Sanpaulijų ir gloksinijų gerbėjos turi atskiras temas.
Informacinis blokas - streptokarpų priežiūros gairės, dalinamės patirtimi, kviečiame diskutuoti, bet nepretenduojame į vienintelę tiesą.
Streptokarpų, gesnerijinių šeimos augalų, giminingų sanpaulijoms, gamtoje randama apie 130 rūšių. Dažniausiai aptinkami miškinguose pietų Afrikos kalnuose, yra vienmečių ir šalčiui neatsparių daugiamečių, dauguma lengvai kryžminasi tarpusavyje. Tai, ką auginame mes žmogaus kūriniai, hibridai. Veislių įvairovė milžiniška. Vienos veislės nuo kitų skiriasi žiedų spalvomis, forma, skrotelės ir žiedų dydžiu, ir gali įtikti pačiam išrankiausiam skoniui.
Agrotechnika šiek tiek panaši į sanpaulijų, tačiau yra keletas esminių skirtumų. Streptokarpams geriausiai tinka pakankamai vėsi patalpa, tinkama normaliam augimui oro temperatūra 15-24 laipsniai (optimali 18-21) augimo periodu, žiemą geriausia 15-17. Oras turėtų būti kiek įmanoma drėgnesnis, galima drėkinti orą statant padėklus su vandeniu. Ar galima/reikia apipurškinėti lapus vieningos nuomonės nėra kai kurie gėlininkai rekomenduoja lapų nepurkšti, kadangi jie šiek tiek plaukuoti, apsivels dulkėmis, taps nedekoratyvūs, kiti apipurškia. Svarbiausia jeigu ryšitės apipurškinėti nepalikite augalo saulėkaitoje, kad nenudegtų. Šiltuoju metu galima laikyti įstiklintame balkone, net lauke, pavėsyje. Ne tokie jautrūs skersvėjams ir žemoms temperatūroms kaip sanpaulijos. Streptokarpams daug pavojingesnė per aukšta (virš 27), nei žemesnė temperatūra, svarbu, tik, kad ji nebūtų neigiama. Dienos/nakties temperatūrų svyravimai, ypač karštuoju vasaros periodu streptokarpams naudingi.
Tiesioginių saulės spindulių nemėgsta, gali nudegti, tačiau reikalauja daug išsklaidytos šviesos. Tinkamiausiomis laikomos rytinės ir vakarinės palangės, forumiečių praktika rodo, kad puikiai auga ir šiaurinėje pusėje. Žiemos metu tiks ir pietinė palangė. Vasarą pietinėje pusėje arba oranžerijoje auginamus streptokarpus rekomenduojama pridengti nuo vidurdienio saulės. Streptokarpų žydėjimas tęsiasi kol dienos ilgumas 12-14 val. Gali augti dirbtinio apšvietimo sąlygomis, tačiau patyrę augintojai nurodo, kad žydėjimas nebūna toks gausus, kaip esant natūraliam apšvietimui.
Dauguma veislių auga greitai, gali prireikti persodinti daugiau nei vieną kartą per metus. Šaknų sistema sekli. Dėl tinkamiausių vazonų augintojai nesutaria. Vieni rekomenduoja seklius, plačius vazonus (tokius, kaip azalijų, vazono plotis didesnis už aukštį), kiti sako, kad tinka paprasti. Aišku tik viena vazonai turi būti ne per dideli, kad nesusidarytų galimybė žemei juose užmirkti (reikia atminti, kad gamtoje šie augalai gali augti tarp akmenų, kur dirvožemio yra labai labai nedaug).
