o tas MIDI bėgimas normalus idomu bus? aš prisimenu savo studijų laikais (MIFe mokiaus) tai bėgdavom per MIDI iš saulėtekio iki naugarduko fakulteto, tai ten toks bėgimas, kad studentai su alaus buteliais, cigaretėm, porą stotelių pavažiuodami autobusu

tada buvo nieko, linksma, dabar nežinau ar į tokį norėčiau
QUOTE(summmer @ 2015 04 09, 06:57)
Jūs nerealios šaunuolės

mane labai žavi, kai nors ir labai sunku žmogus užbaigia distanciją. Aš šito jau nebeturiu, nors atsimenu, kad prieš dešimt metų bėgdavau taip, kad finiše krisdavau, irkluodavau, kad rankas nuo pusės distancijos atimdavo ir vis tiek užbaigdavau ir labai svarbu būdavo būti pirma. Dabar jau kitaip, jeigu labai sunku -neužbaigiu, teisinuosi, kad žinau, kad sekančią dieną vis tiek reikės eiti į darbą, rūpintis šeima ir negalėsi atsiilsėti, kita vertus prieš dešimt metų greičiau organizmas atsigaudavo.
jei užbaigiam distanciją matyt nebūna taip jau sunku
o tai kuo tam darbui ar šeimai geriau nebaigus distancijos? aš tai nesiardau, kai nėr jėgų tiesiog pabaigiu bile kaip, kad ir paskutinė. Nematau prasmės tiesiog išeit. Nors dažnai save graužiu, kad galiu geriau, greičiau, kad per daug tausoju save ir tingiu. Retai kada būnu pavargus finiše, tiesiog nemoku saves spaust

nemoku varžybose dalyvaut nuoširdžiai ir iš visų jėgų