Sveikos

aš irgi iš besimokančių. Dalis vargų jau už nugaros, bet taip kankinuosi, kad jau nebegaliu. Ir savęs gaila, ir nervų gaila, ir pinigų. Nesijaučiu vairuotoja, nejaučiu tos velnio mašinos. Jaučiuosi beviltiškai. Nors šiaip ne taip prasilaužiau, baimės gatvėj jau neturiu. Priešistorė tokia, kad anksčiau niekada nebuvau sėdėjus už vairo ir apskritai neturėjau, kas padeda mokytis, tai tik per pamokas vargau. Pirkau papildomų pamokų 10. Penktadienį bandžiau laikyt mokyklinį vairavimo egzavimą ir sugebėjau susimaut per kelias pirmas sekundes. Supanikavau, kai tą kamerą įjungė ir elementariai gyvatėlę atgal darant sumaišiau puses iš to strioko ir nugrybavau.

instruktorius liko pakraupęs, nes aikštelė visada buvo mano stiprioji vieta, ir pati save nustebinau.

šiandien bandysiu antrą kartą. Nors taip norisi pasiduot. Būna žmonės, kuriem nelabai sekasi, bet jie nori, vargsta. O aš tai jaučiuos pavargus lipt per save. Gal net norisi tyliai preteksto prieš visus, kad mest šitą reikalą. Kita vertus, tiek išvargau - reikia pabaigt, kitaip ir pinigai, ir laikas bus į balą. Vėl dabar stresuoju, panikuoju... pradėjau apie tą gyvatėlę galvot ir kuo daugiau galvoju, tuo labiau pasimetu

tiksliau, imu suprast, kad visada dariau labiau iš intuicijos ir pamiršau, pagal ką žiūrėt reikia, kada vairą susukt, kada ištiesint. Žodžiu, pasiguodžiau truputį
Jeigu į temą, gal kas nors pasidalintų, kaip jus mokė gyvatėlę daryti?