QUOTE(Monteverte @ 2014 10 10, 08:51)
O tai merginą atsivestumėte pas tėvus?
Glamžytumėte rudenį, žiemą parkelyje, nuomotumėt kas kartą viešbučius ar kaip?
Ar užtektų tik dvasinių dalykų, bendravimo per naktis ir nekaltų bučinukų?
Esu paprasta, nesu kažkokia fyfa, kuri tik kitų pinigus skaičiuoja, bet tik mokykloje bendravau su vaikinais, kurie gyveno prie tėvų. Ir tai buvo vaikinų iš rajonų, kurie nuomavosi butus, o ne sėdėjo prie tėvų. Tėvai yra gerai, bet suaugęs žmogus turėtų atsiplėšti, ypač, kai jis jau ieško partnerio. Jei neieško, nedomina dar suaugusiųjų gyvenimas, tai aišku, ko ten vienam ar vienai gyventi ir visai nesvarbu tada kiek metų, nors ir 30. Bet jei ieško, tai tėvukų sijoną jau ir dera paleisti.
Kai studijavau, tikrai nebūčiau susitikinėjusi su vaikinu, kuris mane pas tėvus vestųsi. Mane domino ne vaikino tėvai, o vaikinas
Dar ir pavyzdį konkretų turiu. Didmiesčio vaikinas susikombinavo jam nepriklausantį bendrabučio kambarį per studijas ir ten gyveno, o ne prie tėvų. Aišku, pats faktas gal nėra gražus, kad siekia jam nepriklausančio barako, bet iš kitos pusės vertinant, tai nebuvo maminys 
O šiaip tai žinokit manau, kad esate kažkoks filosofas, kuriam nė nereikia realios moters, o tiesiog objekto, mūzos, kažko, dėl ko svaigtumėt. Nes kai vaikinui, vyrui reikia moters, jis ją ir paima. Netgi tada, kai jam devyniolika pvz. turi drąsos. Jei nepavyksta su ta, atkenčia savo, atrauda, atgedi kaip sakoma ir randa kitą objektą.
Aš nuo žalios jaunystės daugiau sukiausi tarp vyr. lyties atstovų ir tikrai mačiau visokių vaikinų, vyrų. Daug bendravau su meniškais. Atleiskite, bet jūs net ir į juos nepanašus. Konkretesni net anie, o kartais dar ir kokie konkretūs



Esu paprasta, nesu kažkokia fyfa, kuri tik kitų pinigus skaičiuoja, bet tik mokykloje bendravau su vaikinais, kurie gyveno prie tėvų. Ir tai buvo vaikinų iš rajonų, kurie nuomavosi butus, o ne sėdėjo prie tėvų. Tėvai yra gerai, bet suaugęs žmogus turėtų atsiplėšti, ypač, kai jis jau ieško partnerio. Jei neieško, nedomina dar suaugusiųjų gyvenimas, tai aišku, ko ten vienam ar vienai gyventi ir visai nesvarbu tada kiek metų, nors ir 30. Bet jei ieško, tai tėvukų sijoną jau ir dera paleisti.
Kai studijavau, tikrai nebūčiau susitikinėjusi su vaikinu, kuris mane pas tėvus vestųsi. Mane domino ne vaikino tėvai, o vaikinas


O šiaip tai žinokit manau, kad esate kažkoks filosofas, kuriam nė nereikia realios moters, o tiesiog objekto, mūzos, kažko, dėl ko svaigtumėt. Nes kai vaikinui, vyrui reikia moters, jis ją ir paima. Netgi tada, kai jam devyniolika pvz. turi drąsos. Jei nepavyksta su ta, atkenčia savo, atrauda, atgedi kaip sakoma ir randa kitą objektą.
Aš nuo žalios jaunystės daugiau sukiausi tarp vyr. lyties atstovų ir tikrai mačiau visokių vaikinų, vyrų. Daug bendravau su meniškais. Atleiskite, bet jūs net ir į juos nepanašus. Konkretesni net anie, o kartais dar ir kokie konkretūs


Ne, merginos, jeigu pvz taip atsitiktų, kad po pasimatymo reiktų lovos, pas tėvus nesivesčiau, jau rašiau, kad neįsivaizduoju tokio dalyko. Nežinau mėgstu ekspromtu sprendimus priiminėti, todėl pirmą kartą būtų viešbutis antrą galbūt tada butą išsinuomočiau paprasčiausiai. Pas tėvus dar kartą kartoju, kad nesivesčiau.


Ne jaunučių naivuolių kažkokių neieškau, nes kiek esu bendravęs, nu, nėra man su jomis apie ką šnekėti, tiksliau pokalbis nesimezga arba su jaunomis aš bendrauti nemoku. ~18-22 m.
Aišku, kad ne tie laikai, kai po kelių pasimatymų parkelyje einama į santuokų rūmus
Galbūt.