Azerbaidžanas

Azerbajdžanas.. Praejo jau 3 sav , kai grizom, bet vis dar negaliu apsispresti – patiko man šalis ar ne, noreciau dar karta grizti ar ne.Patireme nemaza kulturini šoka, musu jausmai, emocijos šokinėjo.. Bet vienareiksmiskai - buvo super!
Kadangi kelias dienas praleidome pas gimines, turejome unikalia galimybe pamatyti neturistini vietinių gyvenima bei pazinti šali is vidaus. Suzinojome daug idomiu dalyku - vyru/moteru bei vaiku/tevu santykiai, vestuviu paprociai, šašlykų receptai, apskritai kuo ir kaip gyvena paprasti zmones..

Pradesiu nuo pradzios. Kadangi mano vyras turi azerbajdzanietisko kraujo, visada norejome ten apsilankyti. Taciau ta musu nora mazino brangus bilietai ir vizos. Rugsejo menesi, pamate pigius bilietus i Kutaisi su Wizzair, jau neabejojame, kur kita vasara skristi.
Bilietai buvo nupirkti, liko rasti giminiu, kurie mums atsiustu kvietima vizai gauti. Po keliu menesiu paiesku pavyko susisiekti su vyro mamos pusbroliu, kuris siuo metu gyvena Airijoje. Jis dave vieno azerbajdzaniecio, gyvenancio Vilniuje, kontaktus, su juo nuvykome i ambasada ir po dvieju savaiciu turejome vizas (vienam viza kainavo 200lt).
Planas buvo toks: viena nakti praleisti pas drauga gruzina, kita diena pereiti siena, surasti giminaicius, kelias dienas praleisti pas juos kaime ir po to savarankiskai pakeliauti .
Pirma problema , su kuria susidureme pries kelione – informacijos stoka. Apie Baku galima nemazai rasti, bet apie kitas idomias salies vietas, taip pat apie keliavima viešuoju transportu, apie nakvyniu vietas, apie kurortines vietoves ir t.t. – vos keli reportazai.
Pirma karta vykau i kita šalį be tikslaus keliones marsruto, pirma karta net neisivaizdavau, kiek kelione mums gali kainuoti.
Maža to – nepavyko daugiau susisiekti su tuo giminaiciu is Airijos, kuris turejo mums atsiusti kontaktus Azerbajdzane. Zinojome rajona, kaimo pavadinima ir pavarde. Giminaiciams apie mus nebuvo pranesta, taigi musu niekas ten nelauke 

Papildyta:
Siek tiek tokiu bendru pastabu
Azerbajdzanas gauna daug pinigu is naftos ir duju pardavimu. Taciau didzioji ju dalis, kuri turetu keliauti i salies biudzeta , is tikruju keliauja i vienos šeimos kišenę. Taigi šalyje gerai gyvena tik ta šeima ir jos artimu zmoniu ratas. Visi kiti zmones gyvena skurdziai.
Šalyje, kur sviesto pakelis kainuoja apie 8lt, litras pieno – apie 6lt, mesos kilogramas kainuoja apie 60lt, 150-200 euru atlyginimas, kuri gauna gydytojai, profesoriai, mokytojai - yra labai labai mazai. Todel visi ten ima kyšius. Tam , kad isidarbinti uz 100 eur atlyginima, turi duoti 1000 eur kyši. Vaikus veza gydytis i Irana, nes sumoketi uz kelione ir gydyma yra pigiau, nei kainuotu kyšiai savo šalyje.. Net destytojai ir mokytojai ima kyšius.. O valdžią tai tenkina, valdžia nenori jokiu reformu..
Didele bedarbyste. Jauni zmones nenori studijuoti , nes zino, kad vistiek darbo pagal specialybe neras.
Merginos svajoja is karto po mokyklos isteketi ir visa gyvenima praleisti tvarkant namus ir ruosiant maista. Jei iki 23 m neistekejo – ji jau senmerge.

Jiems idomu ir grazu tik tai , kas blizga. Visom prasmem. Pav. puse gyvenimo musu giminaiciai pragyveno šalia nuostabaus senovinio kaimo (vos 30km) ir jo taip ir nemate, nes ju zodziais „o ka ten veikt? Ten gi viskas sena. Kas ten idomaus?“ . Bet nuveze mus parodyti ju zodziais „tikra grozi“ –isblizginta miesta, i kuri paskutiniais metais buvo sukišti milijonai .. I kita senovini kaima aukstai kalnuose, kur net elektros nera, kur nuo seniausiu laiku niekas nepakeista, neoficialiai yra uzdrausta vezti turistus, nes ten „yra negrazu, skurdas“. Kam tai rodyti uzsienio turistams, jei yra išblizgintas miestas Baku.. Jie mėgsta auksinius dantis. Net jauni zmones.. Aukso spalvos papuošalai, blizgus uzvalkalai namuose, vyrai - su dideliais auksiniais ziedais. Net per didziausius karščius – išblizginti juodos spalvos batai...

