Draugės ir draugystė

TA IR NORIU PASAKYTI.

mano drauge zino daugiau nei vyras gyvenimiska prasme. ji buvo nuo pat mokyklos laiku, zino mano skaudzius santykius, gerbejus; beje, ji pati turejus sunku gyvenima, kraustydavosi su mama is namu i namus; zinome viena kitos reakcijas; silpnybes ir stiprias vietas; kartais zinodavau, kad mano drauge neturi ko valgyt, tai nevalgydavau ir as, kad dienos pabaigoje abi galetume issikepti bulviu ir pajausti ta skurdo ir dvasios bendruma (o galejau gi ateiti pas ja "priskimsus pilva" ir numesti viena lita ar kita.)
drauge mane apgynus nuo trijules prievartautoju; vyras to net nezinojo.
ar man butina buvo pasakotis vyrui apie visus savo exus, nelaimes, prievartavimus, kad patapciau jam artimesne? tikrai ne.
tie procentai, kurie jumis sokiruoja, tera matematika; ir pilnai pakanka turint maziau atvirumo procentu su vyru, islaikyti su juo labai intymu rysi.

as, kaip ir Leksa, pritariu, kad su drauge kalbetis galima nuo banaliu iki nebanaliu dalyku, nes gyvenimas is visko ir susideda.
vyr ir drauges lyginti negalima; abu vienodai brangus.
Aimeja, Bites seselis nesuvokia kitu niuansu.
vyras, pvz, gali buti geras ir patikimas, bet is prigimties, pvz, uzdaras ir nekalbus. arba jis gali dirbti 10val per para, ir grizti tik miegoti ir pavalgyti, tai ka, man dziuti vienai po lempa, ir SPECIALIAI RIBOTI pokalbi su drauge, kad tik jai nepasakyciau daugiau nei vyrui?
dar.
forume moterys rypauja, kaip sunku prakalbinti vyrus, kuriems uztenka tik burpt, ir pirst. ne veltui joms patariama, nekvarsint vyrui galvos: pokalbiams yra drauges ar seserys.
taigi, moteriai visada reikes moters, kad ir kokie geri jos santykiai su vyru. kalbu apie tas, kurios labai ekspresyvios, kurios turi poreiki pa dusham issikalbeti; yra gi tokiu, kurioms patinka tik megzt ir knygas skaityti; apie tokias nekalbam.

Taip, visos santuokos skirtingos.
Ačiū už jums už suteiktą progą pasidžiaugti savąja.
Aš rimtai, be sarkazmo. Tiesiog kartais per kasdienius darbus pasidaro įprasta, jog mes su vyru - vienas kumštis, geriausi draugai ir meilužiai viename. Nebepastebiu to ir atrodo, jog taip ir turi būti.
O va po tokių postų suprantu, kiek daug aš turiu
Gal dėl to man ir draugės niekad neiškyla aukščiau vyro - tiesiog dar neteko sutikti tokios, su kuria pokalbis prie vyno ar arbatos puodelio būtų įdomesnis, nei pokalbis su vyru.

Čia nebent gyvenime taip viskas sustyguota ir jau taip viskas "šventa", kad žmonės vieni apie kitus nesikalba

Mes su vyru kalbam, draugė su vyru kalba...esu tikra, kad vieni kitus irgi aptariam Jei kažkam kažką sakai, tad natūralu, jog apie tai bus žinoma ir kalbama.
O jei yra kažkas opu, kažkas dėl ko gali būti gėda, to ko negalėtum atvirai pasakyti, tai idealiausia ir patylėti. Nes baisiai juokinga pasakotis pridedant "tik tu niekam nesakyk".

Yra dalykų, kurių nežino nei draugė, nei vyras, bet man to nereikia ir aš to nenoriu. Nesu tokia naivi, kad tikėčiau, jog pasakius kažkokią paslaptį, ji niekad ir niekur nepasklis..ar aš draugei, ar aš vyrui, ar aš vaikams, ar aš tėvams pasakyčiau..
Aš už save negaliu garantuot 100 proc., tai juo labiau, man labai juokinga skaityt apie visapusį pasitikėjimą bet kokiu kitu žmogumi.

taikliai
vyrai, kad ir geranoriskai, paguodzia vyriskai, trumpai. po to juos ima erzinti moters pasidejavimai.
ne veltui moteris ir vyras is skirtingu planetu.
draugei nenusibos arba maziau nusibos klausytis isgyvenimu; ji tam ir yra, moteris.



dar noriu pareplikuoti del giminiu. kraujo rysiai nebutinai buna stipriausi. juk ka sako patarle, pacios zinote. taigi, jei santykiai puikus - tai valio. bet daugumai is mano patirties; rysiai su draugemis issiyste stipresni nei su gimine; netgi broliais ar seserimis. buna ir taip.

