Pažintis ir....

Galbūt ir įtartina būtų, nežinau, nesiginčysiu, nes kiekvienas žmogus skirtingas. Ar tai užkerta kelią rimtiems santykiams? Na, nemanau, bet iš kitos pusės, gali būti, nes nežinau kaip atrodo toks reikalas iš šalies vis kitam žmogui. O prie tos vietos (gyvenamosios) nesu aš prisirišęs ir ją bet kuriuo metu galiu pakeisti ir nieko tokio keisto ar kažko netikėto man nebūtų, vistiek visus veiksmus kurie yra susiję su mano gyvenimu priimu ir atlieku pats, kad ir gyvendamas taip, kaip dabar, tiesiog tėvai nesikiša į mano gyvenimą aš į jų ir viskas. Atsakomybės už save ir už kitą manau, kad yra tikrai.

Bet tiesos jūsų žinutėj yra ir sutinku, kad gali taip atrodyti.

Brolyti, esi pačiam jėgų žydėjime sveikas ir darbingas. Vyras turi kurtis gyvenimą bei pagrindą sau ir būsimai šeimai. Jei dirbi tai imi paskolą ir perki butą, stataisi namą ar sodybą su keliais ha, nustoji svaigt dėl kažkokios mergos ir gyveni savo pilnavertį savarankišką gyvenimą, o ne sėdi pas mamytę sterblėj ir verkšleni dėl nelaimingos meilės. Nes dabar ne vyras o boba esi. Tokie normalių merginų nedomina.

Tai keisk! Pirkti, namo statyt nebūtina, gali pradžiai išsinuomot (ir negalvok jokių pretekstų kodėl ne!).
Nemanau, kad gyvendamas su tėvais, atskirai gaminies valgyt, atsakai už tvarką? Galų gale, nesvarbu, kad nesikišat vieni į kitų gyvenimą: tai jų namai, ir kažkiek viskas pagal juos. Tik atskirai gyvendamas būsi pats savimi, ir atrasi kaip tau norisi gyvent.
Kokios tau moters reikia/norisi ateityje?

O as nematau bedos, kad jis gyvena su tevais. Matyciau beda, jei sukures rimtus santykius nenoretu kraustytis gyventi su mergina, o kudakuotu po mamos sparnu.
O, kad 27 m ir dar neturejes normaliu santykiu, cia jau ne atsitiktinumas, o tendencija. Ir butu galima pagalvoti, kur to priezastys.
Daug labiau nei gyvenimas su tevais, man sitame vaikine kliutu jo mastymo budas.
Postus vos imanoma suprasti, nes raso tarsi samones srautu varyti ir vienoje frazeje (kuria tesiasi 5 eilutes), sugeba pats sau papriestarauti.

Na taip, tame yra ir pozityvių dalykių - matyt moka su tėvais sugyvent, jie gal faini, jei nesinori sprukt.
Kita vertus, nors manieji faini, bet vis tiek tam tikro amžiaus jau norėjosi savarankiškai gyventi. Gal čia kaip kam, matyt pagal save į tai žiūriu.

Man irgi noretusi, jei gyvenciau su tevais, bet jei santykiai nera blogi, as turbut pasirinkciau gyvent su tevais ir taupytis buto paskolai (mazesni proc bus, inesu didesnia suma), nei leisti 1000 lt ant nuomojamo buto kas menesi .
Situacija netaikoma, kai turi rimtus santykius. Tada zinoma tevulizdeli reiketu jau pamirsti

Dėl paskolų turiu aš savo atskirą nuomonę ir tikrai paskolos kokiems 30'iai ar 20'iai, 10'iai metų nesiruošiu imti. Pritariu, būtų labai gerai nebesvaigti ir viską labai paprastai užmiršt Kaip ir rašiau savais reikalais tėvų neužkraunu. Tad nieko jie nežino. Tik vienas klausimas - Kas yra normali mergina?



Pralinksmino klausimas.
Reikia man moters, tokios, kuri gamintų valgyti, plautų indus, rūbus ir t.t. būtų blondinė, turėtų didelę krūtinę, ilgas kojas ir t.t. Juokauju.
Kadangi valgyt moku gamintis, indus išsiplauti taip pat drabužius išsiskalbiu, remontą esu daręs tai reikia paprasto žmogaus su kuriuo būtų gera bendrauti, leisti laiką ir būti kartu, viskas, to man užtenka. Nenoriu aš grįžt prie diskusijos objekto, nes vėl toj pačioj vietoj atsidursiu, bet viską mačiau tame asmenyje apie kurį ši tema ir yra, na išskyrus laiko leidimą, nes kaip ir rašiau nepavyko ne universitete susitikti.



Va ir sugadino mane logikos ir filosofijos studijuoti dalykai. "Jei aš nesu roplys tai aš esu šiltakraujis gyvūnas" arba "jeigu asmuo devynis kartus neatmatuoja, tai neatpjauna"

O dėl gyvenimo su tėvais ar giminėmis kai dviejų žmonių santykiai tikrai pasidaro rimti. Nu, asmeniškai niekaip neįsivaizduočiau tokio gyvenimo ir iš karto ieškočiau atskiros gyvenamosios vietos. Nors pažįstu, kas taip jau gyvena 20 ar 25 metus. Aš nesugebėčiau.