Kaip įdomu

Prašom prašom toliau.. Suintigavote..

1 diena

Atskride i Kutaisi oro uoste nusipirkome bilietus iki Tbilisi (po 20 lari). Kadangi musu draugas is Sagaredzo buvo siek tiek uzimtas, turejome pora valandu pasivaikscioti po Tbilisi.





Pagaliau sulaukem Giorgi, uzvaziavome nusipirkti duonos ir po valandos musu jau lauke laaaaaabai skani vakariene! Giorgi mama nepatingejo mums pagaminti net 8 gruziniskus patiekalus Ir pagaliau - taip ilgai lauktas Giorgi vynas, mums pats skaniausias vynas is visu ragautu Gruzijoje Po vakarienes veiksmas persikele i rusi, prasidejo degustacijos
Labai dziaugiames uz Giorgi, vos pries savaite iki musu atvykimo jis buvo isrinktas savo rajono meru

2 diena

Anskti ryte isvaziavome is Sagaredzo link Lagodehi. Musu pirmas tikslas Azerbajdzane buvo senovinis miestas Šeki. Marshrutkeje susipazinome su azerbajdzanieciu, kuris butent ten ir vaziavo. Labai apsidziaugeme, kadangi nelabai turejome informacijos, kokiu budu iki to miesto nusigauti
Atvyke i Lagodehi, pasiememe taksa iki sienos. Taxi kainavo 3 eurus. Apmokejo tas vaikinas, net neleido mums istraukti pinigine.. Greitai praejome siena - muitininkai net neatkreipe demesio, kad su savimi nesame 3 litrus naminio vyno ir puse litro čačos (Giorgi dovana )
Nuo sienos su taksi davaziavome iki miestelio Zakataly (apie 30km, mums trims kainavo 8 eur. Jei butumeme be vietinio, sis kelias mums kainuotu gerokai daugiau. Pavyzdziui, uz kelia nuo sienos iki miestelio Balaken, 5km , taksistai is turistu ima 4-5 eurus). Iki autobuso isvykimo i Šeki turejome 20 min laiko ir vaikinukas mus pakviete isgerti arbatos Pasake, kad mes jo sveciai ir jis mus nori pavaisinti:)
Arbatos ten geria labai daug, n kartu per diena. Arbata paduodama arbatinuke ir pilama i tam tikros formos stiklines. Prie arbatos visada paduoda cukru kubeliais ir saldainius





Nuo Zakatala iki Šeki vaziavome virs 2 valandu (2 eur uz viena). Kelias neprailgo, smagiai pabendravome su nauju pazistamu Stotyje su juo atsisveikinome, vaikinas paliko mums savo telefono numeri, jei kazko prireiktu, kazkas atsitiktu, ir mes nuejome ieskotis Caravan Saray - musu pirma nakvynes vieta Azerbajdzane

Šeki - grazus jaukus miestelis, apsuptas kalnais bei ąžuolynais. Šis miestas laikomas vienu seniausiu Kaukazo gyvenvieciu.
Nakvynei pasirinkome karavansaraju. Tai viena graziausiu vietu mieste. Karavansarajus buvo pastatytas 18a. Cia kazkada pasilikdavo nakvoti pirkliai, keliautojai. Anksciau Šeki buvo 5 karavansarajai. Musu dienu sulauke 2, vienas is kuriu ilga laika yra restauruojamas. Nakvynes kaina cia viena pigiausiu Azerbajdzane - uz dvivieti su patogumais sumokejome 30 eur.

Šeki





I a. Šeki buvo vienu didžiausių albanų miestu. Pagrindinė senovės albanų šventykla (viduje -muziejus, iejimas 2eur):







Šiukšles degina tiesiog gatveje ant kelio:

Kazkur kazkada perskaiciau teigiama atsiliepima apie kavine "Gagarin". Isbandeme - labai patiko, rekomenduojame Uz pietus dviem mokejome 11-15 eur.



Čia valgeme tradicini Šeki miesto patiekala - Piti. Jie vadina tai sriuba, bet mums labiau panasu i čenachus. Is pradziu is puoduku i lekste reikia ispilti sultini, ji suvalgyti, po to mesa su avinzirniais ir kaštonais





Vistienos sriuba



Mieste pagal senovės receptą, kurį miestiečiai labai saugo, gaminama chalva - labai saldi, daug nesuvalgysi :

3 diena

Is pat ryto nuejome pasiziureti chanų rūmus, pastatytas 18a. Cia buvo vasaros rezidencija. Chanas gyveno kukliai - vos 6 kambariai Fotografuoti viduje draudziama. Iejimas - 2eur.







