. Na gerai, galvojau, dar laiko yra, apsivers nekur dėsis. Po poros savaičių žiūri vėl, patogiai damutė sėdi kojos nykštį įsikandus, aš vis dar rami, laiko yra apsivers... Peržiūriu visagalį google, prisirenku įvairių mankštų ir kiekviena diena sąžiningai mankštinuosi. Vėl po poros savaičių žiūri, vis dar sėdi... jau truputi neramu, bet dar laiko yra. Gydytoja siūlo už poros savaičių pabandyt apgręžt. Vėl visagalis google apšviečia, kas ir kaip daroma apgręžimo metu, dar pasitariu su kita gydytoja ir nusprendžiu, kad reik pabandyt, gal pavyks. Suejus 38 savaitei paguldo į KMUK išoriniam vaisiaus apgręžimui, labai bijojau dėl vaikelio, kad tik nieko neatsitiktų mažutei, gydytoja ramina, kad jei kas greit i operacinę ir bus atlikta cp, bet vistiek be proto neramu... O visas šitas veiksmas vyko gruodžio 27 dieną, penktadienį, prieš akis savaitgalis, nauji metai... šventinės dienos. Šie faktai mano emociniai būklei stabilumo nedavė, na ir dar gydytojai pradėjo ūsą kraipyt kaip čia man per pastarąsias tris savaites pilvas nei cm nepaaugo, o svoris dar ir pakrito, bet pagal echo dukrytė jautėsi gerai, numatomas svoris buvo 3200g. Na ir pabandė apsukt, mūsų damutė kojom įsispyrė, nosį užrietė ir nė iš vietos. Ir nusprendė gydytojai, kad per šventės užsimetė dar pora šimtų gramų ir jau per didelė... Dar paliko pagulėt savaitgaliui, stebėt ar nieks nevyksta... Pirmadienį su gydytoja susėdom prie stalo ir nutarėm, kad geriausiai ir gražiausia data yra sausio 6, tada ir suplanavom CP. Keliauju namo ir džiaugiuosi, kad sulauksiu 2014 metų, o ir šventinis šurmulys jau bus praėjęs...Naujus metus kartu sutikt pasisiūlė uošviai į svečius, nors mieliau būčiau lovoj pro langą pažiūrėjus į fejerverkus. Užsisakėm suši, pasivaišinę, nuvažiavom iki rotušės sutikt naujų, lygiai dvylikta džiaugiausi, kad sulaukėm naujų metų ir jau galim sulaukt ir dukrytės... Ryte atsikėlus pavalgau sočius pusryčius ir ramiai ruošiamės pas mano tėvus, dičkis nori paatostogaut pas senelius, o ir su naujais norim pasveikint. Bet nuo pat ryto pilvas labai kietas ir vis pamaudena, bet paskutiniu metu, atrodė, kad visada taip jaučiausi, nueinu į tualeta... kelnaitėse kamštis išėjas
Šokas, ką daryt (sūnų pagimdžiau per keturias valandas, nuo veiklos pradžios, o kaip žinia antras gimdymas būna greitesnis, o dar čia ir sėdyninė pirmieiga) susiskambinu su gydytoja, atsiprašinėju, kad trukdau tokią dieną ir klausiu ką daryt, liepia kuo greičiau važiuot į KMUK. Kol atiduodam sūnų seneliams, priėmime pasirodom apie vienuoliktą valandą, dirbantis personalas jau laukia, gaunam velnių kur taip ilgai, greit užpildo dokumentus, nuveda į gimdyklą, apžiūri... Veikla jau prasidėjus, fiksuoja nedidelius sarėmius, kurių aš nejaučiu, 4 cm atsidarymas. Verdiktas: greit į operacinę kol dama dar savo uodegos neįstačius, o juk aš buvau valgius sočius pusryčius... anastaziologas leido operuot ir nieko nelaukt... Pasiruošimas operacijai vyko ramiai, viska pamenu, bet kaip per sapną... kateteris į ranką.. į šlapimo pūslę... anesteziologo apklausa... dar karta daro echo, gal netyčia apsiverte, bet ne damutės sėdynė jau statosi... atvažiuoja vežimėlis nuvežt į operacinę... ir dežavu jausmas... atrodo jau buvau čia, jau taip važiavau... operacinė... epiduras... bijau...paguldo, ruošia operacijai, tepa... kloja... šnekina anesteziologė, ramina, glosto plaukus... prasideda operacija, neskauda, bet jaučiu, o dukrytė dar labiau pajuto, kad kažkas braunasi pas ją be leidimo, labai judėt pradėjo... žali vandenys... ir mirtina tyla... ir verksmas... dukrytės verksmas... 12.47 gimė... tokia gražutė, mažutė... taip norėjosi paimti, prie savęs priglaust... ašara nuriedėjo... kažkur girdisi žmonių balsai: kokia graži maža mergaitė... Sveria: 2740g, 46 ūgis, pagal Apgar 10 balu... mažutė, coliukė mano, uždeda keletai minučių ant krutinės.. paskui išneša, baiminasi, kad gali sušalt. dabar jau tėtis globos dukrytę, kol mane parveš į palatą. Taip ir nepaaiškėjo priežastis, kodėl buvo sėdyninė pirmieiga, kodėl nepavyko apverst... tik mažutė po bandymo apverst patyrė stresą ir pasituštino į vandenis, todėl buvo žali, o ir svorio labai didelė paklaida, pagal echo... klausiau nieks nieko konkretaus negalėjo atsakyt.
Svarbiausia dukrytė auga sveika, gūvi, su broliu jau dūgsta...
Jaučiu pilnatvę... viduje ramu ramu...
