Draugės ir draugystė

Vat dar sitas punktas man idomus patapo.
As is tu zmoniu,kur,jei manes klausia nuomones-tikrai pasakau ka galvoju,kartais gal ir grubiai nuskamba,tai vat,to pasekoj,kazkada gera daruge man isreze-man tavo tiesmukos nuomones nereik,mol as ja izeidziau,suprask-laikykis savo nuomone prie saves tai kam tada klausti is vis ka galvoji pvz??? nu nesuprantu,tikrai



Nejuokaukit taip ziauriai

Esu ir aš tai patyrusi. Net, jei nepritari, turi mane palaikyti ir vsio

Šiaip. Su paveiksliuku. Anksčiau kreipdavau dėmesį tik į "prisijaukinti", dabar matosi daugiau teksto... Gal net su klausimu - "ar gali būti šimtas tūkstančių prisijaukintų lapių ?"
Rusai sako, kad gali - "neturėk šimto rublių, bet turėk šimtą draugų", o aš va ir nežinau. Lapė savinas princą ar tiesiog kalba apie brandesnę draugystę ?

Aimeja, tavo postai tikrai graziai skamba. nesi akmenines sielos.
jei sugebi padeti "eiliniam pazistamui", tikrai sugebetum ilikti ir artimiausiame santykyje (man labai gaila, kad tavo "geriausia drauge" pasrode besanti prielipa, ir tave atsalde nuo visu roziniu citatu apie "intymiausias draugystes". )

tai, ka tu rasai, kalba apie platesni vaizda: butent, zmogaus sirdies atviruma, nesusvetimejima (negaleciau, pvz, gyventi Vokietijoj, nors ten reguliariai vazineju ; vokieciai planuojasi laika i svecius pries 4-6savaites; sakykit ka nors, bet net esant siuolaikiniam tempui bei tapr artimesniu draugu rato, tai nera taip jau normalu.) uztat man patinka Lietuva, kur mazdaus ekspromtu: "laisva? varom kavos!" arba "Tuoj atbegu pas tave is kepykleles". -ir be jokiu ceremoniju. aisku, ne pas kiekviena pazistama taip atbegsi. o pas ta, su kuria tikrai pakalbeti neoficialiai gera. atatinkamai ir tavo drauge neturi jausti itampos del tuo metu (galbut) chaotisku namu; taigi, kalbam apietam tikra pasitikejimo lygi.

dar grisiu prie tavo pagalbos kitiems. man tikrai buvos dziugu skaityti, kaip tu padejei tai pazistamai (ne draugei) jos vestuviu diena. apskritai bet koks siltas santykis i zmones yra geras dalykas. mano drauge is vokietijos cia grizdama pasisveciuoti, nuejusi i eilini mamu kluba netgi gali palyginti: kokios vokietes ir kokios cia lietuvos; apie ka, kalba, plepa ir koks siltumo/pokalbiu gilumo lygis. pvz, net artimiausiems draugams nera mados susitikti viduje pas kazka, o tik kavinese; o vaiku gimtadieniai - tai nuolat tik lauke svenciami. tai jau kulturos reikalas; bet pastebekit, kaip pamazu kultura keicia musu emocini lygi vis tiek zmones po truputi svetimeja, "kolegeja"...

dar del geru darbu - gal jau isijauciau visai ne i tema. viena forumiete irgi rase, kad neabejodama duotu kraujo, ciulpu, jei reiketu, bet viska darytu del savo pacios principu, o del "meiles zmonems". ji neturi poreikio giliausiems santykiams ir isvis ja zmones erzina. yra tokiu zmoniu tad, kurie dar gera sukande dantis, taip sakoma. aisku, cia galima gincytis - svarbu, yra rezultatas; bet jei as, pvz, zinociau, kad kazkoks zmogus man nelaimei padeda, kas zingsni mane iskeikdamas, tai tikrai to nenoreciau. suprantu, kad ir drauge gali pakeiksnoti (nepritardama kazkam) su meile, bet tai jau bus kitaip. tiesiog yra tokia grupe zmoniu, kurie del emociniu jaunystes/aikystes suzeidimu, nebegalipalaikyti intymesniu rysiu su kitais zmonemis; bet jie savo valia apsisprende daryti "gerus darbus" "bet kam, bet kada".

as pasakau draugei jeigu nepritariu, bet vistiek ja palaikau ir padedu, jeigu reikia ir galiu.


as dar studiju laikais pastebejau, kad LT didesniuose miestuose zmones dazniausiai ne namuose susitinka ir sveciuotis vienas pas kita i namus nelabai eina. Bet mazesniuose atvirksciai dar ir dabar - kviest susitikti kavinej yra keistas ir nesuprantamas dalykas.

o man patinka Vokietijoj, tas ju laiko planavimas. Jokio chaoso, ramiai gali viskam pasiruosti, visur speti, dukra mano gyvena ten, jai irgi tai labai liuks, sakė

Manau, tai priklauso nuo žmonių gyvenimo būdo ir/ar finansinės padėties. Didmiesčiuose jie linkę mažiau užtrukti namuose, po darbo kol apsiperki, kol grįžti namo, jei dar kur su reikalais užsuki...laiko beveik nelieka, todėl patogiau susitikti kavinėje kur pakeliui, nereikia namuose stovėti prie puodų, tvarkytis ir t.t. Mažam miestely to laiko daugiau atrodo, kavinių pasirinkimas mažas, naminis maistas pigesnis.

Dėl pritarimų draugams, tai jeigu reikia visur visada pritarti nepaisant savo požiūrio, čia ne draugystė. Draugai priima vienas kitą tokius, kokie yra iš tikrųjų. O kartais net reikia žinoti, kada NEpadėti, nes ne visada pagalba yra naudinga, kartais išsiversti pačiam išmoko daugiau. Čia kaip tam posaky, kad reikia duoti žmogui ne žuvį gatavą, o meškerę ir išmokyti žvejoti.

Kalbant apie draugystes, man kiek nesuprantamas dalykas yra, kai išdavyste laikomi santykiai su draugų ex'ais. Neva tada turi rinktis, ar draugas, ar antroji pusė...

Draugavom nuo mokyklos laikų. Draugystė pasikeitė, kai ji mane pabučiavo. Vis dar esam draugės. Tik jau kita prasme.