QUOTE(vilmusius @ 2014 06 04, 21:34)
Paskaityt gal ir verta, tik ar derejo del to nauja tema kurt? butu tikrai pritapus ta nuoroda ir dresuros temoj
Galvojau daugiau zmoniu matys, bet jei moderatoriai nori, lai jungia prie dresuros temos 
Siaip tai daugiau apie rysi su suniu ir poziuri i ji, o ne dresura...
Siaip tai daugiau apie rysi su suniu ir poziuri i ji, o ne dresura...
Nagi nagi padiskutuokime. Išaiškinkite man tada tokio šuns elgesį. Tai buvo laukta, svajota kalytė, iš karto nusipirkę ją visa šeima įsimylėjo. Kol buvo maža, buvo tobula. Nenorėjo sysioti namuose, ypač tame kambaryje kur miega, buvo labai aktyvi, norėjo į lauką ir labai mylėjo visus žmones, dėl žmonių dėmesio tiesiog vyniojosi, o į šunis nereagavo. Šeimininkai baiminosi dėl tokio ypatingo kontakto į svetimus žmones, nors ir žinojo, kad dažnai maži šuniukai puola po kojomis bet kam sutiktam. Stengėsi neleisti kad svetimi myluotų, glostytų, bet tas nepadėjo. Šuo visą gyvenimą liko toks, kad eina gatve ir jei kas eina vienas ir telefonu šneka, tai šuo galvoja, kad su juo šneka, jį kalbina ir lekia gerintis 
: Arba dažnai lauke ieško atseit pažįstamų, jei pamato kažką panašų į pažįstamą irgi bėga gerintis : Užtat namuose ta kalė despotė ir gana dažnai. Jinai taip šokdina šeimininkus, kad nepavydėtina. Jau nuo 5 mėnesių pradėjo labai reikštis, loti daug, pastoviai raginti šeimininkus greičiau judėti iš namų, neleidžia ramiai susiruošti, atvykusi į naujas vietas irgi loja, laksto kaip pasiutus, vaidina atseit karalienę atvažiavo, žiūrėkite visi. Jei nenori žaisti pati tai nelabai ją išdūkinsi, iš karto pradės baisiausiai kriokti ir kąsti vėliau. Jei nori žaisti, tai trukdo šeimininkams, reikalauja ir daryk ką nori prieik ramiai ir ramink, suduok, užrėk jos tai neveikia. Apsisuka ir vėl savo, vėl reikalauja, kad su ja žaistų. Tada kai šeimininkai nusileidžia, jinai pažaidžia kiek ilgiau, bet po to vėl kanda, vėl kriokia kaip pasiutus. Žaislą atiduoti gali tik tada, jei labai ilgai prie jos sėdėsi, labai gražiai maldausi, žeminsies, balsą ploninsi arba jei uždėsi savo rankas ant jos letenų, kuriomis labai suspaudusi ilgai laiko žaislą. Tai ar čia nenudominavimas? Tik po tokio veiksmo, ilgai laikant savo rankas virš jos ir įtaigiai šnekant, kad žaislas priklauso šeimininkui ir šuo privalo atiduoti tik tada šuo pasiduoda ir tai ne visada nuolankiai. Taip pat šuo pastoviai urzgia, jei kas nepatinka, kažkokia atliekama procedūra ir kaip su tokiu susitarti? Bandė visaip ir skaniukus naudoti ir ramiai prašyti, kad neurgztų ir pakabinti ir paguldyti prispaudus. Neveikia niekas. Vėl numesdavo visus būdus, vėl pasiduodavo šuniui, nes ta pastovi įtampa ir pastovus kariavimas su šunimi niekam ne į naudą. Dar vėliau šuo susigalvojo naujų būdų. Pradėjo sekti sistemą namie ir piktintis jei kas nepatinka. Pvz. šeimos galva išeidinėja rytais į darbą anksčiausiai ir atsikėlęs uždaro kambario duris, kuriame kiti miega, kad nesigirdėtų kaip baladojasi vonioje ir jei po to kažko grįžta pamiršęs į kambarį, šuo ant jo puola. Toks jausmas būna, kad atseit ko čia grįžai, ko čia baladojiesi, prikėlei mus visus. Nors kai ta pati šeimos galva vakare grįžta, šuo labai džiaugiasi ir vyniojasi iš džiaugsmo. Arba dar šuo anksčiau miegodavo pas šeimininkus lovoje tarp jų, o vėliau susigalvojo miegoti ant pagalvių ir dar virš šeimininkų galvų taip atseit