Dėl tinkamiausio auginimui substrato taip pat nėra vieningos nuomonės. Aišku, tik kad substratas turi būti purus, lengvas, nesukrentantis ir pralaidus vandeniui. Vieni augina durpiniuose substratuose (tinkamiausiu laikomi šviesių durpių substratai), kiti - sanpaulijų žemėje, treti lapinės žemės ir durpių mišinyje ir pan. Dėl priemonių suteikiančių purumą, kiekvienas augintojas ieško sau tinkamiausio varianto dedama vermikulito, perlito, kiminų, smulkių medienos gabalėlių, pušies žievės ir pan. Po persodinimo jokiu būdu nepalikti augalo saulėje. Jeigu lapai po persodinimo apvysta, geriausias būdas augalui gaivinti kuriam laikui įdėti į šiltnamiuką ar polietileno maišelį. Jeigu lapų apvytimas tęsiasi ilgiau nei pora parų, reikėtų patrumpinti pusiau didžiausius lapus.
Streptokarpai palyginus su kitais kambariniais augalais retokai užsikrečia ligomis ir kenkėjais. Dvi dažnesnės ligos - botrytis grybelio sukeliami puviniai ir miltligė (kuria užsikrečia tik nuo kitų rūšių augalų, pvz. jeigu šalia yra daug jautresnių šiai ligai sanpaulijų). Ligų ir kenkėjų prevencijai reikėtų vėdinti patalpą, sudaryti oro cirkuliaciją ir būtinai laikytis higienos reikalavimų žydėjimo metu bent kartą per savaitę surinkti nužydėjusius žiedus, išskinti peržydėjusių žiedynų kotus, pažeistus lapus ir lapus, iš kurių augantys žiedynai jau nužydėjo, pašalinti. Dažniau pasitaikantys kenkėjai miltuotieji skydamariai, kurių gali būti tiek lapų, tiek šaknų zonoje (panašūs į vatos gumulėlius balti pūkai jų požymis), erkės ir tripsai. Smarkiai erkių pažeisti lapai atrodo taip (nesiėmus priemonių augalai sunyks).
Erkes ir tripsus aptikti gali pavykti tik žiūrint per mikroskopą (didinti reikia bent 15-30 kartų). Jeigu jų yra mikroskopo pagalba tikrai pamatysite erkės juda, laipioja, su mikro šapeliais ar dulkelėm tikrai nesupainiosite. Naikinama purškiant Vertimec (mūsų parduotuvėse šiuo metu jau nebėra (gal kur mažose krautuvėlėse užsilikę), greičiausiai bėdai ištikus tektų ieškoti rusiškų preparatų Fitoverm.
Daug daugiau problemų sukelia netinkamų auginimo sąlygų įtakotos neinfekcinės ligos - dėl mitybos sutrikimų, saulės nudeginimų, sauso oro atsiranda dėmės ir margumai ant lapų, nuo perlaistymo supūna šaknys, per stiprios koncentracijos trąšos nudegina šaknis ir pan. Kad augalai būtų sveiki ir gražūs reikia stengtis užtikrinti jiems optimalias auginimo sąlygas laikytis tinkamo drėgmės, temperatūros režimo ir subalansuoti tręšimą.
Streptokarpai nepakenčia perlaistymo. Visi žinome, kad žemei vazone išdžiūvus dauguma augalų apvysta, suglemba. Streptokarpams net ir neišdžiūvus žemei vazonėlyje apvysta žiedai ir lapai aplinkos oro temperatūrai pakilus iki maždaug 24-27 laipsnių. Šis apgaulingas požymis skatina palieti. Lieti reikėtų labai atsargiai, tik pakilnojus vazonėlį ir įsitikinus, kad augalas tikrai sausas. Jeigu kyla abejonė nuo ko apvyto (žemė atrodo drėgnoka), geriau neskubėti laistyti, o palaukti kol šiek tiek atvės (pvz. per naktį) ir galbūt augalas vėl taps standus ir neliejus. Būtina įsidėmėti, kad perlaistymas pagrindinė streptokarpų netekties priežastis. Nupūna šaknų sistema, skrotelę vėliau taip pat apima puviniai ir augalo jau beveik nebeįmanoma išgelbėti. Kartais pavyksta įšaknydinti sveikesnį lapą, bet kaip taisyklė mirštančių augalų lapai jau būna apsikrėtę patogeniniais grybais, šaknijasi prastai ir dažniausiai supūna. Todėl, jei pamatėte, kad perliejote, o veislė itin vertinga, atsargumo dėlei verta nieko nelaukus nuskinti lapą dauginimui.
