QUOTE(Violeta* @ 2014 08 18, 15:19)
....o nebandėt konsultuotis kodėl taip? Juk tai tada vadinasi, pratekamumas prastas kiaušintakių ar dar kas

...gal tada reiktų kokios laparoskopijos, ir po procedūros bandyt pastot per pusmetį....nes šiaip bandant vis rizikuojama išvis likt be kiaušintakių, kai tik IVF galima daryt...
čia rimta bėda neskaitant jau visių kitų aspektų, nes ir jūsų pačios sveikata ir gyvybė kabo pavojuj..juk tie skausmai nežmoniški turi būt... o kaip tą sprendžia? operaciją daro, ar tik vaistais? ir kaip sužinodavot?
Pirmą kartą prasikankinau skausmuose. Dar buvau užsieny, tai ne kartą iš priimamojo išsiuntė namo. Vis tiek grįždavau. Jokių nėštumo požymių nebuvo, testas buvo neigiamas. Tik ligoninėj sužinojau, kad laukiuosi, bet tikriausiai buvo trūkę viskas. Pašalino vieną kiaušintakį.
Antrą kartą negimdinis pasikartojo visai kitaip. Nėštumo testas buvo teigiamas, laukėm vizito pas gine, bet pradėjau kraujuoti. Priimamajam iš karto pasakiau, kad esu rizikos grupėj. Echoskopas patvirtino įtarimus. Kadangi pastebėta laiku, išvalymas vyko medikamentais. Priežasties nenusakė. Kiaušintakio praeinamumo nesidarysiu, nes po to susiklijuoja sienelės negrįžtamai. Turiu tik vieną, rizikuoti negaliu. Leido bandyti nuo rugsėjo. žiūrėsim kaip bus. Širdies taip neskauda, kaip pirmą kartą, nes tada maniau, kad neturėsiu vaikų, o dabar turiu sūnelį. Todėl negaliu savęs vadinti nuskriausta. Bandysiu, jei bus lemta, tada stebuklas bus, jei ne, tada būsiu mama vienam sūneliui. IVF neketinu darytis