QUOTE(viktoshka @ 2015 02 09, 11:28)
Elentari, aš nelabai sutinku, kad reikia mokytis per žaidimą, 3 m vaikui taip, kaip ir pati parašei, bet jau ne 1 klasėj, pirmokas turi suprasti, kad mokslas tai jau nebežaidimai, o rimtas dalykas, galbūt net darbas, nuo kuriuo priklauso ateitis, aišku reikia daryti pertraukėles per kurias ir galima kažkaip atsipalaiduoti ir pažaisti, kad pailsėti, bet pats procesas turi būti rimtas
Ne tai, kad per žaidimą, bet procesas vaikui turi būti įdomus, o ne kažkokia sausa paskaita (net ir suaugusiems neretai sunku įsisavinti tik sausą paskaitą, kur neįdomu, ir pasakoja neįdomiai, monotiniškai, tai gi tikra kančia toks mokymasis, man tai jau tikrai
). Ypač kai kuriems vaikams, va, kaip mano, jei jam bus neįdomu, jis nieko ir nepadarys, ir bus tik nervų tampymasis ir laiko gaišimas visiems. Taigi, esu jau nusiteikusi, kad turėsiu pati mokytis ir ieškoti būtų, kaip jam neįdomius dalykius padaryti įdomesniais, įdomiau pateikti. O kas tai yra rimtas procesas? Šiuolaikiniai specialistai kaip tik ir aiškina, kad neturi būti tokių dalykų, kad mokytojas atskaitė paskaitą pradinukams ir tiek žinių. Tokiu būdu įsisavinama labai mažai, plius, neskatina jokio noro ir įdomumo eiti į mokyklą. Čia ne mano sugalvojimas, o atlikti tyrimai. Pedagogai tam ir baigia mokslus, lanko seminarus ir t.t., kad sužinotų, kaip padaryti tą procesą įdomesnį, priimtinesnį šiuolaikiniams vaikams. Deja, ne kiekvienas mokytojas nori taip dirbti ir tobulėti pats. Mus net vyresnėse klasėse matematikos mokytojas vesdavosi į lauką, matuodavom medžio aukštį ar upės plotį, tai kur kas įdomiau ir veiksmingiau, nei sausas papasakojimas klasėje, kuris pro vieną ausį įėjo, pro kitą išėjo ir aiškinti reikėtų daugiau kartų. Aš suprantu, kad realybė greičiausiai bus kitokia, nei norėtusi man ir nei kalba specialistai, todėl ruošiuosi morališkai, kad tai reikės daryti man pačiai