Pas mane beveik viskas priešingai. Jei būtų kaip pas tave, manau man būtinai reikėtų geriausios draugės.

ir vel kvaili lyginimai.
na kam aukstinti vien ta vyro rysi.
tu ir Aimeja teigiat: arba/arba.
as sakau ir/ ir, ir kad tai nelyginama.
negi tu lygini ir vaiku meile su vryo meile?
man pokalbis su vyru nera idomesnis/idomiausias nei su drauge. as taip nevertinu. jie yra kitokie ir taskas.

pagal jus, tik seima yra sventa.
pagal mane, ir seimai ir gera draugyste. manau, tai dar geriau. ir dar - tevu/vaikystes seima. paskui rysiai su bendruomene/tam tikra zmoniu grupe ir pan.

tikiuos, jums nereikes zeme sliauzioti, jei seima isirs. nes gi nieko kito neturi, drauges tik "ant bajerio", pagal nuotaika.
sakai, kad dziaugies be sarkazmo, sarkazmas jauciasi.
Papildyta:

apiat 25
tai jei drauge nuo jaunystes dienu - dar pries vyrui atsirandant, irgi blogai?
pagal tae, visos uzsidariusios vienises turetu sutikti idealu vyra. bet visom prasmem idealu: kalbu, ekstrraverta, kuriam patiktu nuolat moters vidinima pasaulyje suktis....

Prašom
Būtent, teisingai pastebėjote - visos santuokos ir šeimos skirtingos.
Su jokiu vyru aš negalėčiau puoselėti tokios draugystės, kokią puoselėju su drauge. Tad ir neapsimetinėju, nesakau tuščių ditirambų ir neapgaudinėju savo antrosios pusės. Žinau, kad nesu geriausia draugė savo vyrui (tam užtenka savikritikos) ir deja, turiu pačią geriausią draugę
Papildyta:

Trumpai ir aiškiai

Aš gal nemoku paaiškinti, bet kai skaitau given444, tai jau pritariu visom keturiom ir dar galva kinkuodama.
Aš suprantu, kad ji supranta tai, ką aš suprantu

Tai nereiškia nei blogų santykių šeimoje, nei kažko, dėl ko reikėtų "labiau džiaugtis" ar kažko "gailėti"..tiesiog nelyginama
Papildyta:

Ir dabar suprask, kad aš tokia vargšė su vyru, kad man būtinai reikia geriausios draugės.
Ir dabar suprask, kaip Aimejai pasisekė ir kaip nepasisekė man.
Ir dabar suprask, kokia puiki Aimejos šeima ir koks puikus Aimejos vyras, o pas tave taip nėra.



O man pasisekė labiau: aš turiu ir geriausią vyrą, ir geriausią draugę. Gebu derinti dvi visiškai skirtingas draugystes
Papildyta:
Pamiršau prirašyti O aš ironizuoju, kai rašiau "ir dabar suprask, ...".

Iš esmės, tai labai džiugu, kad jūs gyvenat taip, kad būtumėt laimingos Ir jeigu jums gerai, tai ir man gerai (o gal tiesmukai sakant - vienodai ). Kaip ir jums "vienodai šviečia" gi, kaip gyvenu aš.

Baisiausia kas gali būti, tai negyventi savo gyvenimo (tegu ir netobulo), vis dairantis į kitus ir vaikantis kažkokio idealo, dar priedo ir bandant įtikti realiai ar virtualiai bendruomenei/aplinkiniams.

Aš irgi turiu ir tą , ir tą. Bet man vyras, tiksliau šeima, vistiek iki šiol pirmoj vietoj. Na , ką aš galiu padaryt. O už ateitį negarantuoju niekada.

Ryšys yra skirtingas, bet sakykit ką norit, neturint darnios šeimos, žmogui daugiau ir labiau reikia tos giminingos sielos, draugės, nei, kad žmogui gyvenančiam darnioje šeimoje ar santykiuose.
Įsivaizduokit draugė ar jūs išsiskirtų, taigi savaime turbūt daugiau laiko praleistumėte kartu, daugiau darbų kartu darytumėte, daugiau kalbėtumėte, nes tiesiog nebėra su kuom visa tai daryti ir pan.

