Mūsų vienetiniai beveisliukai

#397
QUOTE(Gorada @ 2014 11 03, 17:16)
vėlgi ir tas susitaikymas... Jeigu kas sakytų, kad reikia mano saulelę spindulėlį migdyti mažu nualpčiau, o va senukui buvo 16 metų...Tiesiog atėjo tokia diena, kai suvokiau, kad viskas. atėjo TA diena.  Bet išgyvenant visas aplinkybes, tiesiog susitaikiau su tuo, kad reikia jį paleisti. Mylėjau, o kai reikėjo slaugiau ir gydžiau. Vėliau atsisveikinau. Ar tai reiškia, kad jis buvo ne mano šuo? Nemanau, tiesiog viskas vyko natūralia eiga.
Manau netekus augintinio netikėtai ar ne laiku, jausmai būtų visai kitokie, Ir to tokio susitaikymo nebūtų... net pagalvot apie tai nenoriu...
Torino jau 6...

Su mano takse buvo panasiai - 16metu, aklumas, kurtumas, augliai, bet kol ji valge nejaute skausmu ir buvo samoninga, apie metus slaugiau, nepaisydama prie smilkinio sukiojamu pirstu ir netgi vadinimo "besirde"...taciau velyva rudeni pradejus atsisakinet jos inkstams taipogi viena diena atradau jegu pasakyt viskas...
Bet as turejau cielus metus susitaikymui su ta mintimi, kad pabaiga jau nenumaldomaiarteja...pries tai mineti sunys, 9, isejo ne laiku ir ten buta ir asaru pakalniu ir soko...
Atsakyti
#398
Aš pamenu kaip senelio žmna pasakojo apie Branto išėjimą - nu laikė nemigdydami dar metus, kol šuo nepaeidavo, nuskausminamieji kasdien, darydavo po savim, nepaėjo, visą kambarį apsysiojo.. Ir vis tikėdavosi, kad kurią dieną grįš po darbo ir ras jau iišėjųsį. Bet teko priimt sprendimą ir migdyt - tai ji išėjo iš namų ir kelias valandas negrįžo, kol užmigdė, išvežė, gedi jau kelinti metai iki dabar, visus šunis lygina, savojo neturi.
O kad būna TAS šuo, aš labai tikiu. Kokio gali nebūt po to daug daug metų smile.gif
Atsakyti
#399
QUOTE(Nolda @ 2014 11 03, 20:46)
Aš pamenu kaip senelio žmna pasakojo apie Branto išėjimą - nu laikė nemigdydami dar metus, kol šuo nepaeidavo, nuskausminamieji kasdien, darydavo po savim, nepaėjo, visą kambarį apsysiojo.. Ir vis tikėdavosi, kad kurią dieną grįš po darbo ir ras jau iišėjųsį. Bet teko priimt sprendimą ir migdyt - tai ji išėjo iš namų ir kelias valandas negrįžo, kol užmigdė, išvežė, gedi jau kelinti metai iki dabar, visus šunis lygina, savojo neturi.
O kad būna TAS šuo, aš labai tikiu. Kokio gali nebūt po to daug daug metų smile.gif

Bet tai ar sunelis toks unikalus buvo, ar visgi seimininke, atsiprasau, mazumele nebrandi..?kokia prasme laikyt suni su nuskausminamaisiais - tai tiesiog saves apsauga - baime prarasti objekta, prie kurio esi prisirises...bepigu, kai gali iseit ir kazkam kitam ta sunkia pareiga perleist...
Gal ir buna TAS suo, bet kuo toliau, tuo maziau situo tikiu...nes matau labai nemazai tokiu gana unikaliu sunu, ju kaita ir kaip netekties skausma pakeicia naujos mazos pedutes rolleyes.gif
O perdetas prisirisimas prie zmogaus, gyvuno ar dar kazko, anokia dorybe...
Atsakyti
#400
Nesvarbu, unikalus suo, greit pakeiciamas ar ne - tai kad greit atsiranda naujas suo nereiskia, kad ankstesns nebuvo ypatingas ir del jo neliudima, tai kad negedima 5 metus mirusio suns nereiskia kad jis nebuvo mylimas ar geriausias is visu kitu. Tiesiog ne visi gedi. Ne visi ir po skyrybu laukia 3 metus kad nauja isiziuret. Skirtingi zmones smile.gif
O kad nemigde, nezinau. Nu atrodo baisu mihdyt, uzsikelt ant saves mirti. Migdymas blogai pavadintas - tai nera miegas, is kurio suo atsikelia. Tai tiesiog suns nuzudymas smile.gif
Atsakyti
#401
QUOTE(lututė @ 2014 11 03, 16:11)
Kažkaip pernelyg liūdna tema nusistatę...

Tai jau tikrai.Aš apie jūsų netektis skaitau,o gerklėj guzas.Apie saviškį net pagalvot nenoriu schmoll.gif Pirmas,vis tik.Net kaime ant lenciūgo neturėjau.Nes kaimo neturėjau.Aplamai,kažkokia jautresnė pasidariau Bartui atsiradus.Nus,jei ir toliau tokiais tempais tas jautrumas progresuos,tai tik pamačius šunį bliaut pradėsiu blink.gif

Anksčiau net dėmesio į pro šalį lekiantį šunį nekreipiau.Nu lekia,tegu lekia,bile tik į kojas nekimba.A daba iš karto mintis,kad gal ne šiaip jis kažkur skuta savo reikalų tvarkyt,gal pasimetė,gal paliko koks paršas.Ir su daug naujų žmonių susipažinau per šunis.Labai malonios pažintys ,beje... nu ,dažniausiai ax.gif .

