Knygų skaitytojų klubas, 89 laida

Alessandro D'Avenia "dalykai, kurių niekas nežino" - WOW kokia istorija, kokie išgyvenimai, kaip spalvingai jie aprašyti ir dar koks įvairiausių minčių ir posakių lobynas. pirmos dešimtys puslapių neįtraukė, bet kai įsivažiavo veiksmas, knygos negalėjau padėti. sustodavau tik ties tom gyvenimiškom mintim, kurios verčia susimąstyti ir apie savo gyvenimą ir viską aplinkui mylėti. knyga - ne detektyvų megėjoms

Akmenskelte, grazu. Smagu, kad buvot ivertinti.
Kazkaip skaitau lyg ir kasdien, bet pasigirti nelabai turiu kuo. Per vasara pasikartojau "Vejo nubloksti" tik sikart klausiausi originalo kalba. Labai patiko iki paskutiniu keliu skyriu, kai pasidare viskas labai liudna. Jaunysteje perskaiciau ir kelis tesinius, bet juos kartotis nekyla noras.
Dar perskaiciau keleta detektyvu, bet nieko uzburiancio.
Siuo metu skaitau "Viena diena senoves Romoje". Istorine knyga, lyg ir idomi, bet gal del to, kad pasiimu skaityti ja tik vakarais, skaitau letai, nes greitai patraukia i miega.
Isvis pastebejau, kad siuo metu man sunku issirinkti knyga. Niekas penelyg neitraukia, nedziugina

Sveikos gyvos!

pasirodau tik dabar (siandien sugrizau i darba, o tuo paciu ir i foruma ), bet, kad zinotumet kooookius "nuotykius" isgyvenau ir dar tebe/isgyvenu, kad oooooo... Kelios gaires buvusioms susitikime Vilniuje, nes apie tai snekejom (vat, zinosit, kaip nedalyvauti meet'uose! ) - dvi knygos tuo paciu pavadinimu... Taigi, INVAZIJA tikraja ta zodzio prasme! Uztat, sukeliau visas media ant koju - vaj, vaj, koks sarsalynas uzvire! Tik, va, atostogu metas, tai viskas suleteje, tad, laukiu rugsejo ir vel "kelsiu bangas", nes kitaip niekas negirdi.

Todel, kad ir paveluotai, bet visoms vilnietems ir joms prijauciancioms (o tokiu buvo! ) dar syki DIDELIAUSIAS DEKUI uz , uz , uz , na ir aisku, uz !

Kliopke, kokias net nuotraukas sukelei - tikiuosi, pacias graziausias? (neberandu prisijungimo, negaliu patikrinti )

***

Perskaiciau tris knygas.

Laba.
Tuoj priminsiu.


Klepesova, bučkius prisiimu ir sau. Sugrįžk į mūsų temą.

Labas, ne, ne aš. Aš šiaip mėgėja trilerių, detektyvų, nors nesu visiška jų fanė, nėra taip, kad ištisas detektyvų serijas skaityčiau, nors gal kada ir pradėsiu . Bet "Purpurinės upės" man labai patinka. Ypač į pabaigą mane labai įtraukė ir, nors viskas tikrai atrodo neįtikėtina, net mistiška, man įdomu ir užburia, įtraukia... Nežinau, kažkaip ši knyga man tikrai ne pravalas , ir žadu dar kažką skaityti šio autoriaus. Galbūt skonio reikalas, nežinau, kas lemia tokį skirtingą požiūrį apie knygą ir siužetą .

jei ir ne detektyvų gerbėjoms, tai ko gero P.Coelho, R.Sharma ir pan. gerbėjoms tai jau tikrai tiks ir patiks

Jetau, visai susimaišiau Ir ne tik knygę, bet ir knygą... ,,Purpurinės upės" ir man patiko, sumaišiau su ,,Sielų mišku". Vat, ta tai ir buvo nesusipratimas, bent man.

