Pažintis ir....

Labas
Jei teisingai supratau situaciją, tai kuomet ji buvo Lietuvoje, žinojo apie tavo jausmus, bet tiesiai šviesiai pasakė, kad nieko nebus. Tačiau kai išvažiavo, pradėjo kažką jausti. Tai yra normalu. Kadangi tu jai jautei tam tikrus jausmus, rodei nuolat geranoriškumą, niekad neatsakydavai ne. Tam tikra prasme tu jai padėjai su daug kuo galbūt susitaikyt (nes skyrybos merginoms tikrai sudėtingos), o išvažiavusi ji galbūt įvertino tavo dėmesį, geranoriškumą ir suprato, kad galbūt galvodama tik apie save nepagalvojo apie tai, kad gali tau kažką jaust. Bandykit toliau gražiai bendraut, jeigu nedings jos dėmesys tau, gal tai tikra?

tai aisku nesavarankiskas. nes mama ko gero jam skalbia, lygina, verda, kambarius isplauna ir wc isvalo. savarankiskas jis tik karjeroje. bet pilnai suaugusio zmogaus gyvenimo negyvena


na jei tam paciam name, bet pasidaline erdves, 2 virtuves, 2 vonias ir vienas i kito teritorija nelenda, tada dalinai svarankiski. ir tai turbut vaikus tevams bele kada nusiuncia, todel nera visai savarankiski.
siaip nematau as nieko tragisko tame gyvenime sutevais, jei visoms pusems tai tinka ir patinka. bet as tokio buvio neisivaizduoju. ir nenoreciau eiti pas 29 m vaikina i tevu namus pasimyleti, nes jis savo ploto neturi. na tiesiog nemazai daliai moteru tai nepriimtina ir signalizuoja apie vyro nesubrendima

Nežinau ar visą laiką žinojo, nes ilgą laiką nieko tiesiai šviesiai nesakė. Ar išvažiavus pradėjo, ką nors kažkiek jausti, kaip ji sakė daugiau negu šiltus draugiškus santykius, nežinau. Rašė, kad tipo esu "geras žmogus ir tikrai susirasiu geresnį žmogų negu ji" bet čia labai senai buvo pavasarį kovo mėn gal, kai dar draugas šalia jos buvo.

Atvirai pasakius, labai norėčiau, kad taip būtų, o kaip bus, bent jau dabar nežinau.



Nežinau ar skalbia ir lygina, na bet tas drabužių skalbimas šiais laikais, susimetam į skalbimo mašiną drabužius ir skalbiamės.

Va va, vat tokiu antru atveju, kai atsiranda antra pusė bent jau dabar ir aš nelabai savęs įsivaizduoju, kaip galėčiau gyventi pvz, kad ir vienam bute su keliais kambarais ar name su tėvais. Nes norisi privatumo ir t.t. Dėl to ir rašiau, kažkur čia, kad tokiu atveju iš karto nuomočiausi butą, o kitu atveju viešbutis iš mano pusės, nes namo vestis nu nežinau man nesigautų. Aišku pažįstu žmogų kuris taip darė nors ir gyveno vienam name su tėvais, be to apeit kambarį kitiems neįmanoma ir vistiek reikia pro jį praeit, privatumo 0. Na bet spėju elgiasi visi taip, kaip jiems sąžinė leidžia. Nors pagalvojus apie kitus kurie gyvena kartu name tai spėju ir jiems nelabai smagu ir malonu.

Man kilo klausimas, merginos kaip suprantu, neturi. Ar to priežastis ši mergina, kuri tau baisiai patinka? Ir net nesistengi užmegzti santykių, su kitomis? Ar bent vaikštai į pasimatymus nuo tada, kai ja susižavėjai ir ar jauti bent kažkokias simpatijas kitoms pažįstamoms panelėms?

