Pasyvus namas - 28 tema

O kam plėšyti iš karto ...Vienas iš būdų : papraščiausiai su laisvumu prisifiksuokite mpp norimoje padėtyje ir su montažinėmis putomis užpūskite tarpelius

Arba vatos tarp difuzines ir MPP ideti ir nebus to tarpelio

Įdomu kaip tokiu atveju elgtųsi stogo sumuštinis?

Nežinau ar man teisingai pavyko sudėlioti sumuštinį, bet pabandžiau. Čia variantas su ekovata, kai yra MPP ir difuzinė plėvelė. O čia variantas be vatos viduje. Bet įtariu, kad čia kažkas negerai su sumuštiniais.

Dar galima pasakyti, kad vatose yra beveik 90% oro, todėl ta pati vata iš dalies gali būti traktuotajama kaip oro tarpas, kuriame vyks kondensacija dėl tos pačios priežasties kaip ir oro tarpelyje paliktame prieš difuzinę plėvelę, nes difuzinė plėvelė taip pat greitai atvėsta nukritus lauko temperatūrai nepriklausomai nuo to ar ji liečiasi su vata ar ne. Užkalus sandarią plokštę iš išorės per ją daug mažiau drėgno šiltesnio oro patenka į vatą dieną ir kondensuojasi naktį nukritus temperatūrai nei kad būtų su difuzine plėvele.
Nepaisant garo barjero poreikio iš vidinės patalpų pusės taip pat reikia ir šiokio tokio barjero iš išorės pusės, kuris būtų pajėgus išleisti garą iš vatos bet ženkliai pristabdytų aplinkos oro drėgmės prasiskverbimą į vatą.

Gavau vienos firmos pasiūlymą dėl PUR putų. O čia produkto deklaracija. Kažkaip keistoka deklaracija: vienoje vietoje šiluminis laidumas duotas (deklaruojamas dydis), o sendinimas jau pateikiamas atvirkštine reikšme - varža. Sakė, kad storiausias sluoksnis, kokį purškė buvo 19-21 cm. Mano sluoksnį (33 cm) supurkštų per 15 sluoksnių, tai truktų apie 4 dienas. Dar blogai, jei lauke neigiama temperatūra. Kaip ir negalima pūsti. Sakė, kad Lietuvoje jie PUR putas dažniausiai (apie 80 proc.) pučia tiesiai ant difuzinės plėvelės.

Termosnaigės atstovas sako, kad pūsti tiesiai ant difuzinės negrai. Reikia prieš difuzinę dėti EPS. Nors Termosnaigės atstovas sakė, kad reikia pūsti tik uždarų porų putas, bet negalėjo pateikti šilumos laidumo skaičiaus po sendinimo. Sakė pučia vokiškas, nors dažniau lenkiškas putas. Įtariu, kad realiai supučia atvirų porų putas, o paima kaip už uždarų porų putas, nors jų kaina būtų apie 28 000 Lt + PVM.

Visiškai pasimečiau su stogo šiltinimu. Norėčiau celiuliozinės vatos, bet tiesiai ant difuzinės bijau pūsti. Jei būčiau stogą iš viršaus užkalęs MPP, tai pūsčiau šią celiuliozės vatą ir galvos nesukčiau. Dabar bijau dėl drėgmės. O ką padaryti su difuzine nelabai įsivaizduoju. Nebent iš vidaus priklijuoti ne MPP, o 4 cm EPS. Čia toje vietoje tarp dvitėjų sijų medinių dalių. Ar dėti tenai MPP?

Dar aišku lieka ir paprastos vatos. Glaudi jas tiesiai prie difuzinės ir greičiausiai, kad viskas bus gerai. Juk stogas status, difuzinė gera, molinės čerpės. Realiai kondensato kaip ir neturėtų būti.

Su EPS kaip bus dar neaišku. Kaip ir neblogas variantas, bet nežinau ar fasadininkai sutiks jį klijuoti? PUR putos brangu, niekas daugiau nei 21 cm nelabai ir pūtė į stogą. Kaip stogas elgsis irgi neaišku? Žodžiu, visiškas bardakas.
Papildyta:

Tai mano atveju difuzinė plėvelė neatliks šios funkcijos? Kiek supratu MPP būtų tikrai geriau, bet jei jau nėra MPP ir noriu pūsti celiulozės vatą, tai kaip elgtis: pūsti tiesiai ant difuzinės ar bandyti kažką iš vidaus dar pritvirtinti (MPP, EPS, kietą vatą)?

Šiuo klausimu vis tik norėčiau su tavimi pafilosofuoti.

Taip, vatoje yra didelis oro procentas, bet vata ir yra apšiltinimo medžiaga, o ne oro tarpas, nes mažina oro konvekciją tame tūryje, nors ir neatlieka to taip gerai, kaip putplastis. Automatiškai negalima teigti, kad difuzinė plėvelė taip pat greitai atvėsta nukritus lauko temperatūrai nepriklausomai nuo to ar ji liečiasi su vata ar ne, nes jei būtų idelios sąlygos, ir pilnai būtų pašalinta konvekcija, tai per vatą šiluma praeitu tik spinduliavimo būdu ir kondukcijos būdu. Spinduliavimą pakolkas palikim nuošalį, vertinkim tik kondukcijos būdu sklindančią šilumą, gaunasi kad termoizoliacinės medžiagos pusė atsukta į šiltąją pusę bus šilčiausia, o atsukta į šaltają pusę bus šalčiausia, bet kad ir koks storas apšiltinimo medžiagos sluoksnis bebūtų, niekada šaltoji pusė nebus tokia pat šalta, kaip šaltosios pusės aplinkos oras, o šiltoji pusė nebus tokia šilta, kaip šiltosios pusės oras. Taigi difuzinė plėvelė prisilietusi prie apšiltinimo medžiagos visuomet bus šildoma, ir bus šiltesnė už šaltosios pusės orą.

