QUOTE(Amélie de Montmartre @ 2014 10 23, 22:28)
Nenorite bent pabandyti pasidometi, kokios problemos kamuoja tuos, kuriuos purte vaikysteje del numestu batu. Man atrodo, kad pastarieji daugiau nuo tiltu sokineja, nei ispopintieji.
Taigi aplink mane pilna tokių žmonių. Nepastebėjau tendencijos, kad jie nelaimingesni nei jaunimas.
Būtent, kad jaunimo temas baisu skaityti. Jie problemą dabar randa lygiausioje vietoje. Mes tikrai tokie nebuvom. Jautrių buvo visur, visada, pergyvenančių dėl visko irgi, bet kad ant tiek?
Papildyta:
QUOTE(*MM* @ 2014 10 24, 01:28)
svetimų pastabos išties geriau veikia.
aš saviškė visada ramindavau, jei tikrai yra reikalas (pvz pas gydytoją laukiant, kokiame renginy, kavinėj - ten, kur negali taip imt ir išsivest, atsivest, vėl išsivest...). o gatvėj ar net prekybcentry leisdavau rėkt

ir net voliotis ant grindų. oho kiek auklėtojų atsirasdavo

atrodo, kad vaikas nusikaltimą daro, nors tik reiškia emocijas. pastabas iš svetimš priimu,kai nematau, ką vaikas blogo daro,ar kai matau, drausminu ir nepadeda . o jei kokiai babcei nepatinka, kad vaikas verkia,tai tegu susikiša savo komentarus kur nesueina.
Jūsų šeimos laisvė baigiasi ten, kai pažeidžiate kitų žmonių teises būti normaliai parduotuvėje
Papildyta:
QUOTE(Soled @ 2014 10 24, 08:35)
Užkabino diskusija, nes berods trečiadienį, jei neklystu, mačiau labai kraupią situaciją iš serijos "nedrausmingi mažamečiai", tai pasireikšiu

. Prie vieno namo laukiau pažįstamos, o visai šalimais stovėjo jauna moteris su su kokių 2 -3 metų berniuku, viskas kaip ir gerai būtų buvę, iki tol, kol tas vaikas iš po suolo išsitraukė mažą katinuką. Gražų, pilkšvą nežinau, ar kokio žmogaus, ar benamį, bet pradėjo su tokia agresija ir piktu juoku jį tampyti už uodegos, gniaužyti ir minkyti koja. MAŽĄ KATINĖLĮ

gyvūnas pradėjo kniaukti, dusti, o tas vaikas jį gniaužo, tampo, dusina, su koja minko - man akys ant kaktos, o motinėlė kalba su telefonu ir šypsosi į savo vaikelį žiūrėdama lyg "oi kaip miela, mano vaikas gyvūną kankina"

nu neištvėriau... atskaičiau tai motinai moralą, pradėjau rėkt, nors šiaip nesu rėksnė ir sunku tai daryti, bet emocijos viršų paimė. Paklausiau, kaip ji reaguotų, jeigu aš jos mažių dabar imčiau taip trinti ir minkyti su koja - kažin labai patikų? Bandė dar kažką mekenti, bet tuoj pat nutilo. Kraujas tiesą sakant užvirė, ir čia jau galit kas norit ką norit sakyt apie tai, kaip "ne tavo vaikas - neaiškink ir nesikišk", būtų tas vaikas buvęs didesnis, sąmoningesnio amžiaus, tai ir jam atskaityčiau tokią paskaitą, kad daugiau savo nagų prie jokio vargšo gyvūno nekištų.
Oho. Aš tai būčiau policiją iškvietus dėl tyčinio gyvūno kankinimo su motinos leidimu, nes tokioje situacijoje arba arba. Matant tokius dalykus, žiaurumas gimdo žiaurumą, glaima imti tą "motiną" purve murkdyti net nepajutus