Sveikos
As jau savaite po tulzies pusles pasalinimo operacijos. Sian iseme siulus. Viskas graziai sugije. Man siulus iseme po 7 d. Tokia pat operacija vos ne viena diena Kauno 3 ligoninej daresi ir mano drauge. Tik pas kita gydytoja. Visiskai kitokia jos gydytojo nuomone. Pvz. siulus ims tik po 10d. Kita nuomone ir del prausimosi po dusu. Man gydytojas leido po 3 paru (grizus namo), o draugei kategoriskai 14 d. nini, kol neistrauks siulu. Sian paklausiau gydytojo-kodel? Man paaiskino, kad anksciau kai zmones mirkdavo vonioj, tai zinoma jokiu maudyniu negalima iki 2-3 sav. O po dusu nieko tokio. Plius man tie pleistrai net nesuslapdavo labai. Persirisinet irgi jai paciai neleido-reikia pas gydytoja I poliklinika vaiksciot. As po duso persirisineju pati. Papurskiu anticeptiku ir uzdedu tvarscius Mepore maziausius. (Tiksliau MB
)
Mane isleido po 2 paru. Irgi klausiau kodel-gal kas negerai... Paaiskino, kad ner ko ten namo versztis, geriau pagulet. Beje, manes paklause-ar labai nori namo? Atsakiau, kad nesiverziu. Ir siaip patenkinta del to, nes tikrai kiekviena diena daug duoda. nuskausminamieji, vaistai nuo trombu, nereik tupinet apie seimynykscius.
Sian jau buvo atsakymas del onkologijos- viska ka isima is zmogaus organizmo, tiria. Viskas o.k. (3xtphiu)
I operacine vede su marskiniais ju ten steriliais, jk kelnaciu-nuoga. Apave tokiais kur ant batu deda , maiseliais, ateme slepetes
.
Isoperavo, parveze I palata apie 12 val. 15 val. jau spyre is lovos, liepe judet.
Narkoze- viskas gerai. Supykino tik pirma kart atsistojus ir paejejus, bet nevemiau. Tik del to vamzdelio, statomo I tracheja, dabar dar vis (savaite po) kosciu. Ypac, kai atsigulu nakciai. O kostint skauda pilva. Bet sianakt jau maziau ir kosejau ir skaudejo. Nebuvo salta kaip jos skundzias visos kad salta operacine ar po operacijos. Man isvis karsta (gal kad spaudimas aukstas, ar kad karsta moteris
) Norejau miego po to kai parveze I palata kokia valanda. Bet miegas toks svaiginantis, su prabudimais- girdejau ka pvz.kaimyne sneka su giminaiciais.
Vakar pvz. savijauta tokia buvo puse bedos. Naktis sunki buvo. Skrandi skaudejo. Bet manau kol pripras organizmas. Visko bus. (Sian ir gydytojas patvirtino). Tempia ties bamba. Tas mane erzina. O erzina labiausiai tai, kad pries operacija visi sake- juk tik skylutes, o dabar- ko tu nori kad neskaudetu, juk operacija. Zodziu.
Dar - as blogiau/sunkiau jauciuos I vakara, kai po dienos pavargstu turbot. Drauge blogiau ryte jaucias- kol islipa is lovos, o veliau issivaiksto ir viskas jai o.k. buna.
Man tas laparoskopas tik tiek ala gerai, kad pjuvio ner. Nebus zymiu tipo. O daugiau-operacija yra operacija. Dar kl. kaip bus, ar prisitaikys organizmas be tos pusles.
O siaip, su kiekviena diena vis geriau. Sian pvz.net ir maziau ta bamba tempia.
Vienas gerai, kad svoris krenta, nes est bijau. Nenoriu rizikuot, kest skausmus. Gal per ta laika priprasiu prie kitos mitybos ir isvis gerai bus.
Akmenukas toks nemazas buvo. Vienas, bet gigantiskas. Beja, kaip suzinojau, kad turiu akmenu? As buvau sveika. Isskyrus tuos priepuolius. Tarp ju laikotarpiu valgiau viska ir nk blogo nejauciau. Priepuoliai man jau kokia pora metu. Seimos gydytoja juos ivardino (be tyrimu), kad tai panikos priepuoliai. Isgerk Xanaxo - jos patarimas
As vis galvojau kad sirdis streikuoja.
Bet po vieno priepuolio isveze greitoji. Istyre sirdi, pasiule issitirt skrandi (rijau zarna), pasidaryt pilvo organu echoskopa. Ir tada rado mano grozi. Todel nedelsdama, su gydytojusitarus, suplanavom operacija.