Aš ir neneigiu
Aš tikrai neturiu labai giminingos sielos namie, tad labai džiaugiuos, kad bent turiu giminingą sielą kažkur kitur na, man draugės niekas negali atstot..nei vyras, nei mama..aš juos myliu, aš su jais bendrauju (ir daug), bet vis vien...yra ko negaliu sakyti mamai, yra ko negaliu sakyti vyrui..tiesiog negaliu "perlipti per save" prie didžiausių norų, kad ir pvz. su mama kažin ar galėčiau kalbėti apie sunkumus (nenorėčiau jos jaudinti), su vyru niekaip negaliu atvirai kalbėti apie baimes (negaliu ir nenoriu būti silpna)..o su drauge galiu kalbėti apie viską.

Pvz. draugei prieš širdelės operaciją galėjau verkdama pasakyti, kad labai labai labai bijau...bijau, jog numirsiu, bijau, jog vaikai nebeturės mamos. O ji mane suprato, man net nereikėjo sakyt..vyras apkabino ir mane paguodė "ką čia kalbi nesąmones, viskas bus gerai, gyvensi", kaip kirviu nukirto..jis tikrai ne toks žmogus, kad valandų valandas klausytų mano verkšlenimų ir aš pati mačiau, kad jam per sunku apie tai su manimi kalbėti..jis jaudinosi irgi dėl manęs.
Ar apie tai galėjau pasakyt savo senstančiai mamai? Pasikalbėti apie mirtį?
O draugė ne tik n+k kartų išklausė mano zyzimų, bet pataikė pasakyt taip, kad iškart siela atrado ramybę, tiesiog pasakydama žodžius, kurių man reikėjo "mergyt, tu nemirsi. Bet jei numirsi, tai aš pasirūpinsiu tavo vaikais". Tuo momentu, man reikėjo tik tų žodžių, kuriuos šeima tiesiog bijojo man pasakyti. Ir aš viduje žinojau, kad nemirsiu, bet man buvo ypatingai svarbu jausti, kad "o jeigu..neduokdie", tai kažkam rūpės mano vaikai, kol manęs bus gedima. Ir aš net žinau, kad su tais vaikais, jei manęs neliktų, viskas būtų gerai, bet kažkodėl man reikėjo būtent tai pasakyti, kad tai būtų "įgarsinta". O vyras ir mama, jie to nebūtų niekad pasakę..juos nukrėsdavo vien tokia mintis
Tai gal iš šalies atrodo juokinga, bet taip tiesiog mano gyvenime yra

O jūs skaitot kitų narių postus, ar tik savo?

Nors ne, mano mintis gi vagiat - čia aš parašiau, kad svarbu ne arba/arba, o ir/ir,
o jūs pažodžiui nukopijavote

Jau n kartų jums rašiau, kad turiu draugių, turiu ir labai gerų, su kuriomis susitikus po, pvz., 3 metų, vistiek fantastiškai gera kartu, kad draugės man nėra tik kažkoks pramogos ir palinksminimo dalykas. O jūs vistiek įsikandusi savo, kad aš be vyro nieko nematau

Nors yra kaip tik priešingai - niekada mūsų šeimoje nekyla jokių nesklandumų, jei norim kiekvienas pabūti su savo draugais, pvz., jei sugalvoju nakvoti pas draugę, nes norime su ja iki paryčių pliurpti, žiūrėti filmus arba siausti iki ryto mieste.

Buvimas žmona ir buvimas drauge kam nors netrukdo vienas kitam.

Bet yra vienas BET.
Jokia draugė niekada man nebus artimesnė, nei yra šeimos nariai ar vyras, ir nežinos apie mane daugiau nei tie, kurie man yra artimiausi.
Aš ir pati niekada nenorėčiau, kad mano draugė mane laikytu tokios pat svarbos žmogumi savo gyvenime, kaip ir savo vyrą

Taip

Bet sutik Rasma, kad tinkamus žodžius tinkamu laiku gali pasakyti ne tik draugė, bet ir vyras, ir mama ir pagaliau visai svetimas žmogus. Gal tiesiog vieniems mes duodam daugiau šansų tai padaryti, kitiems mažiau