QUOTE(Rasma @ 2014 05 30, 11:09)
Naktimis pas mane panelytė žinda pastoviai..kas pusvalandį, ilgai ir monotoniškai (galima išprotėti..aš kartais per naktį taip pavargstu, kad ašaros byra

), nes ji pati miega, nėra būdri, neakcentuoja, kad ne buteliukas, o krūtis - taigi ir problemos nelieka.
Aš tai nesu labai didelė žindymo specialistė, žinoma, tik mama, bet kai dabar perskaičiau jūsų žinutę dar sykį, tai bent pati sau sudėliojau tokius akcentus (kur paryškinti). Kūdikiams visuomet lengviau yra gerti iš buteliuko, valgyti iš šaukštelio, nei pačiam darbuotis žindant tiesiogiai krūtį. Ar negali būti taip, kad jūsų mergaičiukė to vargo nenori?

Kad ji tiesiog maitinama MP iš buteliuko/šaukštuko tiesiog atsisako krūties. ir tokiu atveju, gali padėti tik viena..būtent - kantrybė, kantrybė ir darkart kantrybė. Tik įsivaizduoju kaip sunku, nes nesinori nei vaiko kankinti alkano, nei rikdyti. Bet vis vien, jei norima grįžti prie kūdikio maitinimo krūtimi, pirmučiausia reikia siūlyti krūtį nori-nenori ir bandyti nors kažkiek žindyti.
Kodėl taip sakau...aš nesenai gulėjau ligoninėje ir prieš tai ėjau pas žindymo konsultantę teirautis, ką daryt dėl maitinimo. Ir pokalbio eigoje, tiesiog išsiaiškinau, kad savaitėlę namiškiams pamaitinus vaiką iš buteliuko, gali būti sunkumų norint sugrįžti prie žindymo. Pienuką aš nutraukinėjau, man ir vaiko tėtis, ir auklytė vis sakydavo, kad labai godžiai viską išgeria, jokių problemų. O grįžus, paaiškėjo, kad krūties nel.nori..žįsdavo, bet tiek trumpai ir besiblaškydama, kad man pradėjo pieno sąstovis darytis..guzais mest. Nutraukiu - išgeria su mielu noru, bet pati tiek neišžinda, kaip aš jau juokavau namie - "neturi kantrybės"
O jūs dantukų dygymo vietą gal bandykit kokiu tepaliuku raminančiu patept, prieš žindymą. Kuris nuima pabrinkusių dantenų skausmą..gal tada geriau seksis? Aš tai visiškai tikiu, kad taip gali būti, nes buvo ir mums, bet tik dvi dienas - tas paskutines prieš pat prasikalimą. Bet jūs rašot, kad tiesiog jau problema ne porą dienų trunka, tad ir galvoju ar gali būti vien kalti dantukai
Dėl buteliuko Jūs viską teisingai rašote. Tai tikrai natūralaus žindymo priešas nr. 1. Bet esmė ta, kad buteliuko niekada neduodu. Tiesa, vieną kartą, kai turėjau išvykti, buvo pamaitinta iš buteliuko, bet tai buvo seniai ir paskui jokių problemų su žindymu nebuvo. Dėl šaukštelio, tai visi žindymo specialistai rekomenduoja vengiant buteliuko, esant reikalui, pienuką sugirdyti šaukšteliu/taurele/švirkštu (išbandžiau ir jį, bet dukrytei, matyt, kažkas netiko, mažai pienuko taip suvalgydavo). Visada pirmiausia pasiūlau krūtį. Bet jeigu jau pradeda labai spyriotis, maitinu kitu būdu, nes nenoriu, kad žindimas asocijuotųsi su kažkokia prievarta, nemaloniais potyriais ir pan. Beje, vakar, grįžus iš lauko, dukrytė pabudo, pabandžiau ją pažindyti, ir ji ėmė krūtį. Nors ir neilgai žindo, neramiai, viso pienuko tikrai neišvalgė, bet man tai mažytė pergalė. Šiandien vėl pabudusiai po miegelio pasiūliau. Paėmė, bet po kelių truktelėjimų metė. Gerai, kad tuoj vėl pradėjo snūduriuoti, tai pamaitinau užsnūdusią.
Tepaliuką išbandžiau, bet dažniausiai ji net nebando žįsti, vos paguldyta sukasi į šalį, tai nelabai gali ir pajusti, kad žindant dantenų neskauda. Na, o jeigu ne dantukuose bėda, tai ir jokie tepaliukai nepadės.
Pienuką nusitraukinėju, nes noriu dar išlaikyti pakankamą jo gamybą. Na, nesu aš dar pasirengusi atsisakyti kelių maitinimų savo pienuku. Manau, dar mano mažylė košių ir tyrelių neprivalgo, nes dar retai suvalgo visą porciją. Galbūt kai pereisim prie sotesnių tyrelių su mėsa, tą kartą savo pienuko ir nebeduosiu. O kol kas duodu jo bent atsigerti. Pienuką duodu dar ir todėl, kad jis sotesnis nei vandenukas ar sultys, nes per paskutinį mėnesį dukrytė priaugo vos 150 g. Tai nesinori duoti jai beverčio vandenuko. Gydytoja dėl svorio nieko nesakė, nes šiaip per 6 mėn. gimimo svorį padvigubinom, o dabar, pradėjus valgyti grūdų košytes, manau, priaugs daugiau