Draugės ir draugystė

dar buna ir moteru tokiu paranojikiu, kuriom atrodo, kad jei drauge neturi vaikino/vyro, tai tik ir taikosi, kaip is jos vyra nugvelbt.


visai ne juk vyrui kai kurie dalykai gali but neidomus (kaip ir man pvz. masinos remonto problemos), tai ir belieka kalbet apie juos su tais, kam jie idomus- drauge, mama, sesuo.

Pritariu BITĖS ŠEŠĖLIO ir AIMĖJOS mintims Nors labiausiai manau, kad žmogui pirmiausia turi būti patogu pačiam su savimi. Tik su savimi sutariančiai asmenybei pavyksta užmegzti darnius santykius ir su kitais.

Aš maniau, kalba eina apie tikrą bendravimą/draugystę. Apie artumą, pasitikėjimą, gebėjimą kitu pasitikėti.

O apie mašinos problemas kalbėti nereikia širdžių artumo (feee, kaip banalu, bet kitko nesugalvoju )
Apie remontą/rankinukus/batus/ baldus galima kalbėti kad ir su kolegomis, pažįstamais, kaimynais.
Tam nereikia atverti dūšios.
Bent aš kalbėdama apie iš tikrųjų artimą santykį su kitu žmogumi neturiu galvoje paprastų buitinių dalykų.
maniau, būtent apie tai kalbama šioje temoje, o ne apie paprastu papliurpimus

Papildyta:


Vieną dieną ta draugė jums gali atrodyti patikimiausias žmogus pasaulyje, o kitą jau visas draugų ratas žinos jūsų su vyru intymias problemas.

Šioje vietoje laikausi tvirtos pozicijos - apie tai, kas liečia ne tik mane, bet ir kitą žmogų (net jei tas žmogus - vyras ) kalbėti su trečiaisiais asmenimis galima tik gavus apkalbamojo sutikimą.

Nors apie išties intymius tarpusavio dalykus (tiek fizinius, o ypač dvasinius) aš nesu linkusi ir pati kalbėti, net jei ir gaučiau tą sutikimą

Beje, noriu iškart pastebėti - neturiu galvoje anoniminio forumo ar psichologo konsultacijos, kai kam nors to reikia. Man ir šių dalykų nereikia.

o as galvodama apie zmoniu artuma, galvoju apie viska, pradedant banaliais dalykais (koki man rankinuka nuspirkti), baigiant rimtesniais (kur atostogauti, kuriam banke saskaita atsidaryti, sergu, kaip gydytis). Bet tai nereiskia, kad visiems viska ispasakoju! Visko tikrai nezino nei vyras, nei drauge, nei mama ar dar kas.


O paskaicius kitu komentarus susimasciau...... kai kurios raso, kad kai yra vyras, tai drauges nereikalingos O tai jei drauges buvo iki vyrui atsirandant, tai su juo susipazinus reikia draugei sakyt: "eik tu dabar na.....man taves nereikia, as jau dieda turiu"? Ar tiesiog pradet su ja kalbet tik apie banalius dalykus (rankinukus, ora ir nagu laka)?

O kuri čia taip rašė?

tiksliai neparase, logine isvada tokia gaunasi, kad drauges nereikalingos, jei vyrai yra. Tik jie privalo viska apie mus zinot

Pas jus blogai arba su loginiu mąstymu, arba su teksto suvokimu.
Kalba nėjo apie arba/arba.
kalba ėjo apie ir/ir.
Susiradus vyrą, nebūtina mesti draugių. Nebūtina keisti bendravimo su jomis.
Tačiau bent man (kalbu šiuo atveju tik apie save) svarbesnis yra vyras, nei mano geriausia draugė. Sužinojusi svaiginamai džiugią/ labai prastą naujieną, pirmiausia pranešu jam. Apie savo slaptus džiaugsmus ar skausmus atviriau kalbu su vyru. Su vyru jaučiuosi artimesnė, nei su draugėmis. Trumpai tariant, jei į negyvenamą salą leistų pasiimti tik vieną kompanioną, imčiau vyrą, ne draugę ( ne tik dėl