pilnumoje dominuoti. Nuo to laiko iš viso pasidarė visų auklė ir gaujos vadė. Tada šeimininkai visiškai neapsikentė ir įvedė labai griežtas sankcijas šuniui. Pradėjo vedžioti tik su pavadėliu, nors anksčiau galėdavo laisvai vedžioti ir be net prie judrių gatvių. Pradėjo nebeleisti per duris pirmos. Griežtai nebeleidžia prie stalo išprašinėti maisto, nebeleidžia miegoti lovoje, kai miega šeimininkai. Pirmom dienom kiek žinau šuo pastresavo truputį, nusileido, o dabar vėl bando viską atstatyti į vietą, vėl vadovauti, bet šeimininkai pavargę ir nebesileidžia ir toliau pakabina šunį, papurto, aprėkia, išvaro, tada šuo kiek daugiau gerbia. Iš pradžių buvo šuo atsiribojęs, supykęs, neateidavo visai pasimyluoti, tokiame lygyje kaip įsižeidęs paauglys. O vėliau jau ėmė paieškoti kontakto. Pasigerina, neprašyta truputį bučkį duoda.
Pavargau jau ir pasakoti, nes kiek man pasakojo, tai įvairių situacijų buvo. Šeimininkai patys sakė, kad turbūt net Cesariui Milanui sunkiai pavyktų su tuo šuniu, nes jis per gudrus, sumąsto tokių situacijų, taip išsisuka kad šeimininkai išsižioję stovi
: Arba dažnai lauke ieško atseit pažįstamų, jei pamato kažką panašų į pažįstamą irgi bėga gerintis : Užtat namuose ta kalė despotė ir gana dažnai. Jinai taip šokdina šeimininkus, kad nepavydėtina. Jau nuo 5 mėnesių pradėjo labai reikštis, loti daug, pastoviai raginti šeimininkus greičiau judėti iš namų, neleidžia ramiai susiruošti, atvykusi į naujas vietas irgi loja, laksto kaip pasiutus, vaidina atseit karalienę atvažiavo, žiūrėkite visi. Jei nenori žaisti pati tai nelabai ją išdūkinsi, iš karto pradės baisiausiai kriokti ir kąsti vėliau. Jei nori žaisti, tai trukdo šeimininkams, reikalauja ir daryk ką nori prieik ramiai ir ramink, suduok, užrėk jos tai neveikia. Apsisuka ir vėl savo, vėl reikalauja, kad su ja žaistų. Tada kai šeimininkai nusileidžia, jinai pažaidžia kiek ilgiau, bet po to vėl kanda, vėl kriokia kaip pasiutus. Žaislą atiduoti gali tik tada, jei labai ilgai prie jos sėdėsi, labai gražiai maldausi, žeminsies, balsą ploninsi arba jei uždėsi savo rankas ant jos letenų, kuriomis labai suspaudusi ilgai laiko žaislą. Tai ar čia nenudominavimas? Tik po tokio veiksmo, ilgai laikant savo rankas virš jos ir įtaigiai šnekant, kad žaislas priklauso šeimininkui ir šuo privalo atiduoti tik tada šuo pasiduoda ir tai ne visada nuolankiai. Taip pat šuo pastoviai urzgia, jei kas nepatinka, kažkokia atliekama procedūra ir kaip su tokiu susitarti? Bandė visaip ir skaniukus naudoti ir ramiai prašyti, kad neurgztų ir pakabinti ir paguldyti prispaudus. Neveikia niekas. Vėl numesdavo visus būdus, vėl pasiduodavo šuniui, nes ta pastovi įtampa ir pastovus kariavimas su šunimi niekam ne į naudą. Dar vėliau šuo susigalvojo naujų būdų. Pradėjo sekti sistemą namie ir piktintis jei kas nepatinka. Pvz. šeimos galva išeidinėja rytais į darbą anksčiausiai ir atsikėlęs uždaro kambario duris, kuriame kiti miega, kad nesigirdėtų kaip baladojasi vonioje ir jei po to kažko grįžta pamiršęs į kambarį, šuo ant jo puola. Toks jausmas būna, kad atseit ko čia grįžai, ko čia baladojiesi, prikėlei mus visus. Nors kai ta pati šeimos galva vakare grįžta, šuo labai džiaugiasi ir vyniojasi iš džiaugsmo. Arba dar šuo anksčiau miegodavo pas šeimininkus lovoje tarp jų, o vėliau susigalvojo miegoti ant pagalvių ir dar virš šeimininkų galvų taip atseit pilnumoje