Pažintis ir....

Na, kad perskaičiau su netinkama nuotaika tai tikrai nemanau. Tiesiog nežinau kaip paaiškinti, iki to laiko, sakiniai buvo išsamūs ir tipo "šilti", o vėliau labai viskas pasikeitė į tą pusę, kad sakiniai tapo trumpi, juose iš viso jokių emocijų nebesimatė ir tarkim šalti. Jei tai vyksta palaipsniui tai aš ok viską suprantu, bet kai taip staigiai, vieną dieną viskas gerai, kitą jau nebe, na nelabai aš susigaudau.

Ikyrejai jai, jaunuoli

Užknisai. Matyt, kurį laiką tikėjosi mandagiai tavęs atsipurtyti.

Va va, as irgi apie ta pati.

Na, bet po kiek laiko ir vėl tapo bendravimas normalus į rugpjūčio pradžią, žodžiu taip, mano klaida, praleidau vieną dieną po dainų šventės.... Spėju per tą dieną ir užknisau, nes vis klausinėjau ar galim susitikti ir, kad galiu bet kada atvažiuoti.
Jo dabar kažkaip pasižiūrėjau, ką ten rašiau, tai taip, ir mane būtų toks "lindimas", siūlymai susitikti, užknisę, tuo labiau, kai sakė, kad laiko neturi, ir dar gegužės mėnesį man minėjo, kad gali išvažiuoti vasaros gale kuriam laikui dirbti į užsienį...

Po mėnesio nebendravimo kažkaip dabar viskas kitaip atrodo, negu tada, dabar pamačiau, kad vienu metu tikrai galėjau būti įkyrėjęs su siūlymais, ypač per tą vieną dieną.

Nedomini jos kaip vaikinas ir tiek Gali su tavim bendrauti draugiskai, bet ne daugiau

Pažinojau kažkada panašaus tipažo vaikiną, dar kai studentai buvom. Buvo įsikliopinęs į mano draugę, o ji jam nuoširdžiai nieko nejautė. Nu ir jis su visomis savo analizėmis su visais savo pakvietimais ją buvo jau negyvai užėdęs... Ji, būdama gera mergaitė, nepasiųsdavo jo ant trijų raidžių, bet mandagiai bendraudavo, O kiekvienas mandagus jos "Labas" ir pokalbio palaikymas iš mandagumo iššaukdavo dar didesnes jo atakas, nuo eilėraščių rašymo iki amžino zyzimo "na gal susitinkam, gal susitinkam, gal susitinkam..."
Mes, merginos, savo tarpe jau vien pamačiusios jį univere imdavom prunkšti į kumščius, dar ir per dantį patraukdavom O kai jis akis į akį su manimi, jo simpatijos drauge, imdavo va taip va panašiai kaip jūs kalbėti, tai net nebežinodavai, gailėtis to žmogaus ar juoktis
Garanatuoju, kad jūsiškė irgi savo draugėms apie jus pasakoja apie apie beviltišką ir tuo pačiu juokingą dūsautoją

Jeigu atvirai, tai aš viską suprantu, tuomet spėju, kad apkalbėjo, manau labai galimas dalykas (bet jos charakteris truputį kitoks). Na man tas pats ką ten kas ir kaip pasakoja apie mane, nes apkalbos - natūralus dalykas ir visi kažką visą laiką apkalbinėja, labai džiaugiuosi, kad pagaliau pradėjau nebekreipti dėmesio į apkalbinėtojus, nes jeigu ką nors veiki gyvenime jų atsiranda ir atsiranda patikėkit ne vienas, ankščiau į juos kreipiau dėmesį, bet supratau, kad na neverta. Tą patį daro tiek vyrai, tiek moterys. O gilintis, kas ką pasakė na, manau laiko švaistymas. Be to pvz apkalbinėtojai iš esmės ir padeda nes apkalbos sklinda ir plečiasi tas apkalbų ratas, o t.y. ir pavadinkim "reklama" taip, kad sakykim kad ir iš blogų dalykų vėliau atsiranda ir gerų. Kitaip tariant, to specialiai nenorint, rodomas dėmesys.

Na eilėraščių aš dar nerašiau ir nerašysiu. Nebent grįšiu prie elektroninės muzikos kūrimo ir ką nors sukursiu, bet vėlgi mažai šansų nes idėjų nėra, bent jau kol kas.

Čia tas pavadinkim zyzimas ir buvo tą vieną dieną, nes dabar kai perskaičiau nu... jau rašiau, kad dabar visai kitaip, kvailai, atrodo.



Na šitą jau aš suprantu, tik sakau yra toks durnas noras, bandyti kažką pakeisti, kažkaip tik nežinau kaip, nes tas jausmas tai tikrai niekur nedingo, šiuo metu. Tik dabar puikiai suprantu, kad jis yra vienpusis t.y. jaučiu tik aš kažką daugiau negu draugiškus santykius jai, dėl to savo iniciatyva ir stabdau save, kad nieko, ko nereikia jai neparašyti, nes žinau, kad galiu vėl apie tą patį pradėt kalbėt, o tai tikrai jokios naudos neatneš, bet kitas dalykas tas, kad toks tylėjimas ir nesidomėjimas kaip sekasi taip pat tikriausiai nieko gero neduoda, nors čia ir vėl gi nuo žmogaus charakterio priklauso, o jai reikia dėmesio, nes vieną vasarą regis 2013 ar 2012 metų, nerašiau, vėliau parašiau ir atrašė, kad pasiilgo. (čia šiaip nesusiję su tema sakinys)

Kažkas pradžioje rašė čia apie atkaklumą, tai va viena pusė nori jį parodyti, bet kita stabdo. Žinau ir aš pora atvejų, kai atkaklumas kartais tikrai kažką gero duoda, bet, žodžiu… Tai vat ir nežinau kaip tas atkaklumas atrodytų šiuo atveju žmogui, nes kiekvienas reaguoja vis kitaip ir skirtingai. O viską pamiršti tai tikrai labai, labai sunku ir nemanau, kad taip greitai kaip tikėjausi pavyks.

Tose apkalbose ir ta jūsų mergina dalyvavo. Jei jūsų tikslas sukelti jai gailestį, sumišusį su noru pasišaipyti - tuomet valio.

su kiek merginu esi rimtai draugaves gyvenime? rimtai - tai reiskia, nuolat susitikinejant, leidziant laisvalaiki ir intymiai bendraujant.

O dieve ponas Endriau, aš turiu tik vieną klausimą: kaip pas jus su testosteronu reikalai? Manyčiau, kad juo labiau pasirūpinti reiktų, o tada mergina pati ateis
Papildyta:

Dviprasmiškai galima vertinti tik įrodymus teismo salėje

Na aš nedrausiu kam nors ką nors apkalbėti, esmė ta, kad nelabai gilinuosi kas ką apkalba, tai tuomet tada ir ji, dabar jau savo ex draugą apkalbėjo jeigu jau taip gilinantis. Tikslas tikrai ne sukeltį jai gailestį, kad gailėtųsi ji manęs ar su noru pasišaipyti, nes to visai nenoriu. Apie apkalbas rašiau bendrąją prasme ir tikrai nenoriu, kad ji gailėtųsi ar jaustųsi nepatogiai, nes paprasčiausiai pats tuomet jaučiuosi nepatogiai ir nesmagiai kai žmogus atsiprašinėja.