)

Beje, man už drauges artimesnė yra ir sesuo bei mama.
Bet tai nereiškia, jog neturiu draugių arba kalbam tik apie šopinimąsi. Su draugėmis galima nuveikti fantastiškų dalykų, galima keliauti, galima iki paryčių diskutuoti apie perskaitytą knygą ar matytą spektaklį, galima įdomiai leisti laiką, aptarinėti hobius, dalintis patirtimi, siausti iki ryto arba juoktis iš tų pačių dalykų...

Bet intymius savo ir vyro santykius pasiliekant už uždarų durų.

matyt kalbam apie skirtingus dalykus ar skirtingai draugyste suprantam.
Niekas ir nesako, kad vyras nera artimas ar jam nesakomos dziugios naujienos. Sakoma, kad moteriska draugyste gali but svarbi. Kad drauge gali apie drauge daugiau zinot nei vyras, kad su ja galima kartais netgi labiau pasikalbet nei su vyru, nes jam kai kurie dalykai tiesiog neidomus ar nieko apie tai nenusimato.
Kad ir viena dalyve parase, kad drauge apie ja zino 80 proc., o vyras kokius 60. Na, ir kas? Manyciau, kad pas mane skaiciai nebutu labai kitokie. Su draugem esu pazistama netoli jau 30 metu, su vyru tik 10. Logiska, kad daugiau isgyventa, daugiau bendrauta. O kur dar banalus pokalbiai su draugem, kai apie tai vyras net nenores kalbeti ar netures ka pasakyt? Na, OK, su vyru intymus pokalbiai, su draugem ju nera, bet intymiu kiek jau ten buna? Pas mus labai jau minimaliai, tuo tarpu, kad ir banalybiu aptarimai su drauge gali kas pora dienu vykt. Taip ir gaunasi, kad kita moteris daugiau gali zinot uz sutuoktini, kad ir visai nesvarbiu, nereiksmingu dalyku, bet daugiau. O is visa to ir susidaro visuma, visas musu gyvenimas, visas bendravimas su kitais.

O i negyvenama sala as pasiimciau suni

Kas dėl intymaus gyvenimo - galvoje turėjau tai, jog su draugėmis yra aptarinėjama tai, kas vyksta dviese su vyru už miegamojo durų.

pažįstu tokių moterų, kurios susitikusios ne tik vyro triusikų spalvą aptaria, bet ir kaip, kiek kartų mylisi, ko jų vyrui trūksta, kas negerai, vos ne pasiruošusios su aifonu darytą vyro pasididžiavimo nuotrauką parodyti.
Be fizinių, aptaria ir dvasinius dalykus - ką galbūt vyras intymaus atvirumo valandėlę pasakė, jos be jokios graužaties papaskoja draugėms

Nei viena taip nerašė.

Pabandysiu paaiškinti. Tvirta šeima , geras, patikimas vyras ir artimi santykiai su artimaisiais, yra gyvenimo stabilumas, ramybė ir darna. Ir niekada draugių nestatysiu į lygią poziciją su jais. Nes taip tiesiog būti negali. Lygiai taip pat pačiai niekada , net mintis nekilo ir draugių atžvilgiu kažkaip save iškelti į pirmą vietą jų gyvenime. Niekada. Taip, draugės man ,,malonus, natūralus priedas'' prie mano asmeninio gyvenimo, puikiai suprantu, kad ir aš jų taip pat. Va todėl ir turiu draugų. Niekada neišgyvenau draugystės ,,bado''. Niekada neiškėliau reikalavimų, kaip reikėtų draugauti, kažkokių taisyklių, ir t.t Tiesiog draugai yra mano gyvenime ir tiek. Tai nereiškia, kad draugės gyvenime nereikalingos, jei turi vyrą, tai reiškia, kad kai jį turi, į viską žiūri paprasčiau, be dramų, be moralų ir skambių frazių.

