QUOTE(lagita @ 2014 09 08, 03:24)
stovės mašiniukas vienas vienišas dabar 3savaites.. sėsk ir važiuok.. bet kaip nugalėti nerimą kad grįžus namo rasiu vietos pasistatyti mašiną laisvai? nes parkuotis man šonu sunkoka..

o kiemas mašinų prigrūstas kaip silkių kubile
Normalu bijoti pradžioje. Dauguma pereinam šitą fazę. Bet reikia važiuoti, kad baimė praeitų.
Ir aš planavausi kelius, galvojau apie kelionę iš vakaro ir tt. Bet visa tai praeina. Dabar tik kelią pasitikrinu kuris geriau tinka, jei važiuoju kur nebuvus.
Papildyta:
QUOTE(Rida_R @ 2014 09 09, 10:14)
Taip,
Gemma, tikrai svarbiausia, kad nėra nukentėjusių žmonių

Džiaugiuosi, jog mano keleivės gale važiuojančios segasi diržus.
Aš dar servise prijuokinau liaudį... Vienoj vietoj prašiau vartus plačiau atverti, bet mane vyrukai patikino, jog tilpsiu. Tas tilpimas toks, kad nuo veidrodėlių gal po porą cm lieka. Na, patys stebėjo ir patarinėjo

Pralindau šiaip taip. Prie serviso vietos buvo irgi ne mano sugebėjimams. Su pagalba (rankų mostais) automobilį pasistačiau taip, kad išvažiuoti pati nebesiryžau. Paprašiau išvairuoti
Vis dėlto noriu mažesnio automobilio
Ir atrodė, kad visai rami esu, bet važiuojant namo stresavau šiek tiek (kas įdomiausia, kad po įvykio visai ramiai nuvairavau iki darbo) ir toks jausmas, kad vairuoju lyg vėl pirmą kartą sėdėdama už vairo... tai per daug, per staigiai stabdau, tai pergazuoju

Tikiuosi, tai greitai praeis, nes pačiai labai patiko ramiai, lygiai važiuoti
nereikia mažesnės. Dar truputis, ir pradėsit jausti visus kampus. Tikrai priprantama. Su maža vėl pasijausit naujai, ir vėl reiks pratintis. Ypač jei vaikus vežiojatės, gale sėdintiems tikrai saugiau didesnėje
Mano mašina labai didelė, yra trys eilės, bet net didelėje mašinoje nelabai gerai jaučiuosi jei vaikams tenka sėdėt pačioje galinėje eilėje. Perarti galo gaunasi, vis pagalvoju jei kas įsimontuos į galą ...