Įkraunama...
Įkraunama...

Pirštukų transplantacija ar bioninė ranka?

Sveikos mamos, kaip supratau Jūsų vaikiukai dar nedideli, bet aš Jums linkiu daug daug kantrybės ir stiprybės, nes patikėkite jos dar labai prireiks, kai vaikas pradės lankyti darželį ar mokyklą. Pačios žinote, kokie vaikai būna žiaurūs, o mano paguodos žodžiai negali užglaistyti to dvasios skausmo, kurį parsineša vaikas iš mokyklos. Ir nors aš dėkoju dievui,kad turiu savo sūnų, kartais nebeturiu ką atsakyti savo vaikui, kai jis klausia, kodėl jis ne toks kaip visi...
Atsakyti
QUOTE(audrele1 @ 2008 05 19, 09:52)
mano  paguodos žodžiai negali užglaistyti to  dvasios skausmo, kurį parsineša vaikas  iš mokyklos.
kartais nebeturiu ką atsakyti savo vaikui, kai jis klausia, kodėl jis ne toks kaip visi...

o mano mazius niekada nesiskundzia. Kazkada tik paklause, ar jam uzaugs nauji pirsciukai ir kojytes, bet pasakiau, kad ne, ir nebeklausinejo. Tik maciau, kad labai nusimine. Badziau ji guosti, sakyti, kad zmogaus sirdele yra daug svarbiau uz kuna. Kad visi zmones yra skirtingi, tik vienu skirtumai yra aiskiai matomi, o kitu - taip iskart nepamatysi. ir t.t.

audrele1, manau, kad reikia dziaugtis, jei vaikas ta tema kalbasi su jumis ir nepavargti kartoti, kad jus ji mylit ir i nieka niekada neiskeistumet. Turbut butu didesne problema, jei vaikas viska laikytu savo viduje.
As kol kas laukiu, kad mano mazius apie tai prabils. Gal jam jo kitoniskumas dar nera reiksmingas, jis dar nesulauke tokio amziaus, kai labai svarbu buti "tokiam kaip visi" ax.gif
Atsakyti
Laba diena,
nuo gimimo neturime desines rankos pirstuku (jie susiformave, bet nustoje vystytis, todel tokios mazos uzuomazgos tik yra). yra mazas delniukas, kaip puse kairiosios rankytes. Dabar mano turteliui metukai. Turejome jau ne viena konsultacija su plastakos chirurgu. Todel nezinau kaip apsispresti ka daryti: ar istatant kauliuka ilginti nykstuka + persodinti viena pirstuka is kojos (kas butu daroma uzsienio salyje min kaip jam bus 3-4 metai) ar tiesiog nedaryti jokios operacijos ir laikui begant naudoti funkcinius protezus, o kai jau suaugs mastyti apie taip tobulejancia bionine ranka? gal kas nors esate susidure? ir gal galite rekomenduoti psichologa, kuris padetu pasiruosti tam laikui, kai vaikas susivoks apie sia problema ir prades klausineti kas , kaip ir del ko? kaip ji paruosti bendravimui su aplinkiniais? nes siuo metu jis labai aktyvus, drasus ir draugiskas vaikas, bet nezinau kaip ji paruosti susitaikyti su ta problemyte.. aciu visiems is anksto uz pasisakymus.
Atsakyti
Mano sunaus grupeje buvo tokia mergyte, mama kai ja atvede irgi labai pergyveno atsimenu, asarojo, tai direktore dare susirinkima mums, kitu vaikuciu mamytems, paaiskino kad ateis tokia mergyte i grupe ir kaip mums elgtis, kad vaikams paaiskinti, kokiu vaikuciu buna, kad jie del to nera blogi, kaip jiems sunku ir pan. Vaikams irgi buvo pratybeles (grupe 3-4 metu), atejus tai mergytei, vaikai jau zinojo apie ja, kartu su direktore apziurejo ta rankyte, paklause kas jiems rupejo, direkores pagalba buvo atsakyta ir dar vaikams solidarumo sumetimu buvo parista po viena rankyte - visi pabande, ka reiskia gyventi va taip va. Tai kai buvo kaledine eglute, net keista buvo stebeti - ta mergaite paeme saldaini, salia sedintis berniukas capt is jos rankyciu ta saldaini, nulupo ir grazino ir toliau uzsieme savais reikalais, sake tas pats einant i kiema. Kazkaip jokios diskriminacijos nebuvo - veliau mokykloje irgi ne. Kazkada bandziau sunaus klausti - nu ka galvoji apie ta mergaite (jau didesnis buvo) - rupejo jo nuomone, supratimas - sake nu mergaite kaip mergaite (atseit ko cia klausi). Nemanau kad vaikiukas pats jaus ta diskomforta, nes jis nezino ka reiskia buti tokiam, kaip visi, o tas galvojimas negeras - atsiranda is aplinkiniu, is noro maskuoti, paslepti...
Ai dar prisiminiau - kieme laksto berniukas kokiu 12-14 metu, tai kiek suprantu jis proteza turi - kartais ji kiseneje nesasi, kartais kur priklauso - bet ir futbola su kiemo vaikais zaidzia ir krepsini - tikrai niekuo neissiskiria (nieks ir neisskiria), linksmas, aktyvus berniukas wub.gif

Atsakyti

Sveiki, mano berniukas gimė be 7 pirštukų įš dešimties, turėjome daugybę operacijų, buvo formuojami tarpupirščiai ir kt.

Šiandien jam 7 - eri, esame visiškai savarankiški, linksmi, kūrybiški ir mes labai ieškome naujų draugų, kurie gimė taip pat be pirštukų ar panašiai. :) Apie pirštukus mes kalbame laisvai ir atvirai, šiuo metu aktualiausias klausimas:ar aš toks vienas Lietuvoje? Būtų išties smagu pabendrauti su žmonėmis, kurių panaši situacija:).

Atsakyti