Kaip nutraukti netikusius santykius?

Sveikos,

nemaniau, kad man prireiks tokios temos, bet..

Visad buvau gan uždaro būdo, niekada nebuvau kompanijos siela, gal net atvirkščiai dažnai būdavau viena. Meluočiau sakydama, kad gerai jaučiausi būdama viena, tačiau stengiausi būti savarankiška, neprašyti niekieno pagalbos ar laiko leidimo drauge. Visada į gyvenimą turėjau žvelgti rimtai, todėl kažkokio žaismingo elgesio ar kalbų nelabai pavykdavo iš manęs išgirsti. Turbūt dėl to neturiu ir žmonių šalia savęs, kuriuos galėčiau pavadinti draugais.

Gyvenau su mama (mūsų puikūs santykiai, esam geriausios draugės, ji man visada suteikdavo stiprybės ir drąsos viską įveikti), tačiau atsiradus finansiniams sunkumams išvažiavo dirbti į kitą šalį. Likau čia viena studijuoti, jaučiaus labai vieniša ir taip nutiko, kad po poros studijų metų įsyvėliau į labai netikusius santykius, kuriuos turbūt turėčiau vadinti "grupiokai su privalumais". Kurį laiką labai naiviai tikėjau, kad su juo galim tapti pora, bet vėliau iš jo lūpų išgirdau, kad jis santykiams dar nepasiruošęs (jis nenori niekam atsiskaitinėti ir skirti daug laiko, nes yra užsiėmęs darbais). Po šio pokalbio, kaip ir buvo viskas nurimę, kuriam laiku, tačiau sutarėm, kad liksim draugais. Ir o tas kvailas naivume... vėl esam daugiau nei draugai. Kuo toliau tuo labiau tokie santykiai vis labiau mane skaudina. Nebeidealizuoju ir nefantazuoju, kad iš mūsų gali kažkas gautis. Bet nežinau kaip visa tai nutraukti. Vis dar kartu mokomės ir tenka būti vienoj erdvėj ir vis susitikti. Be to sunku skirtis ir dėl to, nes manau įklimpau giliau nei kad pati to norėčiau (arba nežinau galbūt tai tik prieraišumas, man tai buvo pirmieji santykiai). Viską dar apsunkina ir tai, kad mes kasdien bendraujam.

Bet nežinau, ar taip tiesiog be jokio paaiškinimo paimt ir ignoruoti jį? Mes juk vis tiek turim susitikti bendroj erdvėj.... Kaip visai išspręsti sukeliant kuo mažiau skausmo sau ir jam? Prašau patarkit, kaip nutraukti tuos santykius ir ką daryt toliau?

Sveika.
Kadangi abu verdat tame pačiame katile, būtų gerai pusmečiui-metams atitrūkti nuo dabartinės aplinkos. Ieškok mainų programų, pamąstyk apie akademines atostogas ir aplankyk mamą užsienyje, kartu su ja padirbėk... Po metų grįši į studijas prašviesėjusia galva.

tai ir neignoruok jo, nes tai kvailai atrodys. Bet ir pasistenk nebendrauti konkreciai su juo, jei nera tam reikalo. Na, jis ko paklaus, tada atsakyk, bet pati nelisk i akis. Ir atrask papildomos veiklos sau. Nauja hobi koki susirask, kas laisvalaiki uzims. Kad ir savanoriska veikla uzsiimk. Busi uzsiemus ir negalvosi apie ka nereikia. Ir bus maziau pagundu ieskot galimybiu (jam ir tau) kaip susitikt.
Bet mokslu jokiu budu neatsisakyk ir nenutrauk. Mokslai svarbesni uz bet kokius bernus.

Mokslų tikrai negaliu ir neketinu atsisakyti Kas dėl bendravimo, tai jau senokai nuleidau rankas ir nerašau jam. Bet jis pats kasdien parašo, pasiklausia kaip diena ir t.t. Iš dalies norėtusi tiesiog taip šaltai nutraukti viską ir nebebendrauti, bet labai nesinori tų nemalonių situacijų kuomet būni su žmogum vienoj erdvėj ir tu/jis turit vienas kito šalintis arba jauti kažkokį pyktį/priešpriešą dėl susiklosčiusių tokių santykių (kas manau šiuo atveju ir būtų nutraukus santykius visiškai..)

bendrauk su juo, atrasinek i zinutes ir t.t. tik nesusitikinek se*sui. tiesiog ramiai sau pasakyk, kad nebusi jo geiduliams tenkinti skirta mergina.
jeigu kvies susitikti "tam reikalui" rasyk kad jau turi planu, kad esi uzsiemusi ir t.t.
man atrodo, taip bus geriau, nei demonstratyviai nutraukti bendravima ar pan.