Uzejome i vietini muzieju:



Ir pasukome stoties link - pagal plana iki vakaro turejome surasti giminaicius



Kirpykla

Atvaziavome i Udžaros rajona, radom taksi ir papraseme nuvezti mus i kaima Alpaut. Buvom tikri, kad kiekvienas ten zinos, kaip rasti musu giminaicius Deja, nei pirmam nei antram ir t.t. namie mums padeti negalejo Tada isaiskejo, kad pasirodo siame rajone yra du kaimai su tokiu pavadinimu, o visam Azerbajdzane - 5 Iki kito kaimo teko vaziuoti 35km. Ir pagaliau - po keliu valandu paiesku - radome dedes nama Uzejome, paklauseme, ar turi giminaiciu Lietuvoje, pasake, kad turi. Mes jiems :"staigmena, cia mes - jusu giminaiciai is Lietuvos"
Ir cia mes pamateme, kaip Azerbajdzane sutinka svecius Is pradziu mums buvo šokas, po to supratome , kad taip ten yra visur.
Ten nepuola uzmetineti svecia klausimais, tokio tipo kaip "kaip sekasi, kaip gyvenate, kaip sveikata , kaip jauciates,kaip davaziavote ir t.t" Svecia pasodina prie stalo, atnesa gerti, kartais dar vaisiu ir palieka. Iseina uzsimineti savo reikalais. Be jokiu ypatingu emociuju ir klausimu Tam kad sveciai galetu pailseti po keliones, apsiprasti ir t.t. Taip atsitiko ir sitame pirmame namie. Ramiai pasodino mus prie stalo, atnese gerti , vysniu ir isejo Spejome paklausti, kur padeti daiktus. Jie mums - "aj, padekit cia kur nors" Man isterija - "musu nenori, gal nelaiku, gal begam is cia, ka daryti ir t.t."
Baku pas gimines buvo panasiai, nors ten zinojo, kad mes atvaziuosim, musu lauke. Ramiai sutiko, pasodino prie stalo, atnese valgyti, gerti ir viskas, jokio demesio mums. Sedi, tarpusavyje bendrauja azerbajdzanietiskai. Mes kazko paklausiame, jie mandagiai atsako, ir toliau savo pokalbius tesia Pusvalandi taip pasedejome ir isejome i miesta , nes negalejau daugiau ten buti, tikrai nesamoninga situacija. Net kalbinau vyro ieskotis viesbucio Grizome velai vakare ir situacija cia jau buvo visiskai kitokia. Puole klausineti, kaip gyvename Lietuvoje,pasakoti apie save, tikrai labai mielai smagiai bendravome iki nakties
Ir panasi situacija buvo kiekviename name, kur sveciavomes

Ieskome giminaiciu:



Radome







Musu atvykimo proga nagalabijamos dvi vištos Sis atsakingas darbas pavestas 14m berniukui



Gaminti maista, plauti indus ir kt. moterys ten megsta sedint ant grindu



Kol moterys ruosia valgyti, mes surasome giminaiciu vardus, kas kieno pusbrolis, dede,anuke ir t.t.



Nuvaziavome paziureti ju darza
Arbuzas :




Granatas:


Populiariausiais transportas šalyje:


Papildyta:
Uzsukome i vietine kavine Vyrai gere alu, moterims - arbata





Ruosiamas plovas vakarienei





Plovas paduodamas su keptomis razinomis. Gali buti dar apkepti kaštonai

Azerbajdzane moterys dienas leidzia tvarkydami namus, gamindami maista ir priziuredami vaikus. Labai reta moteris turi darba. Ypač kaime. Nuo ryto iki vakaro vienos arba su vaikais.. Vyra diena dirba, o vakarus leidzia kavinese - geria arbata. Su vyrais zmonos praktiskai nebendrauja. Apskritai moterys ten daugiau kaip koks vyru aptarnaujantis personalas. Vyras valgo - zmona stovi salia ir ziuri ar visko jam uztenka. Atejo pav. ryte mano vyro pusbrolis pusryciauti. Ziuri, nera jam kedes. Sustojo ir laukia. Zmona pašoko, nubego i kambari ir atnese jam kede Jokiu aciu is vyro puses aisku nesulauke, net šypsenos Ten tai norma. Zmona patepia duona sviestu ir paduoda vyrui, išlukštena jam kiaušini..
Kai pavalgeme, vyriausias prie stalo paklause, ar valgysime dar. Pasakeme , kad ne. Jis tada moterims rodant i stala :"УБРАТЬ!" (liet. išnešti) Moterys ta pacia akimirka pribego ir viska išnešė

Kai papasakojau apie ta atneštą kėdę jaunoms mano vyro dukteriečioms (18m ir 24m), jos man patvirtino, kad tai norma. Papasakojau, kad Lietuvoje vyrai moterims kedes nesioja, kava i lova atnesa - dabar jau jos buvo šokiruotos :"kaip taip?? cia gi zmonos darbas!"