dominuoti. Nuo to laiko iš viso pasidarė visų auklė ir gaujos vadė. Tada šeimininkai visiškai neapsikentė ir įvedė labai griežtas sankcijas šuniui. Pradėjo vedžioti tik su pavadėliu, nors anksčiau galėdavo laisvai vedžioti ir be net prie judrių gatvių. Pradėjo nebeleisti per duris pirmos. Griežtai nebeleidžia prie stalo išprašinėti maisto, nebeleidžia miegoti lovoje, kai miega šeimininkai. Pirmom dienom kiek žinau šuo pastresavo truputį, nusileido, o dabar vėl bando viską atstatyti į vietą, vėl vadovauti, bet šeimininkai pavargę ir nebesileidžia ir toliau pakabina šunį, papurto, aprėkia, išvaro, tada šuo kiek daugiau gerbia. Iš pradžių buvo šuo atsiribojęs, supykęs, neateidavo visai pasimyluoti, tokiame lygyje kaip įsižeidęs paauglys. O vėliau jau ėmė paieškoti kontakto. Pasigerina, neprašyta truputį bučkį duoda.Pavargau jau ir pasakoti, nes kiek man pasakojo, tai įvairių situacijų buvo. Šeimininkai patys sakė, kad turbūt net Cesariui Milanui sunkiai pavyktų su tuo šuniu, nes jis per gudrus, sumąsto tokių situacijų, taip išsisuka kad šeimininkai išsižioję stovi
Aš nupasakot norėčiau kitą situaciją - auginu Cane Corso patiną, kuriam dabar beveik penkeri. Namie taip pat gyvena nedidelė mišrūnė. Na, pagal Cane Corso dydį, nedidelė. Maždaug 12 kg, lyginant su 55 kg didžiojo. Mažoji namie atsirado pusmečiu anksčiau, nei korsas. Amžiaus skirtumas - apie 5 mėnesius. Nuo pat pirmos dienos korso atvykimo dienos, kai jam buvo 2,5 mėnesio, kalė vadovauja "paradui". Prie maisto pirmiausia eina kalė, paskui korsas. Tas pats prie žaislų, žmogaus. Net bėgiojant abiems šunims, didysis neturi teisės aplenkti mažosios - gauna taip, kad mažai nepasirodo. Kol bėga paskui ar maždaug lygegrečiai - viskas normalu, vyksta žaidimas. Jei šunys guli vienas šalia kito, mažoji VISADA užkels savo letenas ant dičkio letenų, padės galvą ant dičkio keteros. VISADA. Gal papasakosit, kas tai?
Kita situacija - apie tą patį Cane Corso. Niekada nebuvo bėdų su jokia agresija, baimėmis ir panašiais dalykais. Gralis - puikus šuo visomis prasmėmis. Nuo pat mažens socializuotas, dresuotas, dalyvaujantis parodose, paklusnumo, agility varžybose. Išlaikęs BH egzaminą. Ne giriuosi tais pasiekimais, tiesiog noriu apibendrintai pasakyt - tai šuo, kuris tikrai paklusnus, niekada nedaręs problemų savo elgesiu. Puikus su žmonėmis, su vaikais. Niekada neinicijuoja muštynių su kitais patinais, net užpultas porą kartų suriaumoja ir susirietęs eina šalin. Net ne visada spėju "nurašyt velnių" už peštynes, nes prasižioju tada, kai jos jau pasibaigė. Niekada nedominavo prieš kitus šunis ir žmones, "nejojo" ant jų. Žodžiu, geras, aktyvus, paklusnus šeimos šuo. Kai jam buvo treji, kergėm pirmą kartą. Labai didelio pasikeitimo šuny nebuvo - gal kiek mažiau paklusnumo (pakviesti reikėjo kelissyk), daugiau oro uostymo, kalenimo dantimis. Bet tai normalu. Vienintelis dalykas, kas mane "išbalansavo" - buvo tai, kad po pirmo kergimo praėjus gal savaitei tupėjau ir skutau virtuvėj bulves. Netikėtai buvau tiesiog "padaryta" savo šuns. Taip, šuo puolė ant nugaros "joti". Lygiai toks pat scenarijus pasikartojo ir po antrojo kergimo. Taip, abukart aš sureagavau stipriai - šunį nubloškiau nuo savęs iš visų jėgų, apriaumojau taip, kaip begalėjau ir nubaudžiau visišku ignoravimu. Daugiau to nebuvo jau gerus 1,5 metų. Visad maniau, kad hierarchija - tai kas tai?