Jei turi draugę iki atsirandant vyrui, tai tavo gyvenimas yra ,,mano'', kai atsiranda vyras, gyvenimas tampa tam tikra prasme ,,mūsų'', manau tiesiog neetiška kalbėti apie ,,mūsų'' su kitais. Va tame ir yra skirtumas. Tai nereiškia, kad draugę ,,siunti'', bet tai reiškia, kad draugė turi turėti sveiką protą ir tą pasikeitimą suprasti, kad taip kaip buvo, jau nebebus.

Kaip ir pvz. vyras

Vyrą aš sutikau gatvėje, visiškai man svetimą (ir daug vėliau sutikau nei užsimezgė mano pati gražiausia draugystė). Ką ir pačiam vyrui drąsiai sakau: "vyras - ne giminė". Jis man svetimas, tam tikru gyvenimo periodu tiesiog einantis kartu. Ir aš jam esu lygiai tokia pati svetima. Kas žino, gal kada lygiai kaip tie mudviejų keliai susiėjo, taip jie gražiai ir išsiskirs Šiandien - vienas(-a), rytoj - kitas(-a), taip būna labai dažnai ir negali žinoti kaip bus mudviem.
Tad vyras, vien dėl to, kad jis miega su manimi ar dalinasi bendra buitimi, ar kad auginam vaikus - netampa pranašesnis už draugę.

Va tėvai, brolis, sesuo, tai jau kas kita..jie ir už draugę, ir už vyrą pranašesni

Kiekvienas žmogus yra individualus ir gali skirtis nuo jūsų. Bet tai nereiškia, kad pas kitus žmones yra blogiau, jie kažką praranda ar gyvena blogiau, jei nėra taip kaip pas jus


Arba pačioje moteryje, arba pačiame vyre Ne visiems tas vidinis pasaulis įdomus, ne visi nori savam žmogui atvirauti..pvz. jei man neramu, man paprasčiau tai aptarti su drauge, nei savo nerimą vyrui perduoti...jis vis vien mano lūkesčius kitaip supras, nei kita moteris..kai bus reikalas, jis ir paguos vyriškai (t.y. man nė kiek nepalengvės ), o draugė be žodžių žino, kokia paguoda man būtų pati pačiausia...

Jei man vyras kasdien knyktų apie savo "vidinį pasaulį" - ilgai neištverčiau Tad šalia turiu ramų, tylų ir uždarą žmogų. Ir lygiai taip pat, neturiu jokio noro jam aiškinti kaip jaučiuosi, kuo gyvenu (juolab mes ir labai skirtingi visame kame).

Yra labai daug dalykų apie kuriuos visiškai nenoriu pasakoti vyrui, o va su drauge galiu aptarti nuo-iki. Aš turiu ir draugų, tad pvz. mano vyras pavydus ir visiškai nenori girdėti, kad su kokiu Petru pvz. šiandien pietavau. Tai jo prašymu aš ir nepasakoju Bet pvz. su drauge aš galiu kalbėtis ir sakyt "o žinai, Petrą sutikau, papietavom" ir t.t.

Mano vyras labai daug nežino apie mane, bet aš tikrai "negerinsiu su juo santykių", kad žinotų apie mane viską. Toli gražu.

Bet santykiai lygiaverčiai tiek, kad ir man nereik apie jį žinoti viską. Už liežuvio netraukiu, o jis ir nekalba. Lygiosios


Viskas su jumis normaliai, esat "tokia". Tikrai nieko įnirtingai ieškoti nereikia.
Ir tikrai toks jūsų išsvajotas ryšys gyvenime egzistuoja, manau, kad tikrai dar tą patirsit

Šiaip niekas ir nesiūlo su vyru aptarinėti draugės asmeninių reikalų.