Šiaip jei tu nesi roplys, tai tu gali būti nariuotakojis. Ir tikimybė, jog esi ne šiltakraujis, o būtent nariuotakojis kur kas didesnė, nes jie kur kas labiau paplitę ir gausesni rūšių skaičiumi.

O kas dėl šios konkrečios merginos, nemanai, jog tu elementariausiai jai esi per protingas ir per daug mąstantis? Vertinant iš to, kokią intelektualią muziką tavo simpatija klauso, nepanašu, jog ji yra protenciali Nobelio premijos laureatė.

O tai merginą atsivestumėte pas tėvus? Glamžytumėte rudenį, žiemą parkelyje, nuomotumėt kas kartą viešbučius ar kaip? Ar užtektų tik dvasinių dalykų, bendravimo per naktis ir nekaltų bučinukų?
Esu paprasta, nesu kažkokia fyfa, kuri tik kitų pinigus skaičiuoja, bet tik mokykloje bendravau su vaikinais, kurie gyveno prie tėvų. Ir tai buvo vaikinų iš rajonų, kurie nuomavosi butus, o ne sėdėjo prie tėvų. Tėvai yra gerai, bet suaugęs žmogus turėtų atsiplėšti, ypač, kai jis jau ieško partnerio. Jei neieško, nedomina dar suaugusiųjų gyvenimas, tai aišku, ko ten vienam ar vienai gyventi ir visai nesvarbu tada kiek metų, nors ir 30. Bet jei ieško, tai tėvukų sijoną jau ir dera paleisti.
Kai studijavau, tikrai nebūčiau susitikinėjusi su vaikinu, kuris mane pas tėvus vestųsi. Mane domino ne vaikino tėvai, o vaikinas Dar ir pavyzdį konkretų turiu. Didmiesčio vaikinas susikombinavo jam nepriklausantį bendrabučio kambarį per studijas ir ten gyveno, o ne prie tėvų. Aišku, pats faktas gal nėra gražus, kad siekia jam nepriklausančio barako, bet iš kitos pusės vertinant, tai nebuvo maminys

O šiaip tai žinokit manau, kad esate kažkoks filosofas, kuriam nė nereikia realios moters, o tiesiog objekto, mūzos, kažko, dėl ko svaigtumėt. Nes kai vaikinui, vyrui reikia moters, jis ją ir paima. Netgi tada, kai jam devyniolika pvz. turi drąsos. Jei nepavyksta su ta, atkenčia savo, atrauda, atgedi kaip sakoma ir randa kitą objektą.
Aš nuo žalios jaunystės daugiau sukiausi tarp vyr. lyties atstovų ir tikrai mačiau visokių vaikinų, vyrų. Daug bendravau su meniškais. Atleiskite, bet jūs net ir į juos nepanašus. Konkretesni net anie, o kartais dar ir kokie konkretūs

Va va, panašiai norėjau rašyt

Autoriui buvo juokingas klausimas kokios moters nori, bet jis čia man atrodo svarbus. "Kad būtų gera bendrauti", aišku savaime. O kad ji būtų savarankiška ar plaukianti pasroviui? Mėgstanti namie sėdėti ar išeiti? išsilavinus, giliom temom mąstanti, ar nebūtinai, jei šiaip geros širdies ir maloni?
Ir t.t. ir pan., o klausiu todėl, kad kai kurioms merginoms, kaip Monteverte pvz., užkliūtų jūsų gyvenimas su tėvais ir (bent įtariamas) neryžtingumas. Aš spėčiau, kad ji savarankiška ir išsilavinusi, turinti veiklos.

Ne tai, kad pats faktas kaip toks užkliūtų, bet esu realus žmogus, ne tik dvasisškas, bet ir kūniškas. Neatrodo, kad temos autorius ieškotų jaunučių naivuolių, regis įsimylėjo savo bendraamžę. Tai prisiminus save 27-erių, neįsivaizduoju kaip pradėčiau rimtą bendravimą su vaikinu, kai jis neturi atskiros erdvės. Nesvarbu, kad turi savo atskirą kambarį, bet jei kita erdvė bendra su tėvais, tai ką žinau Gi nebūtinai aš iš karto marčia tapčiau, kad jau taip iš karto pažindintis su senukais ir naudotis jų bendru WC būnant pas vaikiną Man elementariai reiktų privačios erdvės vaikino tyrinėjimui, bendravimui su juo, kūniškiems malonumams ir t.t. Sakykime aš savarankiška, atskirą butą turiu, bet čia jau prasideda stereotipai, kurie visuomenėje gajūs, kad kaip čia jei aš mergina turiu savo kampą, nors ir nuomotą tarkime, o vaikinas neturi Nebe tie gi laikai, kad pavaikšto kelis kartus po parkelį susikibę ir eina tuoktis. Dabar gi žmonės vienas kitą išbandinėja ir kartais net po 10 ar daugiau metų iki vestuvių
Man regis šiais laikais gudresnės moterys pabėgs iš karto nuo 27-erių metų jaunuolio, besiglaudžiančio prie tėvų.

Kas dėl to gyvenimo su tėvais - tai taip, būnant 27 gyventi su tėvais atrodo kiek keistai paprasčiausias klausimas - kur užsiimt po pasimatymo? Visąlaik pas merginą? Ar pas vyruko tėvus, tik tyliai tyliai, kad mama su tėčiu už sienos neišgirstų
Aišku, nesakau, kad ši konkreti mergina nekreipia į temos autorių dėmesio tik dėl šios priežasties