkliai, labai ženkliai daugiau.
Manau, jog ji ieškosi +/- savo kartos atstovo. Tai ir kalbėkime į temą - apie vyrus, nesiskiriančius nuo 30mečių ištisais dešimtmečiais. Dalinkimės patarimais, kurie aktualūs Aritokratei ar į ją panašioms, o ne skirtais jų mamoms.

Aristokrate, suprantu, kad ne visi tiki ir ne visiems priimtini tokie dalykai, tačiau aš jūsų vietoje pabandyčiau pasinaudoti patyrusio astrologo ar tarologo paslaugomis. Nebūtinai tam, kad išgauti atsakymą "ar bus kada tas vyras?", bet pasižiūrėti, kokios gali būti tokios situacijos priežastys, kame reikalas, kad nepavyksta užmegzti rimtų santykių. Gal yra kažkokių trukdžių iš šalies, apie kuriuos nenusimanote, o gal dar kas... manau, čia padėtų žvilgsnis. Žinoma, jeigu į visa tai žiūrite skeptiškai, tai nėra ko ir bandyti, bet mano patarimas būtų toks Kitas dalykas, šiais laikais netekėjusi 30metė NĖRA nenormalu, tačiau, jei pačiam žmogui norisi šeimos, pilnaverčių santykių, tai suprantama, kad jis jaučia tam tikrą diskomfortą. O šiaip nežinau... greičiausiai viskas ir nėra žmogaus valioje. Vieni įnirtingai ieško ir neranda, kiti neieško, o pati meilė netikėtai ateina į gyvenimą, galvoju, jog kiekvienam iš mūsų yra nulemti tam tikri dalykai ir netgi laikas, kada sutinkame savo žmogų.

Galiu duot vieną patarimą, kurį minėjau ne aš viena - nuleisti nors truputį itin aukštas karteles.

Šiaip labai teisingas pastebėjimas.

Tada būtų įdomu ar Aristokratei tiktų išsiskyręs vyras turintis vaiką/vaikų, arba na ir nevedęs, bet turintis vaikų, pav. juos auginantis pats? Nes pagal jos metus tokių visai laisvų nedaug. O jinai nori kaip ir lygaus jai.

Tas kas dabar pradės rėkti ,kad tokių laisvų pilna, tai siūlau nueiti į temą Vestuvės, ten yra diskusija kiek metų buvo kai tuokėsi, taigi visiška dauguma susituokė apie 25-28 metus (nebent visa tema melas ), ir dar atkreipti dėmesį kiek iki vestuvių draugavo/gyveno kartu,reiškia nebuvo laisvi. Ir padaryti išvadas.

Aš truputį pasimečiau dėl temos esmės. Ar čia blogai pačiai autorei, kad nėra tų pas ją vyrų? Ar autorei pikta, kad visuomenei (kad ir čia forume) blogai, jog ji tų vyrų neturi. Ar čia šiaip filosofiniai apmąstymai, kad blogai pas mūsų vyrus su kokybe? Ar esmė kur jų rasti?
Mano nuomone vyro būvimas ar nebūvimas moters gyvenime tikrai nenurodo jos kokybės/nekokybės. Nes gal žmogui tikrai nereikia tos draugijos ir jam patogu gyventi vienam. Tai tokiu atveju, tikrai reikėtų ignoruoti tą visažinį visuomenės balsą... Pamenu, dar iš vaikystės tokį įdomų atvejį - sėdi liekna 30 - 40 m. pasitempusi senmergė mamos draugė ir pasakoja, kaip giminės per balių ją protina - tai kaip tu, Daivut, negali vyro susirasti, parsivesk kad ir kokį prastesnį, nuprausk, išblaivyk ir turėsi Neva, geriau belekoks š.... troboj negu nieko.
Kitas reikalas, jei pačiai tų vyrų norisi, tada jau reikia pagalvoti, kas yra ne taip, kad jų nėra. Gal tiesiog užtektų pilnai praplėsti savo socialinį akiratį, daugiau bendrauti su žmonėmis, važinėti į vakarėlius, susirasti hobbi - ir taip gal rasi kokį laisvą vienišą vyriškį. Dažniausiai tiek ir tereikia.
Dėl tų kriterijų vėlgi - nu neimsi bet ko, kad svarbu turėtum, antra vertus, ar vidutinybė (čia samprotauju, netaikau asmeniškai autorei gink Die) turi didelius šansus nukirsti kažką ženliai geriau už save. Čia prieš keliant reikalavimus, reikėtų jau kritiškai pasižiūrėti ir į save.
o šiaip tai manau, kad jei bus poreikis, su vyrais bendrauti visada galima išmokti.

