Padėkite nugalėti neapykantą

#25
Atleisti yra sunku ir artimam zmogui ( artimam yra sunkiausia, nes is jo tikimasi daugiausia) ir svetimam ( ypac jei jam jauti ir taip antipatija).
Atleidimo kelias yra ne toks lengvas is tikruju, bet lengviau atleisti kai pradedi analizuoti situacija ir galvoti, del ko tas zmogus taip pasielge, pasake, ir t.t. Dazniausiai pykstama tada, kai nesupranti del ko tas zmogus iskaudino, o kai priespastatai tam tikrus faktus (gal ir nuspejamus, o gal ir realius), tada lengviau pries save ta zmogu gali pateisinti ir pyktis automatiskai sumazeja. Kito zmogaus supratimas padeda atleisti.
Aisku kyla klausimas- o kam blin as turiu kita zmogu suprasti? Ogi tam, kad atleisti. O jei nenori atleisti- tuomet kam tada kyla klausimas kaip isgyti nuo pykcio ir ismokti atleisti 4u.gif
Atsakyti
#26
Na, kažką jau parašėt apie tai kaip atleist...Rytoj dar kartą paskaitysiu, nes dabar aš negaliu susikaupt...noriu jau miego... na, aš aišku, norėčiau kokią knygą ta tema paskaityt, psichologijos užrašų, konspektų skaityt kažkaip nesinori...Gal pasiųlytumėt kažką???
Atsakyti
#27
Knygos konkreciai patart negaliu, bet manau tiks visos krikscioniskos, kad ir Biblija.

Teko karta dalyvaut tokiam seminare, kuriame buvo nagrinejamos dalyviu psichologines problemos. Idomu, kad seminaro vedantysis viska suvesdavo i tai, kad visi mes (t.y. supyke, izeisti) patys turim prasyti atleidimo. Na, net gi tokioje situacijoje, kuria as aprasiau auksciau - kur as is pradziu visiskai jokios savo kaltes nemaciau. Bet jausdami pykti, neapykanta mes VIS VIEN ESAME KALTI gal ir ne pries pati skriaudeja, bet pries kitus. Pavyzdziui, kencia musu artimi zmones, kuriam del savo neigiamu emociju negalime skirti kokybisko demesio, kurie priversti klausytis, kokie mes nelaimingi... kurie pergyvena kartu su mumis. Ta mintis is tiesu man buvo vertingas atradimas, vien del to reikia stengtis, kad neapykanta negriautu musu ir aplinkiniu gyvenimo.
Atsakyti
#28
Visai nieko Atlantidos mintis. smile.gif

Idomus poziuris. Is tiesu musu neapykanta kazkam gali mus isvesti is pusiausvyros. Bet gal reiktu skirti neapykanta ir pykti. pyktis gali buti konstruktyvi jei ji motyvuoja permainas...

Del literaturos, gal be Svento Rasto galima butu zvilgtelti i socialine ir bendravimo psichologijas. Man patiko Mayerso darbai su tyrimais ir ju analize, parasyta gyva kalba. smile.gif
Atsakyti
#29
Jo, as kalbejau cia butent apie musu destruktyvius jausmus - pykti ir neapykanta.

Atsakyti
#30
O dar prisiminiau idomiu dalyku is to seminaro... Ten labai buvo pabreziamas MUSU PACIU ATSAKOMYBES momentas. Ta prasme, mus izeisti, iskaudinti gali daug kas. Bet mes PATYS PASIRENKAME, ar priimti sia nuoskauda, ar gyventi toliau su ja. Juk is esmes galime neisizeisti, neleisti pykciui mus uzvaldyti. Bet, tiesa sakant, pavydziu tiems, kurie sitaip sugeba smile.gif Tai nelengva, juk esame zmones ir negalime nereaguoti.