Manyčiau tai, jog išvis leidotės į tokius neapibrėžtus santykius, daug ką pasako. Jums reiktų pamilti save, suvokti kokia esate ypatinga, susigrąžinti savosios vertės ir savigarbos jausmą.
Apmąstykite ką Jums davė šie santykiai, ko išmokote ir pasiruoškite naujam gyvenimui. Patikėkite, kad esate verta tikrų santykių. Neabejokite, kai tik pamilsite save, atsiras ir tikrai Jus mylintis žmogus.
Nei vieni santykiai neturėtų pasibaigti ignoravimu arba likti nebaigti... Pasikalbėkite su savo kursioku, pasakykite, kad tokie santykiai Jūsų nebetenkina, kad tai jau praeitas etapas. Bet visų pirma turite pati rimtai apsispręsti viską nutraukti, nes jei vieną dieną viskas baigta, o kitą dieną vėl į lovą gulsit, tai tikrai jokios pagarbos negalit tikėtis. Na o toliau bendraukite kaip išeina, taip kaip bendraujate su kitais kursiokais. Žinau, kad pradžioje bus sunku, bet situacija su laiku tik lengvės.
Taip pat siūlau susirasti mėgstamą veiklą, pradėti lankyti kažką naujo. Kai tapsite įdomi sau, atsiras ir draugų daugiau.
Sėkmės ir stiprybės Jums šioje situacijoje. Nepamirškite, gyvenimas yra gražus

Nežinau, ar jums padės, bet man kartais padeda apmąstyti situaciją iš etinės ir moralės pusės. Kai pamatau savo ar kito žmogaus moralines „duobes“ tampa aiškiau kas yra kas ir daug lengviau apsispręsti.

Svarbiausia, manau, viduje tvirtai jausti, kad tokių santykių tikrai nenorite - ne "reikėtų nutraukti", ne "aš kitaip norėčiau", ne "tai prieštarauja mano vertybėms" ar kitais racionaliais argumentais, o tiesiog širdimi. Kai viduje pajusite, kad tikrai to nenorite, galėsite laisvai vaikinui pasakyti tai, o jis prie jūsų nelįs, jausdamas jūsų apsisprendimą. Kol kas galbūt nesate tokie tvirta, nes tas vyras užpildo nors šiek tiek vienatvę, suteikia švelnumo, sekso galų gale - gaunasi "geriau žvirblis rankoje nei briedis girioje". Patarčiau tiesiog sąžiningai savęs paklausti (nesileisdama į kažkokias moralines iliuzijas, o tiesiog savo širdies, tas atsakymas turi būti iš gilumos, tiesus, neišsisukinėjant), kas jums svarbiau - žvirblis rankoje ar briedis (šiandien girioje, o kitą dieną ir šalia).

Na, o šalia to, kaip ir kiti patarė, patarčiau užsiimti mėgiama veikla, lankyti kokius nors renginius, išvažiuoti pabūti gamtoje, užsiimti savanoryste ar pan. Bet svarbu ne tik išmesti mintis, bet kartu ir iškristalizuoti atsakymą, ko jums iš tikrųjų reikia, nes kai yra abejonės, atsiranda ir tokie abejotini santykiai.
Papildyta:
Kalbant apie bendravimą su draugu - jis nieko blogo nepadarė, kad reiktų jį ignoruoti, bendrauti šaltai ar pan. Geriausia bendrauti draugiškai, bet tiesiog nubrėžti aiškias ribas.

Siūlau susirasti daug veiklos, studentiškos ar kažko šalia studijų, darbą, išvyk pagal Erasmus ir pan. - kuo mažiau durnų minčių apie jį, tuo greičiau nuo jo pasveiksi.

Šaltu protu suprantu, kad įsivėlimas į šiuos santykius yra tam tikrų vidinių problemų priežastis/pasekmė. Tačiau, vis dar ieškau būdų kaip jas išspręsti ir jūsų komentaras priminė, kad sunkiai sekasi su tuo susitvarkyti....


Manau, kad žinau kaip ši situacija atrodo iš šalies. Pati visada į tokias ir panašias istorijas susijusias su santykiais žiūrėdavau labai kritiškai. Ir dabar šoje temoje nekeliu klausimo tai gerai ar blogai? pasilikti tokioje situacijoje ar ne? Aš žinau, kad tai niekur neveda ir yra ne į naudą ir be proto mane skaudina (tiek dėl pačių santykių, tiek dėl to, kad leidausi/esu tame).



Dėkui už jūsų komentarą skaičiau jį turbūt dešimt kartų...

Iš jūsų pasisakymų matosi, kad esate protinga mergina. Einate teisinga linkme. Viskas išeis į gera. Dabar sunkus periodas, vėliau ateis lengvesnis

Dėkui jums labai už palaikymą