Taip, šiuo metu neturiu. Ar to priežastis ji? Manau, kad taip. Pažintis užmegzti su kitomis merginomis stengiuosi, rašiau čia, regis praėjusią savaitę, kad fotografavom dviese su viena mergina, su kuria nesenai susipažinau Vilnius šviečia renginius, prieš tai fotografavau ir jos draugės mergvakarį. Vaikščiot tai vaikštau bet prisimenu per pasimatymus ir temos objektą, tai va. Net ir tuomet gegužės mėn pačioj pradžioj kai buvau su nauja pažintim teatre, bežiūrint spektaklį atėjo mintis, kad kaip norėčiau, kad būtų šalia kitas žmogus, o ne nauja pažintis. Ar jaučiu toms merginoms su kuriom susipažinau simpatiją? Nežinau gal tik kaip draugei, bet ne daugiau. Kitaip tariant, simpatija kažkiek jaučiau merginai su kuria "nutraukiau" pažintį gegužės mėnesį dėl...

Su kai kuriom merginomi būna, kad pokalbis visai nesimezga tai nelabai ką ir toliau galima tęsti. Eit einu, bet turiu aš taip vadinamą sąžinę ir kol kas eiti toliau mane ji ir stabdo, nes nežinau kas bus vėliau, kitaip pasakius tol kol aš matau šansą, kad ir labai menką būti kartu (kol nėra kito žmogaus šalia jos) nežinau kas būtų toliau jeigu aš pradėčiau rimtesnius santykius su kitu žmogumi. Nežinau ar nebūtų tokio dalyko kaip buvo balandžio, gegužės mėn, t.y. po jos atsakymo, kad turi ji vaikiną, su kuriuo jau draugauja 4 metus, aš pradėjau užmegzti naują pažintį su kitu žmogum bet kai ji pasakė, kad išsiskyrė su savo tuometiniu draugu tą pažintį nutraukiau, tuo labiau, kad daugmaž žinau koks jos charakteris ir kai kurios būdo savybės.

Rimtai jūs įkliuvęs, rimtai aklai įsimylėjęs.
Jūs tik kankinatės kaip koks paauglys, nes tokiame amžiuje normalu savęs gailėti, nepasitikėti savimi, bijoti, abejoti ir pan.
Suaukite pagaliau. Paimkite reikalą į rankas ir pabandykite kartą bei visiems laikams: šampanas, puokštė ar pan., išsikvėpinat ir važiuojat pas ją tiesiai šviesiai. Prispaudžiat prie sienos ir: ar būsi mano mergina???

Pasibaigs jūsų kančios, žinosite atsakymą, žinosite savo gyvenimo kelią ir veiksmų planą toliau.

Antraip kiek dar lauksite??? Kol vėl bachūrą susiras, o tada skandinsitės? Pagaliau išsiaiškinkite ar ji jums skirta moteris ir jei atstums, viskas, ištrinkite visus numerius, kontaktus, nuotraukas sukarpykite, išsibliaukite jei reikia, išsirėkite, pasigerkite, išsiblaivykite ir imkite.... GYVENTI TOLIAU, SAVO GYVENIMĄ. Tuo greičiau atsiras naujas, jūsų, jums skirtas žmogus.

Daugiau nematau ką moterims čia jums rašyti, nes toks vaizdas, kad taip ir virkausite amžinai, iki savo mirties

Iš tiesų, ką daugiau bepasakyti, imkis tiesioginių veiksmų ir remk prie sienos, ar nori ji būt su tavim ar ne, kam čia spėliot dėl tų vilčių. Gal Andrew iš tiesų viduj pasąmonėj patinka ta situacija, mylėti nepasiekiamą, 'virkauti', nuolat apie ją galvoti tapo jo kasdienybe juk jis net nėra normaliai bendravęs su ja, gal reiktų kokios savaitėlės kartu, kad suprastų, jog gal ta mergina ne jam, arba dar geriau, pamatys ją visokiose situacijose ir nebeliks visos gražios romantikos, o tiek dūsauta
Tai aš pritariu tai minčiai, važiuok ir aplankyk ją, važiuok kaip draugas, o situacija paaiškės

Iš kur jūs ištraukėt, kad lizinguojamo buto parduoti negalima? Jokių problemų, pardavei, atidavei bankui skolą, kas liko, sau pasilikai (nes jau kažkiek metų yra išmokėta, taigi turi likti).
Na, mes ėmėm per pakilimą, nors, tiesą sakant , jau buvo kiek pakritusios kainos po to, tai dabar, po 6 metų mokėjimo, gautumėm kažkur tiek, kad atsiskaityt pilnai su banku. O jei dar 5 metus pamokėsim, jau kris į kišenę nemažas skirtumas.
Aišku, pas mus buvo ir yra apskaičiuotos stabilios pajamos, o ir banko maržą susimažinom po kelių metų.