Kita situacija - apie tą patį Cane Corso. Niekada nebuvo bėdų su jokia agresija, baimėmis ir panašiais dalykais. Gralis - puikus šuo visomis prasmėmis. Nuo pat mažens socializuotas, dresuotas, dalyvaujantis parodose, paklusnumo, agility varžybose. Išlaikęs BH egzaminą. Ne giriuosi tais pasiekimais, tiesiog noriu apibendrintai pasakyt - tai šuo, kuris tikrai paklusnus, niekada nedaręs problemų savo elgesiu. Puikus su žmonėmis, su vaikais. Niekada neinicijuoja muštynių su kitais patinais, net užpultas porą kartų suriaumoja ir susirietęs eina šalin. Net ne visada spėju "nurašyt velnių" už peštynes, nes prasižioju tada, kai jos jau pasibaigė. Niekada nedominavo prieš kitus šunis ir žmones, "nejojo" ant jų. Žodžiu, geras, aktyvus, paklusnus šeimos šuo. Kai jam buvo treji, kergėm pirmą kartą. Labai didelio pasikeitimo šuny nebuvo - gal kiek mažiau paklusnumo (pakviesti reikėjo kelissyk), daugiau oro uostymo, kalenimo dantimis. Bet tai normalu. Vienintelis dalykas, kas mane "išbalansavo" - buvo tai, kad po pirmo kergimo praėjus gal savaitei tupėjau ir skutau virtuvėj bulves. Netikėtai buvau tiesiog "padaryta" savo šuns. Taip, šuo puolė ant nugaros "joti". Lygiai toks pat scenarijus pasikartojo ir po antrojo kergimo. Taip, abukart aš sureagavau stipriai - šunį nubloškiau nuo savęs iš visų jėgų, apriaumojau taip, kaip begalėjau ir nubaudžiau visišku ignoravimu. Daugiau to nebuvo jau gerus 1,5 metų. Visad maniau, kad hierarchija - tai kas tai?
QUOTE(Zabyte @ 2014 06 05, 10:22)
Šeimininkai patys sakė, kad turbūt net Cesariui Milanui sunkiai pavyktų su tuo šuniu, nes jis per gudrus, sumąsto tokių situacijų, taip išsisuka kad šeimininkai išsižioję stovi
Gal ne tiek suo ypatingai gudrus, kiek seimininkai mazumele issizioje ar bent jau stokojantys patirties
Beje, kiek teko girdet istoriju apie ypatingai protingus sunis, tai nemaza ju dalis buvo apie jorkus...
QUOTE(cile @ 2014 06 05, 13:00)
Gal ne tiek suo ypatingai gudrus, kiek seimininkai mazumele issizioje ar bent jau stokojantys patirties
Beje, kiek teko girdet istoriju apie ypatingai protingus sunis, tai nemaza ju dalis buvo apie jorkus...
Beje, kiek teko girdet istoriju apie ypatingai protingus sunis, tai nemaza ju dalis buvo apie jorkus...
Kai protingas žmogus neturi ką pasakyti, jis arba patyli arba užklausia papildomų klausimų, jei kas neaišku. Miela forumiete cile, jūsu žiniai tiem šeimininkams tas šuo yra trečias, o ne pirmas ir su prieš tai turėtais jokių panašių problemų nebuvo.
