Lengva pasakyt "reikia atleisti".... Čia tas pats kaip "nesinervink, nekreipk dėmesio, neimk į galvą...ir pan. " Atleisti yra labai sunku, va supykt tai lengva. Nors atleist gal irgi taip nebūtų sunku, jei žinotum, kad ta kita pusė tave nuoširdžiai supras, o ne į akis kaip avelė, o už akių... tai su žemėm maišo, juokiasi iš taves, apkalbinėja, na, žodžiu, jei reikalą turi su "išverstaskūriu" eik nuo jo kuo toliau, nes tu jam 7777 kartus gali atleist, atsiprašyt ir pan. tvarkoj, bet reikalų su juo daugiau neturėk.
O jei sugebėsi atleisti, tai Tau viduj bus ramu ir gera, o jei pyksi, tai niekam nuo to nebus blogai-TIK TAU PAČIAM. Nes tai Tavo mintys ir visas organizmas skendi pyktyje, ne kažkieno kito.
Papildyta:
QUOTE(Tsile @ 2006 07 17, 08:59)
Atleisti, yra dovana ir tikrai nuostabus dalykas ,tačiau vien pasakydama, atleidziu, tai dažniausiai melas sau ir kitiems.
Nuoskaudos nuryjimas, nustumimas į šoną,arba tiesiog pasistengimas tai užmiršti tai ne atleidimas.

Jei tu nuoskaudą nuryji, vistiek ta nuoskauda išlys, kad ir po 20 metų,o gali ir po dienos. Jei atleidi, tai niekada nuoskauda daugiau neišlys.