QUOTE(Idioma @ 2014 08 19, 16:23)
Laba diena
Skaitau jus jau seniai, gal kokius metus. Neskubu sau nieko diagnozuoti, tačiau jau ilgą laiką apėmusi mane visiška apatija...
Tas tiesa, svyruoja nuotaikos visiems, bet ką daryti, kai ta nuopuolio nuotaika tęsiasi kelis mėnesius? Be prošvaisčių?
Manyčiau, kad reikia ieškoti išeities

, eiti pas psichologų, specialistų.
Papildyta:
QUOTE(Idioma @ 2014 08 19, 16:23)
Kokia įdomi mintis - išties jaučiuosi kaip siena aptverta... Ir kas galėti padėti suprasti, dėl ko taip yra? Kam man to reikia? Kaip tu, Medute, supratai?
Kai, atrodo, turi viską, ko reikia - mėgiamą darbą, stogą virš galvos, artimą dūšią ir net ištikimų draugų, o vat džiaugsmo visu tuo seniai nebėra. Ką ten džiaugsmo - tiesiog pasitenkinimo.
Tik nykuma....
aha, man irgi būna kartais toks izoliacijos nuo aplinkos jausmas. Kažkada mėginau skaityti knygą "Stiklo gaubtas", apie depresiją, bet neperskaičiau, nes neužkabino.
Mėgiamas darbas, artima dūšia ir ištikimi draugai - tai labai daug. Aš mažiau turiu
O dėl ko taip yra, gali padėt suprasti, pvz., keleto metų psichoterapija, t.y. darbas su savimi. Aš tai randu kabliukų, žinau maždaug dėl ko ir ką reikėtų keisti. Na, bet kartais tiesiog priimu taip kaip yra ir nieko nekeičiu, palieku tai savo pasirinkimui plaktis grietinės slovike kaip varlei

O kai ko pakeisti ir neįmanoma, belieka su tuo susitaikyt.
Papildyta:
QUOTE(Idioma @ 2014 08 19, 16:23)

, kai jau jaučiu visišką nykumą, tai susirašau ką turiu veikti, man padeda išjudėti

čia šitame forume išmokau šito gero dalyko, kad turi turėti savo gyvenimo viziją ar bent dienos (tai aš nors dienos

)
Papildyta:
Kiek čia dalyvauju, tai pastebėjau, kad depresijos labai skirtingos, ir kiekvienai vis kitaip, ir padeda kažkokie kiti dalykai. Tai už visas kalbėt negaliu.