QUOTE(Raselėuogelė @ 2015 05 15, 11:47)
gražios, stiprios ir dorovingos šeimos turėtų auginti bent po 3 vaikučius, bet yra labai daug žmonių, kuriems vaikų geriau iš viso neturėti. Kas iš to kad nepilnaverčiai veisiasi asocialiose šeimose ne vienetais o dešimtim ir ne iš meilės vaikams o dėl šnapso, per kurį gumytei pinigų nelieka...O dėl palikimų dalybų ir panašių rietenų tarp brolių sesių- tai tiesiog tėvų nesugebėjimas tinkamai auklėti savo vaikų ir žemas intelektas, skurdus vidinis gyvenimas-kur vien materialiniai dalykai iškeliami į pirmą vietą.
O jei augina mažiau nei 3, tai nei gražios, nei stiprios, nei dorovingos?
Oho, kokie moralės sergėtojai Aš esu vienturtė. Niekada neliūdėjau ir nesikrimtau, kad augau vienas vaikas šeimoje. Atvirkščiai. Turėjau draugių, draugų, visada buvo į ką atsiremti, su kuo pasidžiaugti, paliūdėti, su kuo pažaisti. Būdavo smagu, kuomet grįždavau iš lauko ar mokyklos, galėdavau pasidžiaugti tyla ir privatumu
Patiko ir tai, kad niekas į asmeninę ervdę namuose nesibrovė, mano kambarys buvo mano šventovė. Su tėvais ryšys buvo ir yra stiprus, visada gavau labai daug dėmesio, turėdavome marias laiko kalbėtis, bendrauti. Žodžiu, aš savo vienturtystėje matau tik pliusus, net ir dabar suaugusi neliūdžiu, kad nėra brolio ar sesers. Turiu geriausią draugę nuo ankstyvos vaikystės, kuri ir yra mano sielos sesuo 