JJūs turite kažkokių problemų dėl jorkų kaipo tokių? tada priimkite užuojautą
QUOTE(Zabyte @ 2014 06 05, 13:09)
Kai protingas žmogus neturi ką pasakyti, jis arba patyli arba užklausia papildomų klausimų, jei kas neaišku. Miela forumiete cile, jūsu žiniai tiem šeimininkams tas šuo yra trečias, o ne pirmas ir su prieš tai turėtais jokių panašių problemų nebuvo.
JJūs turite kažkokių problemų dėl jorkų kaipo tokių? tada priimkite užuojautą
JJūs turite kažkokių problemų dėl jorkų kaipo tokių? tada priimkite užuojautą
Net trecias..idomu...
Zinokit rimtai turiu bedu su..na ne paciais jorkais, bet su daugumos ju savininku itin savitu mentalitetu...jus jau man atleiskit, jei imanoma
Beje, jokios kitos veisles savininkas atejes i zooparde nepareiskia- duokit man zaisla/skanesta/konserva JORKSYRO TERJERUI.nes anys ypatingi..privilegijuoti pries visus likusius 399
O ir istoriju, kokie jie belenkaip gudrus ir protingi esu isklausius oi kiek daug...kur jau ten mano dvarniagu nuopelnai palyginus... 
Apie straipsni.
Straipsnyje isdestyta mintis, kad vilkai naturalioje gamtoje hierarchijos neturi.
Taip pat isdestyta mintis, kad vilkai ir suo - skirtingi gyvunai.
Kazkaip pasigendu loginio rysio - Pas sunys nera hierarchijos, todel, kad pas vilkus nera hierarchijos, taciau tam paciam straipsnyj irodyta - kad vilkas, tai ne suo. Tai kodel nusprendus, kad pas vilkus nera hierarchijos nuspresta, kad ir pas sunis nera?
Straipsnyje isdestyta mintis, kad vilkai naturalioje gamtoje hierarchijos neturi.
Taip pat isdestyta mintis, kad vilkai ir suo - skirtingi gyvunai.
Kazkaip pasigendu loginio rysio - Pas sunys nera hierarchijos, todel, kad pas vilkus nera hierarchijos, taciau tam paciam straipsnyj irodyta - kad vilkas, tai ne suo. Tai kodel nusprendus, kad pas vilkus nera hierarchijos nuspresta, kad ir pas sunis nera?
QUOTE(Lapkritinis @ 2014 06 06, 15:59)
Apie straipsni.
Straipsnyje isdestyta mintis, kad vilkai naturalioje gamtoje hierarchijos neturi.
Taip pat isdestyta mintis, kad vilkai ir suo - skirtingi gyvunai.
Kazkaip pasigendu loginio rysio - Pas sunys nera hierarchijos, todel, kad pas vilkus nera hierarchijos, taciau tam paciam straipsnyj irodyta - kad vilkas, tai ne suo. Tai kodel nusprendus, kad pas vilkus nera hierarchijos nuspresta, kad ir pas sunis nera?
Straipsnyje isdestyta mintis, kad vilkai naturalioje gamtoje hierarchijos neturi.
Taip pat isdestyta mintis, kad vilkai ir suo - skirtingi gyvunai.
Kazkaip pasigendu loginio rysio - Pas sunys nera hierarchijos, todel, kad pas vilkus nera hierarchijos, taciau tam paciam straipsnyj irodyta - kad vilkas, tai ne suo. Tai kodel nusprendus, kad pas vilkus nera hierarchijos nuspresta, kad ir pas sunis nera?
O kodėl buvo nuspręsta, kad yra, jei pas nieką nėra?
QUOTE(cile @ 2014 06 05, 13:00)
Gal ne tiek suo ypatingai gudrus, kiek seimininkai mazumele issizioje ar bent jau stokojantys patirties
QUOTE(karinna @ 2014 06 06, 22:50)
O kodėl buvo nuspręsta, kad yra, jei pas nieką nėra?
O kodėl nuspręsta, kad reikia taikyti laisvėje gyvenančių vilkų ar šunų elgesio modulį, jeigu šunys auginami toli gražu ne laisvės sąlygomis?