O aš vasarą taip pavargau nuo visokių skaitalų, geresnių, bet dažniau prastesnių detektyvų, kad net nustebau. Pavargau besiilsėdama. Taigi bibliotekoje radau
S. Rushdie ,,Džozefas Antonas". Jaučiu, visus metus skaitysiu, nes knyga išspausdinta tokiu neįprastai šiems laikams smulkiu šriftu, kad faktiškai iriuosi vietoje. Perskaičiau tik gerą trečdalį, bet nuomonę keičiau ne kartą. Iš pradžių pritrenkė pasakojimo intelektualumas (nenuostabu, juk prieš tai skaičiau prastokus trilerius), prasmingos įžvalgos, nuolat šmėkščiojančios žymiausių šių dienų rašytojų figūros, vėliau pradėjo erzinti smulkmeniškas ir pasikartojantis aprašymas. Beje, knyga autobiografinė ir pasakoja apie 10 metų rašytojo slapstymąsi, musulmoniškam pasauliui paskelbus jam fatvą (susidorojimą) už ,,Šėtoniškas eiles". Šiaip tai tikrai gali būti talpi knyga. Santykis su religija, migracija, principingumas ir atsakomybė, nesusikalbėjimas - tai tikrai ne visos temos, kurias gali įžvelgt. Kita vertus, išorinio veiksmo nedaug: įsikėlė į vienus namus, turėjo keltis į kitus, susitiko su sūnumi, nesusitiko... Bet skaitau lengvai ir pakankamai susidomėjusi. Tikrai ilgai užteks, nes laikas nuo laiko norisi kažką paskaityti ir iš kito pasaulio.
R. Granausko ,, Kai reikės nebūti" tarsi tęsia jo nostalgiškų apysakų ciklą. Turbūt ši apysaka nėra išskirtinė, tikrai nėra koks literatūrinis šedevras, bet manęs ji negalėjo palikti abejingos, juk kalbama apie žmogaus ir šuns draugystę Priėmiau ją labai subjektyviai, esu viena turbūt iš nedaugelio skaitytojų supratusių, ką autorius norėjo pasakyti, ką jautė, nes vėlgi tai autobiografinė knyga.

Specialiai uzgeltoninau neskaiciusioms!

Is triju ( ) sia paskutine vasaros atostogu savaite iveiktu knygu viena atitinka visus kriterijus, gal isskyrus meiles scenas, nors, manyciau, pacios senai jau perkasta - Anonimo "Knyga be pavadinimo". Neziurint kraujo, isvirtusiu viduriu ir visu zudyniu patyriau tikra skaitymo malonuma, tarsi megauciaus Tarantino ar broliu Coenu filmais su gero jumoro, fantastikos, magijos ir mistikos elementais... Rekomenduoju visiems prijauciantiems!


. Tik, va, galvoju - visuotine tendencija del perdaug leidziamo slamsto, ar senatvinis marazmas vedantis link "tobulos" knygos poreikio, tpsknt, idejinio, dvasinio, ir jusulingojo trejybes paiesku?


Ir man patiko.


Mmmmm... Paskutine viesnages diena LT uzejau i "Vagos" knygyna ir bac - "naujai perleisti "Vidurnakcio vaikai"! (senojo leidimo niekada negavau) Kazkodel atsidejau "ateiciai", nes laukiu deserto...

***

Ir, aisku, kad "per maza nepasirodytu", oro uoste pries skrydi isigijau "Trecia gyvenima"...

Aha, Anonimo Knyga be pavadinimo beveik atitinka
Sakau, gal Šventą Raštą imk - mistikos kiek nori, humoras irgi pagerintas (pvz. Siracido knyga: "tyli žmona - Dievo malonė"), meilės scenos - yra ir gražių (Giesmių giesmė), ir visai neleistinų, neaprašytų, bet įsivaizduojamų (Sodoma ir ką darė Loto dukterys po to ), ir veiksmo, sakyčiau, yra
Tiesa, ir knyga stora - ne minkštais viršeliais

Bet rimtai, Klepesova - kaip visi norimi dalykai turėtų sutilpti į vieną knygą? Ir poto ta knyga dar turėtų būti vertinga

O jeigu visai rimtai - iš paminėtinų vasaros skaitinių -Ransom Riggs Ypatingų vaikų namai
http://www.knyguklub...u namai kk.html

truputį sutrikdė, kad anotacijose ją lygino su Hariu Poteriu - bet paralelės yra - išsikrtinių mokymas ir ugdymas atskirai nuo kitų, pasivertimai, truputis mistikos, blogis - gėris.
Knyga buvo įdomi kol skaičiau - tada staigiai pasibaigė (ir vėl paliktos "durys" - tai jau rimtai erzina). Didesnių apmąstymų ar sielos virpesių nesukėlė

Vis dar pamažu mėgaujuosi Frajaus Senojo Vilniaus pasakomis

šią ir aš po trupinėlį skaitau turėjo būti mano atostogų desertas, bet kad neišeina jos visos vienu ypu perskaityt, tai skaitau po gabaliuką šio skanaus pyrago. kilo noras ir kitas S.Rushdie knygas perversti, prisiminti

Pagalvojau sau, o kaip A. Sapkovskio Raganiaus serija? Teko skaityti? Dėl meilės scenų nesu garantuota, bet meilės tikrai yra, ir humoras liuks, ir visos tos būtybės aktyviai reiškiasi. Rusų kalba viską galima rasti čia .
O kas yra drou?