Tai čia dabar reikia patarimų kaip atleisti man ar kaip ? 
Atleisti, yra dovana ir tikrai nuostabus dalykas ,tačiau vien pasakydama, atleidziu, tai dažniausiai melas sau ir kitiems.
Nuokaudos nuryjimas, nustumimas į šoną,arb tiesiog pasistengimas tai užmiršti tai ne atleidimas.
Nuokaudos nuryjimas, nustumimas į šoną,arb tiesiog pasistengimas tai užmiršti tai ne atleidimas.
Lengva pasakyt "reikia atleisti".... Čia tas pats kaip "nesinervink, nekreipk dėmesio, neimk į galvą...ir pan. " Atleisti yra labai sunku, va supykt tai lengva. Nors atleist gal irgi taip nebūtų sunku, jei žinotum, kad ta kita pusė tave nuoširdžiai supras, o ne į akis kaip avelė, o už akių... tai su žemėm maišo, juokiasi iš taves, apkalbinėja, na, žodžiu, jei reikalą turi su "išverstaskūriu" eik nuo jo kuo toliau, nes tu jam 7777 kartus gali atleist, atsiprašyt ir pan. tvarkoj, bet reikalų su juo daugiau neturėk.
O jei sugebėsi atleisti, tai Tau viduj bus ramu ir gera, o jei pyksi, tai niekam nuo to nebus blogai-TIK TAU PAČIAM. Nes tai Tavo mintys ir visas organizmas skendi pyktyje, ne kažkieno kito.
Papildyta:
Jei tu nuoskaudą nuryji, vistiek ta nuoskauda išlys, kad ir po 20 metų,o gali ir po dienos. Jei atleidi, tai niekada nuoskauda daugiau neišlys.
O jei sugebėsi atleisti, tai Tau viduj bus ramu ir gera, o jei pyksi, tai niekam nuo to nebus blogai-TIK TAU PAČIAM. Nes tai Tavo mintys ir visas organizmas skendi pyktyje, ne kažkieno kito.
Papildyta:
QUOTE(Tsile @ 2006 07 17, 08:59)
Atleisti, yra dovana ir tikrai nuostabus dalykas ,tačiau vien pasakydama, atleidziu, tai dažniausiai melas sau ir kitiems.
Nuoskaudos nuryjimas, nustumimas į šoną,arba tiesiog pasistengimas tai užmiršti tai ne atleidimas.
Nuoskaudos nuryjimas, nustumimas į šoną,arba tiesiog pasistengimas tai užmiršti tai ne atleidimas.
Jei tu nuoskaudą nuryji, vistiek ta nuoskauda išlys, kad ir po 20 metų,o gali ir po dienos. Jei atleidi, tai niekada nuoskauda daugiau neišlys.
taip ir nebuvo parasyta kaip atleisti 
QUOTE(sandle @ 2006 07 19, 23:32)
O kaip galima aprasyti atleidimo procesa
tiesiog sirdyje atleisk tam zmogui, o sutikes pasakyk kad ji myli....
tiesiog sirdyje atleisk tam zmogui, o sutikes pasakyk kad ji myli....
Ne, nu lengva pasakyt...Jau nuskambėjo šis sakinys, kaip mano bobutės. Tai taip išeina, kad atleisti tai tas pats kaip apm*** du pirštus????? Aš taip nemanau, tai ilgas ir sudėtingas procesas, nėra taip paprasta....
QUOTE(mazhulia @ 2006 07 19, 19:58)
Lazarevas rase, kad reikia isivaizduoti, kad mirsti ir atsisveikini su visu pasauliu ir tada lengviau atleisti. Tai man kazin ar tepadejo.
Jei neatleidimas yra pyktis- emocija, reiktu susitvardyti ir pagalvoti... pareflektuoti...
Jei - tiesiog suvokimas, jog kazkas yra negerai padares ar daro yra visai kas kita. Tu zinai, kas esi ir zinai, kas yra kitas. Pagalvok ar tai zmogaus bruozas, del ko tu pyksti, ar nelemta situacija... Bent kokiu atveju, zmoniski santykiai turetu pasizymeti meile, ne agresija. Kokie butu patarimai? Ispresk problema.
Jei - tiesiog suvokimas, jog kazkas yra negerai padares ar daro yra visai kas kita. Tu zinai, kas esi ir zinai, kas yra kitas. Pagalvok ar tai zmogaus bruozas, del ko tu pyksti, ar nelemta situacija... Bent kokiu atveju, zmoniski santykiai turetu pasizymeti meile, ne agresija. Kokie butu patarimai? Ispresk problema.
Visos cia raso - atleisti reikia. Na, bet situacijos tai buna skirtingos. Vienas reikalas - kai iskaudina artimas zmogus, kuri tu mylejai ir myli, kuris tave myli. Tai jam atleist nera sunku.
Bet kitas reikalas - kai iskaudina tas, kuriam teigiamu emociju niekuomet nejutai, negerbei jo. Ir pastoviai tenka su juo bendrauti, ir vien jo veidas pastoviai primena ta nuoskauda ir tai, kaip ziauriai neteisingai su tavimi buvo pasielgta. Ir dar jei plius nieko negali pakeist, ta prasme viskas nuolatos primena, kad tas zmogus smarkiai pagadino tau reikalus. Ir dar matai, kad tas zmogus taip pat negailestingai susidoroja su kitais, ir tu nieko negali pakeisti. Is patirties galiu pasakyt, su tokia nuoskauda reikia nepaprastai ilgo laiko susidoroti. O atleisti? Nezinau, ar tai imanoma, nebent iseitis - pasitraukt is situacijos ir stengtis viska pamirst, bet aisku jausmai karts nuo karto vis vien islys
Bet kitas reikalas - kai iskaudina tas, kuriam teigiamu emociju niekuomet nejutai, negerbei jo. Ir pastoviai tenka su juo bendrauti, ir vien jo veidas pastoviai primena ta nuoskauda ir tai, kaip ziauriai neteisingai su tavimi buvo pasielgta. Ir dar jei plius nieko negali pakeist, ta prasme viskas nuolatos primena, kad tas zmogus smarkiai pagadino tau reikalus. Ir dar matai, kad tas zmogus taip pat negailestingai susidoroja su kitais, ir tu nieko negali pakeisti. Is patirties galiu pasakyt, su tokia nuoskauda reikia nepaprastai ilgo laiko susidoroti. O atleisti? Nezinau, ar tai imanoma, nebent iseitis - pasitraukt is situacijos ir stengtis viska pamirst, bet aisku jausmai karts nuo karto vis vien islys
O gal pries tai reiktu atskaityti moralu? paaiskinti, kad tau ir kitiems skaudu, kad galima ir kitaip elgtis.
Nevisada tai imanoma, pvz kai tas zmogus uz tave virsesnis, aukstesnio soc statuso 
Be to, tas moralas simta procentu nepalies to zmogaus sazines, esu tuo isitikinus, tiesiog pazistu ji.
Be to, tas moralas simta procentu nepalies to zmogaus sazines, esu tuo isitikinus, tiesiog pazistu ji.
Psichogija, edukologiniai metodai...
Supazindinimas, vertinimas pavyzdziu priesingais jam... pagarba jo brendimui...
Supazindinimas, vertinimas pavyzdziu priesingais jam... pagarba jo brendimui...