Antra vertus, kai pagalvoji, tokiam amžiuje čia aš kalbu apie savo 32 yra sudėtingiau susirasti partnerį vien dėl to, kad žmonės yra šiek tiek sėslensi.
Nu pasvarstykim, kai buvau jauna, dar kokiais gūdžiais 2000, tos pažintys internetu buvo vos tik prasidėjusios ir dar nelabai kas jomis naudodavosi. Bet, bent jau aš pati, verždavausi tai į koncertus, barus, festivalius, su draugais kur nors, tai automatiškai ir tų pažinčių būdavo daugiau ir aplamai jų rotacija didesnė. Tai žiūrėk su kažkuo susižvalgai, numeriukais apsikeiti, vienas pasimatymas, kitas, žiū jau metinės kaip ir bendraujate ir pan... O dabar kai pagalvoji - 85 proc. mano draugų yra su vaikais, automatiškai tų tokių - lekiam penktadienį į "miestą" sumažėjo ženkliai, o be to, jei ir susirenkame, tai dažniau pas ką nors į trobą, nei į kaboką kokį... Žmonės jau n metų tie patys, ir tie patys. Tik pas mus išsivystė nebloga tradicija - kartais vyskta šokie tokie pripiršimai, čia kažkas į kompaniją atsiveda laisvą žmogų, supažindina su kitu laisvu žmogum, žiū jau ir porą turime... Bet čia visur turbūt tas pats. Tai, gal samprotauju, ir yra tų normalių vyrų, bet jie, kažkur giliai, giliai tupi pas draugus troboje penktadienį...
Antra vertus, nesupykit autore, iš tiesų gan taip keista, kad va tuo tarpmečiu - studijos - darbų pradžia, kai žmogus iš tiesų esi gyvenime mažiausiai apsikrovęs laiko atžvilgiu, na nebuvo to noro jaunuoliško noro parujoti gerąją prasme (nekalbu apie seksą vos susipažinus, girtai kokiam priplėkusiam sodo namelyje) - meilės visokios pačios "tikriausios", pokalbiai iki paryčių, po to eini paskaitas vos dvi val. nusnūdęs. Ai kažkaip savaip žavus gyvenimo tarpsnis. Net nostalgija kažkokia

Va būtent. Aristokratė atsisakė išvardinti savo reikalavimus, matomai, rimtai labai ir labai nemaži. O jei išsiskyręs ir turintis vakų? O jei tikrai, vaikus augina pats? O jei be vaikų, nevedęs, bet ji pati bus n*toji partnerė, ar irgi tiks? (Čia pažįstų tokį vieną laisvą 31 metų vyrą. Seniai pažįstu, jau pati pasimečiau, kiek draugių turėjo:)). Kitas tai irgi gąsdina ir nepatinka.

Tai, kad Jus mane cia visos isderinot , nebezinau ar i virsu, ar i apacia kartele kelti .



Pas mane name toks pats gyvena/-o, asmeniskai as jo nepazistu, bet vis tiek kaip kaimyna pazistu, toje pacioje mokykloje mokemes.
Man net labai tiktu ir patiktu, viskas atitinka pagal mane, siaip seniai maciau ji su mergina, nes jis visada ex'es atsivesdavo pas tevus ar vazinedavo kartu, dabar vienas arba su tevais vazineja. Tik zinoma ar as jam patikciau , nes sprendziat pagal buvusiasias reikalavimai tikrai nemazi, nezinau ar atitikciau .
Na bet jei taip atsitiktu, kad pakviestu i pasimatyma is karto pradeciau analizuoti jo romanu istorija, nemokejimas sukurti pastoviu santykiu ir keitimas partneriu mane tikrai gasdintu, manau, kad tas pats atvejis, kaip ir su manimi, tik kitu rakursu. Ir jis tikrai nera babnikas, mergisius, bet matosi, kad zmogus na kazko nerado jose, ar jos nerado jame ir vis dar iesko , na jei Bzeskas susitvarke savo asmenini gyvenima, gal ir sitas sustvarkys .
Bet cia tik mano kaip kaimynes pasvarstymai ir pastebejimai, nezinau, kaip ten is tikruju .

----
Siaip as nelabai linkus gilintis i vyro praeiti su buvusiosiomis ir kiek jis ten turejas, nes tos tiesos tikrai jis nepasakys , gal zmogus pasikeite, persvarste ir siaip manau, kad verta pabandyti, net jei ir tie santykiai neissirituliotu i vedybini gyvenima, vis kazkokia patirtis .
Papildyta:


As tikrai vienuolyne nebuvau uzsidarius, pas mane festivaliai, koncertai, traliai valiai budavo. As tikrai prasydavau savo draugiu, su kuo nors supazindinti, klausdavau, gal jusu draugas laisvu draugu turi. Mano pazistamos, drauges tikrai zinojo apie mano situacija, bet kazkaip na niekam tas nerupejo, visi i savo gyvenimus, mokslus sulinde buvo, as kaip neikirus zmogus nelendu pastoviai i akis, su savo problemomis, o veliau visi rysiai su draugemis nutruko, as tada uzsidariau savyje ir susitaikiau su tuo, ir nukreipiau mintis kita linkme, na ner tai ner .
Bet cia buvo kas buvo, manau neverta to analizuoti, normalu as ta gyvenima gyvenau, bet be antros puses

Manau, kad kokiu 90 % pati kalta

tavo kai kuriuos postus irgi galeciau pakomentuoti. kazkaip tarsi paaugle akcentuoji jausmus, ir vien juos.
as manau, kad gerai tie jausmai, kol palapine vasara.
savo gyvenime pakankamai ziurejau i "jausmus" ir "gera sirdi". teko uztat labai darbuotis vienai medziaginima geriui . nors tikrai ne su alfonsais gyvenau.

pati irgi skaityt mano postus. as nuolat sakau, kad turi buti: ir, ir.
Papildyta:


cia jus rimtai?
o forume tokia kieta racionaliste atrodot?
prisipazinsiu, ienintelis briedu skyrelis supermamom, kur niekad nera - tai astrologija ir visokie astro zenklai.
o cia jau ne tamsumas? graudziai atrodo, ismaniuosius naudojanti mergina, ultra-moderniai gyvenanti, bet tikinti visokiais kerejimais, auromis, burtais ir tt.