Kuo didesnis oro drėgnumas, tuo lengviau pakelia aukštesnę temperatūrą. Ir dar - gali ji būti ir aukštesnė, jei po karštos būna gerokai vėsesnė naktis. Temperatūros rėžimo nesilaikymas sutrikdo mitybą, gebėjimus įsisavinti maisto medžiagas, o tai pasireiškia geltonumu (azoto trūkumo požymiu) ir sausomis dėmėmis.
Forumietės nesugebėjo rasti vieningos nuomonės, kokiomis trąšomis geriausia tręšti streptokarpus, populiaresni tręšimo variantai pomidorų trąšos, bet kokios gėlių trąšos su mikroelementais, kur N:P:K santykis panašus arba kalio šiek tiek daugiau (pvz.: 10:10:10), Schultz sanpaulijų trąšos, kaktusų trąšos. Tręšimas vakarų pasaulyje paremtas paprastomis ir ganėtinai vienodomis taisyklėmis - trąšos tinkamiausios pomidorų arba sanpaulijų. Jei renkamasi pagal santykį, jis dažniausiai apyvienodis visiems trims makro elementams. Tik visur pabrėžiama, kad streptokarpai ypatingai jautrūs šaknų nudegimams, todėl tirpalas rekomenduojamas du-keturis kartus silpnesnis, negu gamintojo rekomendacija ant pakuotės, bet tręšiama kaskart laistant nuo kovo iki spalio. Rusų, ukrainiečių augintojai siūlo tręšti ne sanpaulijų trąšomis (mano, kad tokio kiekio fosforo kaip sanpaulijoms, streptokarpams nereikia, nuo per didelio kiekio fosforo streptokarpai greičiau susensta). Reikia atkreipti dėmesį koks trąšose azotas, tinkamiausia amoniakinė azoto forma. Rasta nuomonių, kad tinka organinės trąšos (perpuvęs mėšlas).
Reikėtų žinoti, kad skirtingai nei daug kitų gėlių, streptokarpai puikiai kurį laiką žydi ir visai netręšiami. Tik "suvalgo" patys save. Visą energiją išeikvoja žydėjimui lapų, šaknų augimo sąskaita. Pakinta paties augalo spalva ir jis pamažu nunyksta.
Apskritai - streptokarpas nėra ilgaamžė gėlė, dažnai žiemą, o ir šiaip dėl neaiškių priežasčių būna praradimų. Todėl pačių vertingiausių, mylimiausių veislių augalų reikėtų pasidauginti atsargai.
Dauginimas: lapo dalimis, skrotelės padalinimu, sėklomis. Sėklos labai smulkios, dygsta šviesoje (pasėjus nereikia užpilti žemėmis). Tėvinių augalų savybių gali neatkartoti. Veislei išlaikyti dauginami vegetatyviniais būdais, populiariausias - lapo fragmentais.
Daugiau informacijos ir kur galima įsigyti:
http://dimetris.com.ua/forum/
http://senpolia.eu/forum/
http://sanpaulija.lt/
http://rojaussodai.l...16005afbc44a4b7
http://www.sugardas....atalogy_lt.html
http://floralworld.r...board,27.0.html
http://frauflora.ru/...e684abdfe91a474
http://www.dibleys.com/strep.htm
http://www.streptocarpus-info.com/
http://www.streptokarpus.pl/
http://www.fialki.de/
http://www.fuchsia.be/nl
http://www.gesneriads.ca/
http://www.violets4you.com/
http://streptokarpai-lt.blogspot.com/ - lietuviška selekcija
Ieškant, kaip nusipirkti streptokarpų iš kitų šalių, galima internetiniame aukcione ebay.com (galima rašyti ebay.lt, tada bus nurodyti pardavėjai, siunčiantys augalus į Lietuvą), paieškos langelyje įrašyti "streptocarpus" arba "streptocarpus plants" - gausite nuorodų iš ko, ką, už kiek įsigyti.