O ko tiems šunims senatvėj vis inkstai kenčia?Nu,kiek skaitau,tai dažnai.Gal kažkaip užkirs kelią šitam galima,kokių papildų,apsisaugot kažkaip g.gif ?
Atsakyti
#402
Labs ryts.
Pradėkim gal nauja tema-vakarykščia bais jau skaudi. Pilnai suprantu žmones,kurie nesiryžta savo seno šuns žudyt iki paskutinio. Viltis gi miršta paskutinė-gal pagerės,gal,gal.
Tai va-spjaukim per petį ir palinkėkim savo ciūcikams lengvos senatvės.

Manasis vėl kadrilį palei duris šoka ir neramiai miega - spėju,kad ruja. Nes ir kaime mačiau gaują šunėkų besivalkiojančių.
Šiandien dėl halciaus susitart pavyko iš pirmo karto thumbup.gif po truputį,su paskatinimu mokomės.Bet triznius ir nekantruolis turbūt iki gyvenimo galo liks tongue.gif visas į gaspadorių hihihi.gif
Atsakyti
#403
QUOTE(lututė @ 2014 11 04, 11:29)
Manasis vėl kadrilį palei duris šoka ir neramiai miega - spėju,kad ruja. Nes ir kaime mačiau gaują šunėkų besivalkiojančių.

Čia kam ruja? Kaimui? lotuliukas.gif
Atsakyti
#404
QUOTE(Agnnyte @ 2014 11 04, 11:48)
Čia kam ruja? Kaimui? lotuliukas.gif

šunims lotuliukas.gif kiek pamenu,būna vėlyvą rudenį,kas dabar ir yr.
Kaimas tai kasdien rujoja prie bambalio,ištisus metus.Ypač užkampiai visoki rolleyes.gif
Atsakyti
#405
QUOTE(lututė @ 2014 11 04, 11:52)
šunims  lotuliukas.gif  kiek pamenu,būna vėlyvą rudenį,kas dabar ir yr.

Šunys nerujoja. Nei rudenį, ne pavasarį. Apskritai - niekada.
Rujoja kalės. Ir nebūtinai vėlyvą rudenį.
Atsakyti
#406
QUOTE(Agnnyte @ 2014 11 04, 12:00)
Šunys nerujoja. Nei rudenį, ne pavasarį. Apskritai - niekada.
Rujoja kalės. Ir nebūtinai vėlyvą rudenį.

nu kaip pavadinsi-nepagadinsi. Kažkam ruja,o kitas kažkas palei duris takučius mina biggrin.gif Diedam kaip taisyklė juk amžina ruja lotuliukas.gif lotuliukas.gif lotuliukas.gif
o dėl rudens-ką aš žinau,vaikystėj labai gerai pamenu,kad lapams nukritus lenciūgais šunų gaujos varinėdavo.Užtat ir sakau. Juolab kad tokį pat vaizdą savaitgąlį užmačiau g.gif
Atsakyti
#407
QUOTE(lututė @ 2014 11 04, 12:05)
nu kaip pavadinsi-nepagadinsi. Kažkam ruja,o kitas kažkas palei duris takučius mina  biggrin.gif Diedam kaip taisyklė juk amžina ruja  lotuliukas.gif  lotuliukas.gif  lotuliukas.gif
o dėl rudens-ką aš žinau,vaikystėj labai gerai pamenu,kad lapams nukritus lenciūgais šunų gaujos varinėdavo.Užtat ir sakau. Juolab kad tokį pat vaizdą savaitgąlį užmačiau  g.gif

Rujoja kalės ir vidurvasariais, ir gūdžiom žiemom. Kitu atveju šunų nebūčiau turėjus. Gralis gimęs lapkritį, o tai reiškia, kad jo mama Bella rujojo rugsėjo pradžioj. Arba Pepė, kuri gimusi maždaug rugpjūtį, tai josios mamulė rujojo birželį.
Kaime pas kaimynus yra kalė, kuri rujoja gal kas 3 ar 4 mėnesius. Tai ten šniūrais einantys patinai įprasta. Apie voljerą takas numintas, žolė nespėja atželt.
Atsakyti
#408
QUOTE(Agnnyte @ 2014 11 04, 12:10)
Rujoja kalės ir vidurvasariais, ir gūdžiom žiemom. Kitu atveju šunų nebūčiau turėjus. Gralis gimęs lapkritį, o tai reiškia, kad jo mama Bella rujojo rugsėjo pradžioj. Arba Pepė, kuri gimusi maždaug rugpjūtį, tai josios mamulė rujojo birželį.
Kaime pas kaimynus yra kalė, kuri rujoja gal kas 3 ar 4 mėnesius. Tai ten šniūrais einantys patinai įprasta. Apie voljerą takas numintas, žolė nespėja atželt.

lotuliukas.gif lotuliukas.gif lotuliukas.gif tai gal paprasčiau tą kalę sterilizuot-dėl šventos ramybės...voljeras gali ir neapsaugot kartais... rolleyes.gif

nu va,matai-o aš kai visąlaik tik patinus turėjau,kažkaip nesidomėjau šituo reikalu.Tik esu pastebėjus rudenines rujas,gal tik taip sutapo.
Atsakyti