Netaip manau supratote, nerašiau, kad parduoti negalima, galima parduoti bet: Pažįstamas lizingu pirko butą, po kiek laiko pamatė, kad na nepatinka jam ten + kokybė pastatyto namo netiko. Bandė pardavinėti bet niekas taip jo buto ir nenupirko. Butas naujos statybos name.

Taip, rimtai įkliuvęs
Va esmė tame, susirašinėjant, vasaros pradžioje ar liepos mėnesį užsiminiau jai, kad senai matėmės ir pasiilgau aš jos. Jos atsakymas buvo kad taip, senai ir lyg ir norėtų pasimatyt, susitikti, bet kai pasakiau, kad tikrai atvažiuoju arba galiu bet kada atvažiuoti, ir praleisti dieną kartu. Kaip ir per visą bendravimą, išskyrus tuomet kai važiuodavom į universitetą iš universiteto namo, jos atsakymas būdavo, kad negali ar neturi laiko. Dar ir sutartį vieną, studijoms buvom susitarę po egzaminų, kad jai nuvešiu, kurios jai reikėjo, žodžiu...
Paskutinį kartą jau pats buvau jai nieko nesąkęs nuvažiavęs į jos miestelį, nes reikėjo į Kauną važiuoti, bet jau po visko sužinojau, kad kokią dieną ar dvi pavėlavau, nes ji buvo jau Anglijoje. Dar prieš tai prieš dvi, tris dienas sužinojau ir jai pranešiau, kad tam miestelyje kaip tik darbo pasiūlymas neblogas pagal jos specialybę yra, na žodžiu, po to supratau kodėl kai parašiau, kad dar vis ieško darbuotojo ten, kažkaip keistai pradžioje ji šiuo klausimu nieko neatrašė, jau buvo suplanavus kelionę...

Prirašiau čia truputį ne į temą. ok

Viskas būtų paprasčiau jeigu dabar būtų ji ne Anglijoje, ok nors ir Anglijoje, bet Londone ten su apsigyvenimu mažiau bėdų būtų, nes draugų yra. O jeigu ji būtų LT dabar, tai iš viso bet kada nuvažiuočiau tuos 100 ar 300 km. Tiksliau jau matau kur klaidą padariau. Ir taip, rašiau, jai, kad noriu susitikti kaip draugas, dėl to, kad pamatyčiau kaip mums sekasi bendrauti realiai, po ilgesnio laiko tarpo, nes jau ilgą laiką nebuvom susitikę, ir kad galbūt mums nebus apie ką bendrauti tuomet… tada suprantu, kad daugiau būti kaip draugai, nieko nesigautų. Na bet, kodėl net ir tokiu atveju, kai tiesiai pasakau tik tokį dalyką, žmogus vistiek kažkaip išsisukinėja nu niekaip nesuprantu… :/

Pasamonėj tikrai nepatinka mylėti nepasiekiamo, nes gaištamas laikas. Viso labo ko aš noriu dabar ir seniau tik to norėjau,. tai susitikti su ja kaip su drauge ir pabendrauti ne universiteto aplinkoj, nu nes ten bendravosi be jokių problemų ir šiltai, tiek ir rašinėjantis el.p. (ne vien apie studijas), jeigu to nebūtų buvę tiek daug ir ilgai nu spėju negalvočiau apie ją, o va po susitikimo ir pabendravimo gyvai viskas pasimatytų kas ir kaip, gal iš tikro nebūtų apie ką su ja bendrauti. Ir jei pokalbis nesidėlioja tai viskas tik draugai liekam.

Atsakant į dar ankstesnį komentarą.
Skandintis tikrai nesiskandinčiau.

eeeeee, viskas aišku.

NIEKO TARP JŪSŲ NEBUVO, NĖRA IR NEBUS.

nieko ji nenori, jai nereikia jūsų, studijos baigėsi ir jos jūs nebedominate. Tik nesiskandinkite. Užmirškite šitą temą, ją ir gyvenkite toliau.

Aš puikiai suprantu, kad tarp mūsų nieko nebuvo. Studijos dar nesibaigė.