As ir turiu nuostabu vyra, nezinau kaip visa tai istverciau be jo. Matau kaip jam sunku, bet jis stengiasi buti stiprus uz mus abu ir daro viska, kad tik pasijusciau nors kiek geriau. Turiu susiimti del jo, bet ne visada gaunasi. Atrodo jau po biski atsigaunu, mastau i prieki, buna net ir juokiuosi, o kartais tik bac ir ikrentu i toki liuna, nieko nesinori tik guleti ir verkti. Tada vel reikia kopti is duobes. Tokios tos mano dienos. Atrodo kartais noretusi iseiti kazkur, mergaitiskai su kuo nors isgerti kavos, pamirsti viska bent trumpam... Bet atrodo, kad zmones manes salinasi, drauges nesiulo susitikti, nors nezinau ar pati noriu dabar jas matyti... Zodziu, pasiguodziau

Buk stipri, sausainiuk, laikas gydo visas zaizdas, net pacias skaudziausias. Kazkaip mane labai uzkabino tavo istorija, nors taves net nepazistu. Aisku lengva pasakyti buk stipri, bet tu tikrai istversi. Svarbiausia neprarask tikejimo, niekas gyvenime nevyksta siaip sau. As net neabejoju, kad sis kartas tau bus sekmingas.


O del draugiu: gal jos tiesiog nezino, ka tau pasakyti ir kaip tave paguosti sioje situacijoje ir del to bijo siulyti susitikti. Tad gal imkis iniciatyvos ir pati pasiulyk joms susitikti. Manau, jos tikrai to noretu.


O visoms kitoms mergaitems LABAS! Esu cia naujoke. Dar tik neseniai pradejom planuoti seimos pagausejima, todel jungiuosi prie jusu. Tikiuosi priimsit ir draugausim. Visoms sekmingo planavimo!
