Na va, ryt didžioji diena. Šiandien kažkaip neramu, vis gi man tai didelis įvykis.

Tad jungiuos į jūsų gretas ir bandau pristatyti save ir savo dantukus.
Jei trumpai, tai nuo pat vaikystės turiu problemų su dantimis, bet tėvai neturėjo salygų jais užsiimti. Plius tarybiniai metodai paliko savo įspūdžius ir iki šiol turiu labai labai didelę baimę dantistams. Gali būti visi dantys nuskausminti, nieko nejausiu, o aš vis tiek sugebėsiu apsiašarot iš streso kai ką nors labiau pradeda judinti. Paskutinį kartą higienistė draugiškai patarė išgerti valerijono lašų prieš kitą apsilankimą.

Taigi, jau visi 31 metai, dantys akis bado ir galiausiai apsisprendžiau perlipt per save ir imtis priemonių. Laukia ilgas gydymas. Dantys kreivi, žandikauliai siauri, dantys lipa vienas ant kito, kai kurių nebėra plius netaisyklingas sąkandis. Vienžo, visa puokštė.
Taigi, ryt pasipuošiu keramikiniais beligatūriniais breketais (ant abiejų žandikaulių iš karto), kuriuos teks nešioti minimum 2 m., tada ilgalaikė retencija, implantai ir t.t. Ir įdomu, ir bijau, ir suprantu, kad jau seniai reikia.
Ryt pasidarysiu pirmąsias nuotraukas prieš ir po breketų uždėjimo, kad galėčiau prisijungti prie jūsų sąrašo ir albumo. Tikiuos draugausim.