Jei difuzinė plėvelė su vata nesiliečia, ji kaip turinti mažą termomasę ir neturinti jokio šilumos šaltinio ją pašildančio atvėsta iki žemesnių temperatūrų nei liesdamasi su apšiltinimo medžiaga.

Kuo apšiltinimo storis mažesnis, tuo šiltesnė difuzinė prisiglaudusi prie vatos, tuo ji mažiau kondensuos drėgmę iš oro, tame tarpe, svarbiausia, iš vidinės apšiltinimo pusės.

Taigi, jeigu rasos taškas nesusidaro vatos šaltosios pusės paviršiuje, tai labai tikėtina, kad nesikondensuos ir ant difuzinės, kuri taipogi bus panašios temperatūros, bet beveik garantuotai kondensuosis ant plėvelės paviršiaus jei ji bus nutolus nuo vatos paviršiaus ir jos temperatūra bus žemesnė, pakankama kondensacijai.

Jei pridėsim spinduliavimą ir konvekciją, vykstančią vatoje, paveiksliukas iš esmės nesikeis.

Vienas pažįstamas man atsiuntė protingą stogo sumuštinį su U-Wert. Man reikia pasiekti U vertę 0,074. Su mineralinėmis vatomis:

1. Jei vatos liamda 0,036, tai stogo U 0,083.
2. Jei vatos liamda 0,034, tai stogo U 0,079.
3. Jei vatos liamda 0,032, tai stogo U išeina 0,075.

Visais trimis atvejais stoge nėra jokio rasos taško. Vienintelė bėda, kad 0,075 pasiekiame tik su stiklo vata, nes akmens vata neturi tokios geros vatos. Dar greičiausiai pasiekčiau ir projektinę 0,074 reikšmę, nes reikėtų įvertinti, kad mano gegnes dvitėjos sijos. Jei jas būtų galima įkomponuoti į sistema, tai liamda reikšmė dar pagerėtų.

BangaS labai teisingai pasakė:



Taip, difuzinė ir skirta atlikti šią funkcija, todėl man nesuprantamas pasiūlymas, labiau laidžias garui vatas (tame tarpe ir ekovatą) kurių sluoksnis didesnis ir atitinkamai šiluminė varža didesnė uždengti iš viršaus EPS ar kitomis medžiagomis, kurių šiluminė varža mažesnė ir laidumas garui taipogi neypatingai geras.

Dėl PUR purškimo tiesiai ant difuzinės, tai aš siūlyčiau ne EPS dėti, o kokių 2-3cm vatą. Ji bus minkšta, bet mano supratimu ji šioje vietoje labiausiai tinkama.

Dėl pur purškimo tokiu oru, tai man kelia rimtų abejonių, dėl kondensato ant stogo iš vidinės pusės. Daryk tu ką nori, bet ten bus drėgmės. Pas mane kai stogą purškė, vienoje vietoje visą sluoksnį putų reikėjo išmesti, nes ten buvo šiek tiek drėgmės ir pūslėm nuėjo, nors atrodė viskas sausai išvalyta. Nebent, kaip minėjau, staigiai šiltą sausą vatą pridėti prie difuzinės ir iškart ją putomis užpurkšti. Bet iki ateis antra diena sekančiam sluoksniui, iškris kondensatas ant pirmos dienos nupurkšto sluoksnio. Na gal šiltą vėjąlį pastoviai pūsti .

O tai u-wert-as neparodo, kad abiem atvejais rasos taškas nesusidaro ekovatoje, šiltinimo sluoksnyje. Vadinasi ten drėgmė ir nesikondensuos. Tik įdėjus papildomai MPP virš ekovatos, pasunkės drėgmės pasišalinimas, jeigu kartais koks lašelis ir susikondensuotų. Termovizija irgi rodo, kad difuzinės ir ekovatos viršutinio sluoksnio temperatūros panašios.

pirmas zingsnis padesiantis apsispresti:
pasiieskok difuzines pleveles gamintojo izoliacines pleveles charakteristiku aprasymo ir naudojimo rekomendaciju.
daugelis rimtu pleveles gamintoju nurodo, kad plevele klojama ant apsiltinimo (matyt turima omenyje lakstines apsiltinimo medziagos) be oro tarpo.
mazai tiketina, kad gamintojas pleveles butu isbandes su visokiu tipu ir chemines sudeties purskiamom apsiltinimo medziagom.
Todel numatomi pavojai purskiant tiesiai ant difuzines pleveles:
pleveles pazeidimas del nepriimtinu apsiltinimo cheminiu medziagu,
purskiamai apsiltinimo medziagai prilipus prie pleveles ar plevele nepraras garu isleidimo funkcijos?

Pakankamai standartinis apšiltinimo vatomis pavyzdys su išimtimi - OSB plokštė, kurią aš taipogi labai rekomenduoju tavo stogo konstrukcijai. Gal tik pasiginčyčiau dėl garui nelaidžios plėvelės geresnės vietos, bet ir ši atitinka montavimo rekomendacijas.


Papildyta:

Manyčiau, kad vietoje kitų medžigų kurias siūloma pritvirtinti prie difuzinės, teisingiausia būtų pritvirtinti kokią tai vatą, ir jau ant vatos manyčiau galima būtų purkšti ekovatą, ar klijuoti neoporą. Galima ir PUR purkšti, bet tai toks labai daug klausimų keliantis sprendimas.