Dar turiu viena pavyzdi is gyvenimo - viena pazistama nuolat skundziasi, kad darbe su ja VISI neteisingai elgiasi, skriaudzia. Manau, sutiksite, kad VISI tikrai negali buti jos priesai, cia gal esme jos priesingame subjektyviame aplinkos vertinime. Matosi, kad ji prpildyta pykcio, na tiesiog tapo to jausmo auka. Bet juk galejo taip ir nebuti, ji galejo neleisti isplisti kai kuriom nuoskaudom.
Atsakyti
#31
Pikti ir kersto trokstantys zmones turi labai stipru ego. Visi turi ego, tik tas ego kartais sustipreja.
Man asmeniskai kai kas nors be priezasties ka nors blogo pasako, padaro, kai bunu pikta ir liudna stengiuosi galvoti, kad viskas cia yra netikra, kad galiu greitai mirti, kad pasaulis, visata apie mane net nezino (kaip ir apie jus), kad as tokia maza visoje erdveje, ir kad visi kiti zmones tokie patys, jie tik isivaizduoja kad jie kazkokie ipatingi, kazkuom virsesni ar geresni (del to daznai nepagarbiai ir ziauriai elgiasi su kitais), o visgi tokios pat zemes siuksles, tada susimastau apskritai apie egzistensija ir pamirstu pykcius ar kerstus kitiems zmonems.
Va taip:) man asmeniskai tokie pamastymai padeda. Yra kur kas prasmingesniu dalyku nei kersyti ar pykti. smile.gif
Dar man labai baisu kai paklausau istoriju, kai zmones bylinejasi per teismus 100metu, del kokio sudniekio ir bando irodyti savo tiesa (ju labai stiprus ego, net jei jie ir teisus. visu principingu zmoniu stiprus ego, buti principingam negerai), tai nieko nepakeis, net jei ir laimesi.
Man tokie pamastymai padeda. Nustoju pykti. Tegul nugali mane, tai nieko nepakeis, viskas cia tik iliuzija. Aplamai reikia gyventi sia diena, ir tai kiekviena ryta prisiminti, dings visi pykciai ir kerstai. smile.gif
Atsakyti
#32
Yra labai veiksmingas ir paprastas budas atleisti ar issivalyti save nuo pykcio kitam zmogui.Tereikia labai daug kartu kartoti fraze : "Su meile ir dekingumu as atleidziu x ir priimu ji toki, kokiu ji sukure Dievas (netikintiems galima pakeisti i zodzius - priimu ji toki koks jis yra) ir prasau X atleidimo man uz mano mintis ir emocijas jo atzvilgiu."
Kartoti ja reikia priklausomai nuo to, kiek artimas tas zmogus yra tau - nuo 20 min. iki 3 val. Jei tai seimos nariai, gali prireikti 3 val.
Kartojama tol, kol pajauciama siluma krutineje.Atlikus tai, tiesiog nebepyksi ant to zmogaus ir jo zodziai nebezeis taves daugiau.
Apie tai daugiau raso A.Svijasas.
Isbandyta thumbup.gif
Atsakyti
#33
pradziai reikia pamastyti, o ka tu kersydamas pasieksi. ar tau bus geriau nuo to, kad atkersysi, kodel geriau ir ar kerstas bus vertas tu dvasiniu ir materialiniu pastangu, kurias desi. jei bus geriau tai tu ne kiek ne geresnis nei zmogus, kuris tau pridare bedu. kai pagalvoji, daugeliu atveju tai tiesiog neapsimoka - paprasciau numoti ranka ir ignoruoti tokius zmones.
Atsakyti
#34
neblogai gydo, kai tas artimas žmogus pradeda krautis daiktus, jei dar nepasveikai-jis trenkia durimis... tiesiog jauti, kaip sveiksti
Atsakyti
#35
QUOTE(Staiga @ 2007 11 13, 15:37)
neblogai gydo, kai tas artimas žmogus pradeda krautis daiktus, jei dar nepasveikai-jis trenkia durimis... tiesiog jauti, kaip sveiksti

lotuliukas.gif thumbup.gif: labai geras metodas. ypač jei dar sugebi pats pasikeisti spyną...
Atsakyti
#36
O kas daryti, kai turi pamilti zmogu per prievarta? Pvz uosvi? Nejauciu jam nei pykcio, nei neapykantos, nors anksciau tai visko buvo. Kazkokia tai tustuma... Draugus renkiesi, o gimines turi priimti tokie kokie yra. Tik va, bendravimas, kurio negali isvengti, yra toks sudetingas verysad.gif
Atsakyti