Kuriančioji energija.
Va. O šiaip tai nepiktai ir be moralų rašau, bet taaaip juokinga skaityt diskusijas apie Dievą ir dvasingumą, kai visi be išimties dalyviai per savo EGO nemato nieko kito

Peršasi išvada, kad tie dievai, kuriuos ten matot, pažįstat, bendraujat, išjaučiat ir visaip kitaip - tai ne kas kita kaip pačių ego apraiškos.
Kada bus įmanomas dialogas be asmeniškumų? Net tos, kurios dedatės neva tai apšvitintom, nušvitusiom asmeniškumus taip pat puikiai įvyniojat į neutralias frazes kaip ir tiesiai šviesiai įžeidimus rašantis žmogus

Taip kad geresnių čia nėra.
Jau vemt verčia nuo tokių pezalų: patyrimai, bagažai, išjautimai, "aš matai asmeniškai pažįstu penkis dievus", "o aš tris" ir kitoks pimpalų matavimasis. Nu, kas dar ko daugiau?
Iš principo niekam nesakyčiau kiek ko perskaičius ir prityrus, nes kai pasakai, kad turi tam tikrų žinių, amžinai atsiranda tokių, kurie negali pasidžiaugt už kitą, o vietoj to "bet aš vistiek daugiau, geriau, fainiau".
Nejau tie dievai neapšvitino jūsų gėrėtis ir džiaugtis viena už kitą? Tebus žmogus perskaitęs katekizmą pirmą kartą, jeigu tai jam padės jaustis laimingesniu ir darys jo aplinką laimingą - reikia tik džiaugtis.
Tepažįsta jis vieną krikščionių dievą, ir ką? Jūsų tobulesnis? Apskritai, jeigu leidžiatės sau vertinti Dievą, tai koks iš jo dievas?
Pamastymai iš šono, jokių asmeniškumų.
O šiaip, įdomu paskaitinėt ;)