... Lyjant lietui Tavo tėveliui pasakiau,kad kažkur giliai širdyje labai norių dar vieno mažučio pampurelio.Mačiau,kad tėvelis taip pat slapčiai norėjo dar vieno džiaugsmo.Bet jis gi vyras,neprisipažins.Planuoti mes Tavęs neplanavom,bet laukiam-kaip niekad,kaip nieko kito.Net Tavo sesučiu ir broliuko taip nelaukiem,kaip Tavęs.Gal žinojom,kad busi viena iš išskirtiniu mergyčiu,o gal tesiog taip labai norėjom kad mūsų šeimoj augtu dar viena širdutė? Kaip nebebutu sunku laukti,bet pagaliau,pagaliau pamačiau II ryškias juostelės.Kupina emocijų,laimes pasiiemusi Tavo mažiausia sesutė nuvažiavau pas tėti į darbą,tam kad pasakyčiau,kad pagaliau dar vienas džiausmas bus mūsų šeimoje,tam kad pamatyčiau laime jo akyse,tam kad tesiog pasijausti laimingai...Jau nuo tuos dienos,kaip sužinojau kad Tu esi manyje,gyveni po mano plakančia širdim,vis galvojau-Į ką busi panaši,kokios spalvos bus tavo akytės,kokios spalvos plaukučius turėsi...Buvau laiminga,laimingiausia pasaulyje,savo laime dalinau su tais-kuriems jos truko.Bet giliai širdyje buvo nerimas,tuštuma,baimė,skausmas.Žinojau kad kažkas būtinai turi atsitikti.Bet vis negalėjau suprasti kas,kas bus,kodėl taip sunku...Su šiais jausmais gyvenau iki Tavo 24 savaičių.Vėliau viskas paaiškėjo.Supratau kodėl taip jaučiausi.Gydytoja Tau įtare dauno sindroma.Kiek ašaru buvo,kiek buvo džiaugsmo prarasta.Atrodė,kad visas pasaulys aplink užtylo.Galvojau kad laimes gyvenime jau nepamatysiu.Už tai dabar ir norečiau paprašyti pas Tave atleidimo.Buvau neteisi taip galvodama.Atlaisk dukrytė,jaigu tik galėsi...Buvo sunku gyventi su mintim-kad mano vaikas bus kitoks nei visi kiti.Bet aš iki Tavo atvykimo į ši pasauli tikejausi,kad gydytojai suklydo,kad Tu busi sveika mergytė.Kiekviena vakara užmigdavau su mintimi,kad viskas bus gerai,kad Devulis atsiuntė mūms pačia gražiausia mergytė.Meldžiausi.Meldžiausi diena,meldžiausi nakti.Kai tik atrasdavau laisva minutė,visalaik pasimelsdavau už Tavę....Daug laiko praleisto ligoninei.Daug nemalonių procededūrų-tai buvo lig siaubo filmas,kuri sunku pamiršti.Skaudino net giminaičiu paguodimai-Jūsų vaikučiai sveiki.Jūs to esat nepatyrę.Nežinot kaip tai skaudu! ... Manę suprazdavo tik Tavo tėtis.Tik jis buvo šalia manęs,kaip man buvo sunku... Po to sunkaus laikotarpio,pradėjau į gyvenima žiurėti teigiamai.Kiekvienas rytas buvo nuostabus.Kiekviena gelytė graži.Juokiausi kiekviena diena,nors kartais staugt,verkt tėsiog norėjosi.Gydytojų prognozės buvo visai neblogos.Tu pūikiai augai,turėjai pakankamai svorio.Bet vis gydytojai sakė,kad reikės cezario pjūvio,nes yra pavoinga nešioti Tavę iki 'tos' dienos.Buvo išrinkta operacijos data-2014.03.27.-Tau turėjo buti 32 savaitės...Buvo labai jau nedaug like iki šios gražios dienos,kaip man vėl prasidėjo depresija.Bijojau net pati sau prisipažinti,kad teks auginti 'kitoki' vaika.Vėl verkiau.Vėl viskas nervino...
Su tėčiu iš ryto 03.27 nuvažiavom į Santariškes.Buvau abžiūrėta keliais gydytojais.Nuramindami manę pasake kad operuos patis geriausi gydytojai.Kad viskas įvyks sklandžiai.Buvo tikrai baisu tądien.Bijojau.Verkiau.Bet supratau kad gydytojai daro tik viska į mūsų nauda...Operuoti manę pradėjo 13:00 valanda.Atsibudau tik po trijų valandų.Buvau silpna.Tad vėl užmigau.Sapnavau,kad pagimdžiau mergytė panašia į savo mama.Gražiu rudu akyčiu...Jau vakarop Tavo tėtis pasake,kad Tu esi ivertinta 6 balais,dabar guli renimacijoje.Dauno sindromo pakolkas nepatvirtino niekas.Tada visa nakti nemiegojau,meldžiausi,vėrkiau...Ryte gydytojai praneše,kad Tu dauno sindromo neturi,bet yra labai dydeles problemos su širdėle ir dešine Tavo puse yra paraližuota.Tu zuiki buvo palikta ligoninej dar menesiui.Gulai po aparatais.Buvo labai sunku į tavę tokia žiurėti.Ašaros kaip lietus lyjo į toki vaizdėli žiurint.
Po mėnesio mūsų gražuolė išlaido namo.Graži,judri mergytė gyvena dabar su mumis.Aišku,daug sunkiau toki vaikėli auginti,bet mes sugebesim išauklėt gera vaikuti.Dabar mūsų mergyte yra vertinama 8 balais.Kas dien apsilankom Santariškese.Dešine rankyte mergytės jau puikiai 'dirba'.Dabar mūms rėikia dar tobulėti,sekti savo tikslu.
Parašiau šia istorija per antra dukrytės mėnesį,tikiuosi,kad ji šita istorija kada nors perskaitys,ir supras,kad mes ja mylim lygiai taip pat stipriai kaip ir kitus savo vaikučius.
Gal net išvada galma iš mano istorios 'ištraukti' -Ogi,mamytės kuriu vaikučiai 'kiti' ,nepasiduokit,taip kaip nepasidavem mes.Vaikutis tai pats brangiausias dalikas planetoja
Ačiū už dėmsi.
