QUOTE(Limcamca @ 2014 10 23, 15:57)
Jūs labai teisi. Skirtingi. Didesnės šalys, daugiau įvairesnių žmonių ir tolerancijos ribos platesnės. Vaikui užsiožiavus niekas nepradeda cypti, kad pažeidžiamos MANO teisės ramiai kavinėje pasėdėti. Man, atsiprašau, net absurdu kvepia čia
Nu čia dabar

Nuo kada į kavinę einama cypimų klausytis? Tai vieša vieta ir taisyklės tam tikros galioja. Negali jų išpildyti - pasišalink
Papildyta:
QUOTE(virga @ 2014 10 23, 16:47)
Nesupratau kas pavojinga? Po namus vaiksto ir "turgavoja"

paaugliai. Jie taip susirenka pinigu kelionei pav. i kokia sali, mokyklos baigimo proga. 14-15 meciai.
Nepavirs tas butas ar namas smirdancia erdve. Kai pas berniukus draugai ateina su nakvyne, o pas mergaites drauges, susitvarko greitai. O, jie daznai, vieni pas kitus nakvoja. O, siaip paprasta diena, tai tikrai nera kur kojos ikelti dazniausiai. Nes, meto rubus ant grindu. Mada tokia?
Dar, apie pastabas svetimiems vaikams. Gerai, kad jau ir Lietuvoje isaugo nauja, naujai mastanti karta. Prisimenu, kai as vaikus auginau, tai buvo daug paslaugiu bobulyciu, kurios ir raganom atiduoti zadedavo vaikus. Ir dar visokiais velniais vaikus gazdino. Vienu zodziu sovietu laikais auklejo musu vaikus kas tik netingejo.
Pavojinga ir tokiems. Ne vaikams ar paauglaims po namus turgavoti iš viso, kas per įstatymai?

Suprasčiau, kad kur turgelyje, kur kiti prekeiviai, turgelio administracija šalia, jei ką.
Labai ydinga leisti vaikui pasiekti tokį lygį, kad jis įprastų atlikti darbus paskutinę minutę ir tik dėl kažko, o ne dėl savęs paties. Taip ir išauga neadekvatūs žmonės, tokie "paskutinės minutės" ir vėliau ne tk sau gyvenimą gadina, bet visus stroina aplink.
Ir ką? Labai baisūs išaugome? Raganom pavirtome?
Mane gąsdino čigonais, ir labai gerai, nes tikrai baltajam vaikui ne vieta vaikščioti po čigonyną, kuris buvo mano kaimynystėje. Kartą kažkaip nepaklausiusi su dviračiu užsukau į jų gatvę, kad apsisukčiau, tai iš karto prisistatė vyresnis berniokas ir iš dviračio pompos prašė "paskolintį šlangelę". Tikite, kad atiduotų?

Po to ką mano tėvams reiktų daryti? Eiti atsiiminėti šlangelę, ieškoti po visas trobas to berniuko, ypač turint omeny, kad jie dažnai gana panašūs ar tiesiog dovanoti savo daiktus svetimiems?
Jau kaip man nenormalu, kai taip gyvenime viskas sureikšminama: opi to nepasakyk vaikeliui, oi to nepadaryk, oi taip nepažiūrėk. Vaikas - mažas žmogus, pačios sakote. Tegu grūdinasi nuo vaikystės, o ne caca popa auga